Pertekliniai dirgikliai – ne visą laiką skiriame tam pakankamai dėmesio, nepaisant to, kad į savo savijautą, emocijas ir santykius žiūrime vis labiau sąmoningai. Numanomo savijautos pablogėjimo priežastis daugiausia matome streso metu. Tačiau prisiminkime apie dirgiklių perteklių – patikrinkite, kaip tai mus veikia!

Turinys:

  1. Pertekliniai dirgikliai: kaip tai mus veikia?
  2. Pertekliniai dirgikliai: kaip tai apriboti?
  3. Ribotas stimulo perteklius: kas toliau?

Dirgiklių perteklius dažnai paveikia mūsų veiklą, nors mes to nežinome. Pamirštame, kad smegenys ir kilometrai neuronų kiekvieną dieną apdoroja informaciją iš visų žmogaus veiklos sričių, o jų poveikis stimuliacijai nėra be jokio poveikio. Įtampa sukelia ne tik emocijų perteklių, kilusią dėl ginčo ar skubėjimo, susijusio su artėjančia pristatymo data, bet ir jutiminių dirgiklių perteklių.

Pertekliniai dirgikliai: kaip tai mus veikia?

Tokie veiksniai kaip šviesos perteklius, nepakankamas apšvietimas arba netinkamas apšvietimas, triukšmas, šiluminis diskomfortas arba cirkadinio ritmo pokyčiai taip pat labai neigiamai veikia mūsų savijautą.

Dažnai po įtemptos dienos, kupinos komforto zoną viršijančių įspūdžių, priemonė, kurią duodame sau – suteikti daugiau dirgiklių, o tai tik pablogina mūsų savijautą. Tokiu būdu, užuot atgavę pusiausvyrą po nervingos darbo dienos, šiek tiek atsikvėpę, sėdime prie televizoriaus ar kompiuterio, liepdami smegenims apdoroti nuoseklias mėlynos šviesos dozes, reklamas, kuriose kalbama apie emocijas ir nepalankias, bet akį traukiantys garsai ir šviesos.

Kaip visuomenė, mes jau sužinojome, kad per didelis stimuliavimas neigiamai veikia vaikus. Kai viskas mirksi, įjungta arba per daug žaidžiama, mažiausiems pasireiškia streso simptomai. Tada beveik nevalingai sumažiname dirgiklių perteklių vaiko patogumui, nutildome radiją, uždengiame langus miegu ar ribojame naudojimąsi kompiuteriu. Tačiau pamirštame, kad suaugusio žmogaus nervų sistemai taip pat reikia atokvėpio, o nesirūpindami tinkamais dirgikliais patiriame pernelyg didelį stimuliavimą.

Todėl kitą kartą apsilankę pas jusgydytojas pasakys: „Prašome vengti streso“, atminkite, kad tai, ką galite padaryti dėl savęs, yra ne tik susidoroti su psichologiniais stresoriais, bet ir sumažinti stresorius iš aplinkos ar susijusius su cirkadiniu ritmu. Jų perteklius ar netinkama kokybė neigiamai veikia psichinę būseną, pablogina nuotaiką, trukdo reguliuoti emocijas, mažina gebėjimą susidoroti su psichine įtampa ir mažina imunitetą.

Energetiniai vampyrai: ar tokie žmonės tikrai egzistuoja?

Meditacija įveiks stresą, nuramins ir suteiks energijos

Būdų, kaip jaustis geriau ir suformuoti

Pertekliniai dirgikliai: kaip tai apriboti?

1. Pabandykite atlikti nedidelius pakeitimus

Jei norite sumažinti dirgiklių pertekliaus įtaką jūsų savijautai ir sveikatai, verta žinoti savo tinkamos šviesos, triukšmo ir cirkadinio ritmo ribas. Ar organizmas tam tikrą dirgiklį suvokia kaip nereikalingą, labai priklauso nuo konkretaus asmens individualių savybių.

