Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Patomorfologinis tyrimas plaučių vėžio atveju yra tiksliai nustatyti histologinį tipą ir parodyti arba atmesti svarbius – praktiniu požiūriu – genetinius sutrikimus. Būtina pasirinkti tinkamą tam tikros rūšies plaučių vėžio gydymą.

Patologo, kuris atliekapatomorfologinį tyrimąužduotis yranustatyti plaučių vėžio rūšįir nustatyti jo tipą bei kuo tiksliau histologinis potipis.

Kitas žingsnis – įvertinti surinkto neoplastinio audinio genetinį profilį, o tai praktiškai reiškia tam tikro genetinio sutrikimo, kuriam buvo sukurtas specialus gydymas, aptikimą arba atmetimą.

Patomorfologinis plaučių vėžio tyrimas: metodai

Tam naudojami tiesiogiai genetinės medžiagos įvertinimo metodai:

  • fluorescencinis hibridizacijos in situ (FISH) metodas
  • polimerazės grandininės reakcijos (PGR) metodas
  • imunohistocheminis (IHC) metodas, kuriuo nustatomas nenormalaus b altymo, atsiradusio dėl tam tikro genetinio sutrikimo, buvimas arba nebuvimas (netiesioginis sutrikimo pasireiškimo įvertinimas).

Nėra vieno bendro diagnostikos metodo, tinkančio visų tipų genetiniams sutrikimams, todėl procesas yra itin sudėtingas ir priklauso nuo vietoje turimų techninių ir organizacinių galimybių.

Plaučių vėžys: histologinio tipo diagnozė

- Tobulėjant žinioms ir pradėjus taikyti tikslinėje terapijoje naudojamus vaistus, plaučių vėžio patomorfologinė diagnostika labai pasikeitė. Daugelį metų buvo keliamas reikalavimas diagnozuoti vėžį ir atskirti smulkialąstelinę karcinomą nuo kitų histologinių tipų (nesmulkialąstelinių) – sako prof. Włodzimierz Olszewski, konsultantas vėžio patologijos srityje CO-I.

- Šiuo metu reikalaujama tiksliai nustatyti histologinį tipą ir parodyti arba pašalinti svarbius – praktiniu požiūriu – genetinius sutrikimus. Būtina pasirinkti tinkamą gydymą – priduria prof. Włodzimierz Olszewski.

Plaučių vėžys: daug genų, kuriuos reikia patikrinti

Patologo užduotis – plaučių vėžio atveju – užtikrinti ir parinkti reprezentatyvią medžiagą molekuliniams tyrimams.

Dėl šiųAtlikus tyrimus, žinoma, ar nėra EGFR geno mutacijos, dėl kurios pacientas gali vartoti vieną iš tikslinių vaistų.

Šiuose navikuose taip pat yra K-RAS geno mutacijų, kurių buvimas yra kontraindikacija tokiam gydymui (klinikinėje praktikoje šių mutacijų tirti sergant plaučių vėžiu nepatartina, nes EGFR ir K-RAS mutacijos yra vienas kitą neįtraukiantys).

Įvedimo į klinikinę praktiką etape vertinamas EML4-ALK suliejimo geno buvimas.

Šis genas randamas augliuose, kurie yra neigiami EGFR ir K-RAS, todėl galimo šio geno buvimo nustatymas atliekamas tais atvejais, kai EGFR geno mutacija nenustatyta.

Apibendrinant, rekomenduojamas diagnostinės procedūros algoritmas visų pirma turėtų būti EGFR mutacijos buvimo įvertinimas, o pacientams, kurie jos neranda, ALK pertvarkymo tyrimas.

Patomorfologinis tyrimas: kokia audinių medžiaga?

Šiai mutacijai įvertinti tinkama audinio medžiaga gali būti audinio gabalėlis, kuriame yra atitinkamas procentas neoplastinio audinio (daugiau nei 30 procentų) arba citologinė medžiaga, ypač plonos adatos aspiratas.

Svarbu pabrėžti, kad detalus histologinis įvertinimas, o taip pat aukščiau minėti molekulinės biologijos tyrimai atliekami naudojant įprastinei patomorfologinei diagnostikai surinktą medžiagą

Tačiau dėl riboto šios medžiagos kiekio pažengusio plaučių vėžio atvejais (maži bronchų mėginiai ar citologinė medžiaga) būtina naudoti griežtą diagnostikos algoritmą

Tokie tyrimai turėtų būti atliekami etaloninėse patomorfologijos laboratorijose, glaudžiai bendradarbiaujančiose su molekulinės diagnostikos laboratorijomis.

Spaudos medžiaga

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Onkologija