Gumbeliai ar gumbai jūsų krūtyse nebūtinai reiškia krūties vėžį. Gerybiniai krūtų pokyčiai sudaro daugiau nei 80 procentų savityros metu nustatytų pakitimų. Tad jei pajutote nelygumus ir guzelius krūtyse, iš karto nepanikuokite, tačiau nenuvertinkite ir problemos. Taip pat dėl ​​nežymių krūtų pakitimų būtina pasikonsultuoti su specialistu.

Visikrūtų pakitimai , taip patlengvi pokyčiai , reikia pasitarti su gydytoju. Netgi sistemingas krūtų stebėjimas ir reguliarus jų savityra neatleidžia nuo apsilankymo pas ginekologą ir prašymo palpuoti (gydytojas apžiūri krūtis pirštais), taip pat nuo echoskopijos ir mamografijos atlikimo.

Specialistai pabrėžia, kad dauguma moterų, žinančių, kad turi nežymius krūtų pakitimus, nustoja būti atsargios, ką onkologai vadina onkologiniu budrumu, ir tai yra rimta klaida. Gerybinius pažeidimus reikia nuolat stebėti, nes yra rizika, kad laikui bėgant jie gali virsti piktybiniais pažeidimais. Taigi jūs turite atlikti tyrimą ir surinkti rezultatus, kad galėtumėte juos parodyti kito apsilankymo metu.

Nedideli krūtų pokyčiai: svarbi savikontrolė

Norėdami sužinoti, ar jūsų krūtyse nėra pakitimų, turėtumėte sistemingai jas ištirti patys.

Gumbo skersmuo moterims, kurios niekada pačios netikrino savo krūtų, yra 40 mm. Tačiau moterims, atliekančioms tokį tyrimą kas mėnesį, tik 12 mm. Ir kuo mazgelis mažesnis, tuo didesnė tikimybė išgydyti.

Vis dėlto jūs turite to išmokti. Praktikuojant ir pažinus savo krūtis galima pastebėti mažiausius jų formos, išvaizdos ir struktūros pokyčius. Geriausia pasitikrinti kartą per mėnesį, nuo šeštos iki devintos ciklo dienos. Jei tikrinsite krūtis kas mėnesį, pastebėsite net nedidelius pokyčius. Šiek tiek supaprastinus galima daryti prielaidą, kad:

  • įtartinas gumbas primena kremzlę ant nosies galo;
  • adenomatozinis navikas gali būti jaučiamas panašiai kaip riešo žirnio kaulas (jis yra priešingoje nykščio pusėje, apatiniame plaštakos kampe);
  • iš pradžių cistas galite atpažinti palyginę jas su akies obuolio konsistencija – švelniai paliesdami akį per užmerktą voką galėsite lengviau atpažinti krūties pakitimą;
  • gerybinis vienkartinis paprastaileidžia odai laisvai slysti virš jos.

Tačiau nepasikliaukite tik savęs patikrinimu. Kiekvieną diagnozę turi patvirtinti gydytojas. Tai svarbu jūsų saugumui.

Krūties vėžio prevencija – ką turėtumėte žinoti?

Švelnūs krūtų pokyčiai

Daugiau nei 80 proc pokyčiai, pastebimi atliekant krūtų savityrą, yra gerybiniai pokyčiai, t. y. tie, kurie neturi nieko bendra su vėžiu.

  • Mastopatija

Tai daugybė gabalėlių, gumulėlių ir gumbelių, kuriuos galite jausti savo krūtyse. Paprastai tai yra hormonų disbalanso požymis (per mažai progesterono, palyginti su estrogenu). Gumbeliai gali atsirasti iš dalies arba visoje krūtyje.

Dieta atlieka svarbų vaidmenį gydant mastopatiją. Kuo daugiau daržovių, vaisių ir ankštinių daržovių, tuo mažiau diskomforto. Kita vertus, kava ir gyvuliniai riebalai gali sustiprinti nemalonius simptomus.

Tokius pokyčius patiria moterys nuo 30 iki 40 metų amžiaus. Ir nors po menopauzės viskas grįžta į savo vėžes, mastopatinius pokyčius turi stebėti gydytojas. Norėdamas įsitikinti, kad nieko blogo, gydytojas paskirs ultragarsu ir kraujo hormonų matavimus, o kartais ir mamografiją. Jei rezultatai nerodo vėžio buvimo, reikėtų pasirūpinti hormonų pusiausvyra. Norint tai pasiekti, vietoj geriamųjų vaistų vis dažniau naudojamas gelis su progesteronu, įtrinamas į krūtį. Po gydymo ir tinkamos mitybos pakitimų išnyksta, tačiau polinkis į mastopatiją išlieka. Todėl nustačius, reikėtų tikrintis bent kartą per metus. Tai svarbu, nes peraugusiame krūties audinyje gali susidaryti cistos.

