Nervų sistemos senėjimas yra procesas, kurio visiškai išvengti nepavyks – juk tai natūralus reiškinys – tačiau yra būdų jį sulėtinti. Bet kokie iš tikrųjų yra pokyčiai, atsirandantys dėl nervų sistemos senėjimo ir kokios gali būti jų pasekmės?

Kaip ir priešistorėje ar net viduramžiais, dauguma žmonių mirė sulaukę vos 30 metų ar net mažiau, dabar vidutinė gyvenimo trukmė gerokai pailgėjo, o šiuolaikinis žmogus vidutiniškai gyvena apie 70 metų.

Tikrai tokia gyvenimo trukmė neatsirado iš niekur – tai pirmiausia esame skolingi medicinos mokslo pažangai, kuri iš tikrųjų visą laiką vyksta itin intensyviai.

Tačiau žmogus, sendamas tolimoje praeityje, sensta ir dabar. Dėl žymiai pailgėjusios gyvenimo trukmės ir didėjančio vyresnio amžiaus žmonių procento bendroje populiacijoje vis daugiau mokslininkų yra susirūpinę žmogaus organizmo senėjimo problema.

Šio darbo tikslas yra ne tik įgyti žinių, kaip tiksliai šie procesai vyksta, bet ir ieškoti būdų, kaip sulėtinti jų atsiradimo tempą.

Mokslininkus dažniausiai ypač domina su amžiumi susiję pokyčiai, kurie veikia žmogaus kūno „valdymo centrą“ – tai nervų sistemos senėjimo procesas.

Nervų sistemos senėjimas: smegenys

Metams bėgant smegenys dažniausiai susitraukia. Ryškiausia nervinio audinio atrofija pastebima priekinėje ir smilkininėje skiltyse. Smegenyse yra dvi būtybės – pilka ir b alta – pirmoji iš jų atrofuojasi, o antroji, nepaisant praėjusių metų, išlieka nepakitusi.

Kaip kai kurios smegenų dalys susitraukia, kitos yra priešingai – mes kalbame apie skilvelių sistemos elementus, kurie plečiasi dėl senatvės

Nervų sistemos senėjimas paveikia ir mažiausius jos komponentus, t. y. neuronus.

Laikui bėgant miršta nervinės ląstelės – jų skaičius palaipsniui mažėja, tačiau tai, kiek procentų neuronų miršta, yra savotiška individuali savybė ir galiausiai kai kuriems žmonėms.netenkama daugiau ir mažiau kitų nervų ląstelių.

Tai, kad neuronai išvis miršta, gali kelti susirūpinimą – ypač žmonėms, kurie jau gyveno keletą metų – nerimauti, tačiau čia reikia atkreipti dėmesį bent į du aspektus.

Visų pirma: mes paprastai turime daugiau neuronų, nei juos naudojame, todėl tai, kad kai kuriuos iš jų prarandame, nebūtinai sukelia kokių nors nukrypimų.

Antra: kaip anksčiau buvo manoma, kad gyvenimo eigoje naujų nervinių ląstelių nesusidaro, dabar žinoma, kad jos gali – ir per visą žmogaus gyvenimą – sukurti naujus neuronus tam tikrose srityse. smegenų (m .in. hipokampe). Šis reiškinys, be kita ko, lemia apie tai, kad žmonės po insulto dėl reabilitacijos gali atgauti bent dalį prarastų gebėjimų.

Pokyčiai, susiję su nervų sistemos senėjimu, apima sinapses, t. y. ryšius tarp atskirų nervų ląstelių.

Tos, kurios veikia nuolat, sustiprėja, o kitos, t.y. tos, kuriose impulsų srautas nėra visiškai teisingas, tiesiog pašalinamos.

Senstančiose smegenyse atsiranda įvairių medžiagų nuosėdų, įskaitant lipofuscinas arba įvairūs b altymai (jų buvimas susijęs, pavyzdžiui, su neuronų žūties procesu).

Smegenų kraujotaka gali pakisti – daugiausia dėl aterosklerozinių procesų, gali sistemingai mažėti kraujotaka smegenyse. Šis reiškinys pavojingas, nes sumažėjęs deguonies tiekimas gali pagreitinti nervų sistemos senėjimo greitį.

Senėjimo procesai smegenyse taip pat lemia įvairių neurotransmiterių koncentracijų pokyčius. Tiesą sakant, vyresni žmonės sumažina visų svarbių neuromediatorių kiekį nervų sistemoje, įskaitant acetilcholiną ir dopaminą, taip pat serotoniną ir glutamatą.