Štai kodėl taip svarbu pažinti save ir gerovę skatinančias aplinkos sąlygas. Taip pat verta stebėti, prie kokio intensyvumo dirgiklių jaučiamas stresas atlieka mobilizacinę funkciją, o prie kokių neigiamų padarinių, verčiančių organizmą prisiimti per dideles išlaidas. Deja, stimuliacijos atveju dažnai patenkame į kažkokią kilpą: patiriame psichinę įtampą, todėl ją paskandiname dirgikliais, o dirgiklių perteklius generuoja dar vieną stresą, reikalaujantį strigimo. Tokiu būdu didėja įtampos sniego gniūžtė, todėl sunku suprasti, ko iš tikrųjų reikia kūnui, kad sumažintų stresą.

Daug paprastų pakeitimų galima padaryti beveik iš karto, bet nuo ko pradėti – sąmoningas sprendimas nutraukti stimulo kilpą ir pažvelgti į savo nervų sistemos komforto ribas. Laikui bėgant ši riba keisis, tačiau bendra tendencija į pageidaujamas komforto sąlygas bus gana pastovi. Kova su pertekliumi daugiausia yra gebėjimas įsiklausyti į save, patikrinti, ar nesu per daug stimuliuojamas, ir pabandyti ieškoti sprendimo.

Žmogaus biologinis laikrodis: kas tai yra ir kaip jis veikia?

Kaip būti čia ir dabar? Psichologo patarimai

Raminamoji treniruotė: 6 pratimai pusiausvyrai atkurti

Triukšmas

Manoma, kad triukšmas yra stiprus garsas, tačiau jis taip pat gali būti švelnus, bet dirginantis garsas. Patikrinkite, kurie garsai verčia jaustis gerai, o kurie – nervina ar mažiaukoncentruotas. Tai žinoti svarbu norint atsikratyti perteklinių dirgiklių.

Galite pastebėti, kad nutildytos ausinės darbe arba tam tikros rūšies muzika padės užtikrinti jūsų komfortą. Pažiūrėkite, ar radijo klausymasis pakeliui į darbą ar įkyrių politinių naujienų ir reklamų kupinos transliacijos nedaro jums įtakos. Galbūt mažiau vargins išjungti automobilio radiją ar klausytis tam tikros muzikos. Apdovanokite save gamtos garsais. Valandai eikite į parką ar mišką tyrinėti. Patikrinkite, kaip tai jus veikia. Išbandykite atsipalaidavimo būdus, pvz., Shirin Joku.

Šviesa

Žmogaus organizmas, žinoma, atsižvelgiant į individualius skirtumus, turi gana pastovų ritmą, o vienas iš jo determinantų yra šviesa. Savijauta pablogėja, jei per dieną nepateikiame smegenims reikiamo šviesos kiekio su tam tikrais parametrais. Klimato zonose, kuriose yra mažiau saulėtų dienų, o kartais trumpos dienos, modeliavimą leidžiančios lempos yra naudingos.

Prieš investuodami į apšvietimo procedūras, patikrinkite, ką galite padaryti dėl apšvietimo. Rudenį ir žiemą stenkitės kuo daugiau išnaudoti natūralią šviesą ir pažiūrėkite, kaip ji veikia jūsų savijautą. Jei įmanoma, padėkite savo darbo stalą arčiau lango. Išnaudokite poilsio dienas, kad praleistumėte laiką lauke dienos šviesoje.

Venkite situacijų, kai šviesa patenka tiesiai į akis arba mirksi. Sumažinkite šviesos perteklių vakare, kad jūsų kūnas lengviau atskirtų dieną nuo nakties. Prieš miegą venkite mėlynos šviesos, kuri slopina melatonino gamybą. Taip pat apribokite prieigą prie mobiliųjų telefonų ar televizorių ekranų. Uždarykite langus, kai miegate.