  • Krūtų cistos

Krūties cistos dar vadinamos cistomis. Daugiausia rūpesčių kelia 30–50 metų moterys. Jomis rečiau serga jaunos moterys arba tos, kurių kiaušidžių hormonai nustojo veikti. Cista visada jaučiama kaip kietas gumbas. Cistos yra panašios į skysčių užpildytas pūsleles. Jei krūtyje staiga, per kelias dienas atsiranda gumbas arba jis greitai padidėja, nepanikuokite, nes dažniausiai tai nėra vėžys.

Norėdami nustatyti cistą, gydytojas pirštais apžiūri jūsų krūtį ir nurodo atlikti ultragarsinį tyrimą arba mamografiją. Kitas diagnozės etapas gali būti smulkios adatos biopsija. Daugeliu atvejų biopsija yra ne tik diagnostinė, bet ir gydomoji. Didelė cista gali sukelti skausmą, kuris plinta iki pažasties, o pradūrus ją ir ištraukus skystį švirkštu, palengvėja. Gumbas tampa mažesnis ir išnyksta.

  • Adenomatinės fibroadenomos

Paprastai jie yra lygūs ir kieti. Įiš vienos krūties gali susidaryti net keli tokio įvairaus dydžio gumuliukai – nuo ​​žirnio iki mažos citrinos. Dažniausiai jos susidaro prie spenelio jaunesnėms nei 30 metų moterims, o kartais ir paauglėms. Jie atsiranda dėl pernelyg didelio liaukinio ir pluoštinio audinio išsivystymo krūties skiltyje ir dėl specifinių savybių gali būti atpažįstami tiriant pirštus. Tačiau siekiant visiško tikrumo, atliekamas ultragarsas. Jei rezultatas neaiškus, daroma biopsija ir paimti audiniai mikroskopu tiriami, ar nėra vėžinių ląstelių.Jaunesnės nei 25 metų moterys dėl fibroadenomų retai suserga vėžiu, todėl paliekamos stebėjimui. Tačiau moters pageidavimu jas gali pašalinti chirurgas. Jei tokio tipo mazgeliai yra vidutinio amžiaus ar vyresnio amžiaus moterims – juos reikia pašalinti ir ištirti mikroskopu, kad būtų patikrinta, ar juose nėra vėžinių ląstelių. Vyresnio amžiaus moterims jau yra daug didesnė rizika susirgti piktybiniu krūties naviku.

  • karpos

Jas sunku aptikti krūtų savityros metu. Paspaudus krūtį ar spenelį, išeina serozinės arba pieniškos išskyros. Išskyros gali būti nudažytos krauju, kai kojos papiloma (t. y. gumulas ant kojos) užkemša pieno lataką. Papilomos vystosi pieno latakuose, tačiau tai nesusiję su žindymu. Tokie mazgeliai būdingi moterims prieš menopauzę ir rūkantiems. Dažniausiai jie susidaro, kai smarkiai išsiplėtė pieno latakų galinės dalys ir jose susikaupia išskyrų. Jei jis negali išeiti savaime, nes užsikimšęs išėjimas, atsiranda uždegimas arba atsiranda skausmingas pūlinys. Taip pat gali pasirodyti aukšta temperatūra. Tam reikia skubaus gydymo. Dažniausiai užtenka suleisti antibiotikų, nors kartais prireikia ir chirurginiu būdu išvalyti pažeistą vietą.

  • Spenelių infekcija

Juos sukelia iš išorės patekusios bakterijos. Todėl dažnai nuo jų kenčia krūtimi maitinančios moterys. Uždegimas yra nemalonus ir skausmingas, tačiau retai tai yra rimtos ligos požymis. Jei tai sukelia pieno liaukų užsikimšimas (po neatsargaus siurbimo), krūtis įsitempia, įkaista, labai parausta ir skauda. Vienintelis išsigelbėjimas tuomet yra nuskausminamųjų ir antibiotikų vartojimas, kurie gydo uždegimą, bet nekenkia kūdikiui. Nemaitinkite kūdikio sergančia krūtimi 2-3 dienas. Juos reikia dėti vėliau, nes pieno tekėjimas padeda greičiau kovoti su infekcija.

Krūtinė: teisinga ir neteisinga

Krūtų konsistencija turi būti vienalytė, panaši į sėdmenų raumenį. Didelisbiusto išvaizdai svarbi ir areolės forma – ovali, apvali ar netaisyklinga. Spenelis gali būti cilindrinis, kūginis, kaip statinė ar piltuvas. Spenelio galas gali būti lygus, sulankstytas, su smulkiomis linijomis. Kartais matomos ir skylės – liaukos kanalai. Speneliai, kaip ir krūtys, linkę būti nukreipti į išorę, centre arba asimetriški. Dauguma moterų turi minimaliai asimetriškas krūtis, o keli procentai aiškiai.