Nervų sistemos senėjimas: nugaros smegenys

Svarbiausi pokyčiai, susiję su senėjimu ir turintys įtakos nugaros smegenims, atsiranda dėl procesų, vykstančių tarpslanksteliniuose diskuose. Laikui bėgant jie tampa daug mažiau lankstūs ir patys gali peraugti tam tikras slankstelių dalis. Šie reiškiniai gali sukelti spaudimą arba pažeisti pačias nugaros smegenis ir nuo jų nutolusias nervų šaknis.

Nervų sistemos senėjimas: periferiniai nervai

Bėgantys gyvenimo metai veikia smegenis, nugaros smegenis ir periferinius nervus. Laikui bėgant, be kita ko, yra degeneruoti jas saugančias ląstelesnervingas. Tai gali atsirasti dėl natūralių senėjimo procesų ir papildomai jį paspartinti, be kita ko:

  • aplinkinių struktūrų (pvz., kaulų) spaudimas nervams
  • kraujotakos sutrikimai
  • įvairios ligos (ypač diabetas)

Nervinių skaidulų gebėjimas atsinaujinti mažėja su amžiumi.

Nervų sistemos senėjimas: poveikis

Senėjimo poveikį nervų sistemai gana sunku nepastebėti – juos pastebi ir nukentėjusieji, ir jų artimieji.

Acetilcholino ir jo receptorių kiekio pokyčiai organizme yra susiję su pažinimo sutrikimais. Dėl to gali pablogėti atmintis, sunku susikaupti arba sulėtėti mąstymas.

Nepakankamai nervų sistemos ląstelių gaminant dopamino, gali atsirasti į Parkinsono liga panašių simptomų, tokių kaip drebulys.

Savo ruožtu, kai senstant nervų sistemai mažėja serotonino kiekis organizme, pagyvenę žmonės gali skųstis pablogėjusia nuotaika, sumažėjusiu apetitu ar jėgų veikti stoka

Anksčiau aprašyti senėjimo pokyčiai, susiję su nugaros smegenimis, be kita ko, gali sukelti dėl įvairių skausmo negalavimų atsiradimo, bet ir dėl jutimo sutrikimų ar kitų pojūčių, tokių kaip dilgčiojimas

Kalbant apie procesus, vykstančius nervinėse skaidulose su amžiumi, jų poveikis pirmiausia gali būti sulėtėjęs dirgiklių perdavimo tarp neuronų greitis, bet ir padidėjęs polinkis į nervų pažeidimus, pvz. neuropatijos forma.

Su amžiumi senjoras gali iš tikrųjų dažniau ką nors pamiršti, lėčiau mąstyti arba retkarčiais turėti problemų su pusiausvyros išlaikymu.

Čia reikėtų pabrėžti vieną aspektą: senatvė su senatve, bet kai minėtos ar kitos problemos vyresnio amžiaus žmogui įgauna didelį intensyvumą, tai negalima k altinti vien dėl nervų sistemos senėjimo.

Kadangi šis procesas yra fiziologinis, senyvo amžiaus žmogui reikšmingus atminties ar elgesio sutrikimus gali sukelti neabejotinai patologiniai procesai, tokie kaip demencijos sutrikimai

Jei jiems kyla įtarimų, senjoras turėtų kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes kuo anksčiau bus pradėtas reikiamas gydymas, tuo didesnė tikimybė, kad jis galės ilgiau išlikti sveikas.

Nervų sistemos senėjimas: ar šį procesą galima sulėtinti?

Patinka taibuvo paminėta pačioje pradžioje, visiškai užkirsti kelią nervų sistemos senėjimui tiesiog neįmanoma.

Tačiau yra būdų bent šiek tiek sulėtinti šį procesą.

Visų pirma, svarbu vadovautis sveika gyvensena – įvairi mityba, kurioje sočiųjų riebalų ar paprastųjų angliavandenių dalis bus ribota ir gausu antioksidantų, gali palaikyti gerą nervų sistemos būklę.

Judėjimas yra svarbus – fizinio aktyvumo metu į smegenis patenka didesnis deguonies kiekis, o vien šis reiškinys gali sulėtinti nervų sistemos senėjimo procesus

Siekiant užtikrinti, kad smegenys ir kitos nervų sistemai priklausančios struktūros sensta lėčiau, taip pat verta atsisakyti stimuliatorių – rūkymo ar per didelio alkoholio vartojimo.

Pačioje pabaigoje verta paminėti, kad praverčia ir reguliarus intelekto lavinimas – knygų skaitymas, kelionės ar net kryžiažodžių sprendimas gali tikrai teigiamai paveikti nervų sistemos veiklą vėlyvaisiais gyvenimo metais.

Būtinai perskaitykite:
Atminties lavinimas senjorams
Smegenų lavinimas, t.y. pratimai gerai ATMINTAI

Lankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Kategorija:

Geriatrica