Temperatūra, slėgis, prisilietimas

Pasirūpinkite savo šiluminiu komfortu, apsirengti verta pagal asmeninį šilumos ir šalčio jausmą, o ne pagal tai, ką dėvi kiti. Įsitikinkite, kad jūsų dėvimi drabužiai jūsų neerzintų, medžiaga turi būti maloni liesti, be dirginančių etikečių ir nejudinti. Visą dieną nemalonūs dirgikliai, sklindantys iš kūno, be reikalo stimuliuoja kūną.

Ribotas stimulo perteklius: kas toliau?

Atsakymas į dirgiklių perteklių – kiek įmanoma juos apriboti, pritaikyti aplinką, kurioje veikiame, savo individualiems poreikiams, bet ir užtikrinti tinkamą regeneraciją. Įvedus mažesnius ir didesnius pokyčius, didinančius kasdienį komfortą, verta rinktis optimalų atsipalaidavimo būdą

Jei po atsijungimo atsiranda nerimas, verta įvesti mažąjį metodąžingsniai. Pradėkite keisdami vieną stimulą kitu, kad palaipsniui pasiektumėte individualų regeneracijos būdą. Pažiūrėkite, ko jums trūksta, kad galėtumėte veikti esant įtemptoms sąlygoms. Pvz.: darbas biure vadinamajame atvira erdvė ar prie kasos prekybos centre, nepaisant gausybės tarpasmeninio bendravimo, apsunkina socialinių santykių užmezgimą, todėl gali pasirodyti, kad atsipalaidavimas komandinio žaidimo forma (bendras tikslas, bendradarbiavimas, pokalbis, endorfinai, susiję su fizinės pastangos) užpildys draugiškų socialinių santykių trūkumą.

Darbas su nepatogiais oficialiais drabužiais ar nepatogiomis oro sąlygomis gali būti subalansuotas ne tik atimant kūną nuo perteklinių dirgiklių, bet ir suteikiant malonius dirgiklius, pvz., masažą, plūduriavimo seansus, šiltas vonias.

Pagalvokite apie dirgiklius, kurių galite atsikratyti, ir ką verta karts nuo karto subalansuoti arba pakeisti.

Negalime atsikratyti visų neigiamų ar perteklinių dirgiklių arba jų apriboti

Tokioje situacijoje mūsų požiūris į juos bus labai svarbus. Sunkias sąlygas traktuodami kaip iššūkį, o ne kaip žalą, mums bus lengviau pasirūpinti savimi. Veiksmas, orientuotas ne į neigiamus dirgiklius, o į savęs stiprinimą (rūpinimasis tinkamu miegu, regeneracija, mityba, poreikių įsiklausymas ir konstruktyvus jų tenkinimas) gali būti raktas į pusiausvyrą nepaisant dirgiklių pertekliaus. Toks požiūris taip pat padės sustiprinti savarankiškumo jausmą, kuris taip pat veiksmingai stiprina gebėjimą atlaikyti stresą.

Patikrinkite, ką iš tikrųjų paskandinate nuo šių dirgiklių?

Perdėtai stimuliuojant save dažnai siekiama atsikratyti emocijų ir poreikių. Atitraukti dėmesį nuo to, kas svarbu, net jei nemalonu ar net skausminga, dirgikliais iš išorės tik akimirkai atneša akivaizdų palengvėjimą. Tačiau ilgainiui tai daro didelę žalą. Jei pastebėjote, kad organizuojate nepakeliamą dirgiklių perteklių, pridarantį daug žalos įvairiose jūsų gyvenimo srityse, o nedideli pokyčiai neduoda norimo efekto, apsvarstykite galimybę pasikonsultuoti su psichologu. Gali pasirodyti, kad pernelyg didelis stimuliavimas turi gilesnių problemų, kurias bus lengviau išspręsti su specialisto pagalba.

Kategorija:

Psichologija