Dauguma gumbelių, kuriuos jaučiame po pirštais, yra susiję su normaliu krūtų vystymusi ir pokyčiais, kuriuos moterys patiria gyvenime – brendimo metu, pilnaverčiu seksualiniu aktyvumu, nėštumu, kūdikio maitinimu ir menopauze. Kiekvienoje iš šių stadijų krūtyse įvyksta skirtingi fiziologiniai pokyčiai. Tačiau riba tarp gerybinių gabalėlių ar mazgelių ir tų, kurie gali išsivystyti į vėžį, kartais yra subtili. Todėl krūtų tikrinimas turi tapti įpročiu.

Krūtys – kas turėtų jus jaudinti

Savo krūtų pažinimas ir savityros praktikos įgijimas leidžia pastebėti mažiausius jų formos, išvaizdos ir vidinės struktūros pokyčius. Kai kas nors trukdo, kreipkitės į gydytoją. Riba tarp gerybinių gabalėlių ar mazgelių ir tų, kurie gali išsivystyti į vėžį, yra labai subtili. Ypatingą dėmesį turėtumėte atkreipti į:

  • krūties odos pakitimų - spalvos pakitimas, nauji apgamai, strijos;
  • keičiant krūtų formą ar dydį (krūtų dydžio skirtumai gali būti dideli);
  • spenelio erozija (dažniausiai negyjantis spuogas arba nedidelė opa);
  • išskyros iš spenelių – ne žindymo laikotarpiu – bet kokios kraujo spalvos, pieniškos ar bespalvės išskyros yra nenormalios;
  • keičia krūties areolės formą (ji gali prarasti taisyklingą formą arba spalvą);
  • gumbas po pirštais, aiškiai atskirtas nuo krūties audinio;
  • atitrauktas spenelis, kuris iki šiol atrodė normalus.

Pastaba! Spenelis gali būti įtrauktas (tarsi įkištas į krūtį) nuo brendimo. Kartais tai pažeidžia vieną, o kartais ir abi krūtis ir nebūtinai turi būti ligos simptomas. Kita vertus, išsikišęs ir įtrauktas spenelis gali būti krūties vėžio požymis. Taip pat trikdantys signalai:

  • pažasties patinimas (gali reikšti limfos susikaupimą pažastyje, uždegimą ar besitęsiančią vėžį);
  • padidėję limfmazgiai pažastų ir krūtų srityje (ženklas, kad organizmas kovoja su įsibrovėliais šioje srityje).
Svarbu

Mastodinija arba kodėl skauda krūtis?

Daugelis moterų skundžiasi krūtų skausmu (mastodinija). Jie dažnai bijo, kad tai pirmasis besivystančio vėžio požymis. Laimei, taip nėra. Ciklinis krūtų skausmas dažniausiai yra susijęs su menstruacijomis ir yra visiškai normalus. Dauguma moterų jas patiria prieš menstruacijas. Kai kurios ponios skundžiasi padidėjusiu jautrumu ir skausmu likus dviem savaitėms iki menstruacijų pradžios. Kartais skausmas yra susijęs su gerybinėmis krūtų ligomis, pavyzdžiui, pieno latakų išsiplėtimu. Jis taip pat gali atsirasti kitose kūno vietose ir spinduliuoti į krūtį. Kai skausmas kartojasi ar nesiliauja, patys sau nepadėsime, reikia kreiptis į gydytoją

Geresnis ultragarsas ar mamografija?

Abu šiuos testus galima atlikti pagal jūsų draudimą. Tačiau tokios apklausos apima ne visas amžiaus grupes. Todėl dėl savo ramybės verta juos daryti privačiai. Tinkamai menstruuojančiai moteriai iki 35 metų dominuoja liaukinio audinio tūris. Po to pamažu pradeda keistis proporcijos – liaukinis arba liaukinis-riebalinis audinys virsta riebaliniu audiniu. Todėl pirmą kartą eidami į ultragarsinį tyrimą, prisiminkite, kokio tipo audiniai vyrauja mūsų krūtyse (audinio tipo aprašymas turėtų būti pirmasis sakinys, kurį gydytojas pateikia tyrimo aprašyme). Kai krūtyje dominuoja liaukinis audinys, ultragarsas yra geriausias diagnostinis tyrimas. Moterims, kurių krūtys daugiausia sudarytos iš riebalinio audinio, mamografija bus išsamiausias tyrimas. Dauguma gydytojų teigia, kad pirmą krūtų echoskopiją moteris turėtų atlikti maždaug 25–30 metų. amžiaus. Anksčiau šį tyrimą rekomenduojama atlikti moterims, kurios maždaug 20 metų pradėjo reguliarius lytinius santykius ir naudoja hormoninę kontracepciją. Tada pirmąjį echoskopiją reikia atlikti po vienerių metų nuo tablečių vartojimo.

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Moteriškos ligos