PATIKRINTAS TURINYSAutorius: lek. Katarzyna Banaszczyk

Daugelis iš mūsų asocijuojasi su paliatyviosios medicinos gydytojo priežiūra su piktybiniais navikais galutinėje stadijoje, tačiau paliatyvioji pagalba yra ne tik piktybiniai navikai. Kurie pacientai dažniausiai patenka į paliatyvų skyrių? Ką veikia paliatyviosios medicinos klinika, o ką – namų hospiso komanda? Verta sužinoti daugiau apie šią svarbią temą.

Paliatyviosios medicinos gydytojai rūpinasi pacientais, esančiais nepagydomos ligos galutiniame etape. Paliatyviosios medicinos prižiūrimi pacientai nežada ilgalaikio išgydymo. Tai, pavyzdžiui, piktybiniais navikais sergantys pacientai, kuriems nebetinkamas priežastinis gydymas, pvz., chemoterapija ar radikali chirurgija.

Paliatyviosios medicinos tikslas yra ne pakeisti ligos pasekmes ar išgydyti pacientą, o pagerinti jo kokybę ir gyvenimo lygį. Veikla šioje srityje visų pirma yra skirta ligos simptomų palengvinimui, o ypač skausmo gydymui. Paliatyvioji medicina orientuojasi ne tik į fizinius simptomus, bet ir padeda pacientui, turinčiam psichinių ir dvasinių problemų.

Koks yra paliatyviosios pagalbos organizavimas mūsų šalyje?

Priklausomai nuo paciento poreikių, galima apsilankyti paliatyviosios medicinos klinikoje, namų hospise ir paliatyviosios medicinos palatoje. Ką pacientas gali gauti kiekviename iš šių objektų? Kada reikalinga hospitalizacija palatoje?

Paliatyviosios medicinos klinika - konsultacijos ir vizitai

Paliatyviosios medicinos klinikose dirba tiek paliatyviosios medicinos gydytojai, slaugytojos, tiek labai dažnai psichologai, prižiūrintys paciento psichiką. Tokioje klinikoje pacientas gali gauti specialisto konsultaciją, tačiau šis subjektas gali atlikti ir vizitus namuose paciento gyvenamojoje vietoje.

Paliatyviosios medicinos klinikos prižiūri stabilios būklės pacientus, galinčius atvykti į gydytojo kabinetą. Ši klinika dažnai yra pagalba šeimos gydytojams, kurie kreipiasi į specialistą konkrečiu paliatyvaus paciento klausimu ar problema. Reikia pabrėžti, kad bendradarbiavimasPaliatyviosios medicinos specialistai su šeimos gydytojais yra labai svarbūs teikiant pacientui geriausią įmanomą pagalbą.

Kam skirtas namų ligoninė?

Esant situacijai, kai paciento būklė pablogėja ir jam reikia dažniau lankytis pas gydytoją – patartina jį pasirūpinti namų hospisu. Hospiso pagalba leidžia dažniau lankytis paciento namuose nei klinikoje. Be to, hospisas namuose suteikia pacientui galimybę likti namuose, o tai, kaip žinome, turi labai gerą poveikį tiek fizinei, tiek psichinei paciento būklei.

Būdama prižiūrima namų slaugos ligoninės, paciento šeima įgyja didžiulę paramą rūpindamasi pacientu. Galima išsinuomoti reikalingas medicinos priemones (pvz. inhaliatorius, vežimėlius ar lazdas), taip pat paciento reabilitacijai

Minimalus namų hospiso gydytojo apsilankymų dažnumas yra du vizitai per mėnesį, o slaugytojos – du vizitai per savaitę. Žinoma, šių apsilankymų skaičius gali būti padidintas, atsižvelgiant į individualią paciento situaciją.

Paliatyvios slaugos skyrius – kuriems pacientams rekomenduojama tokia priežiūra?

Jei paciento būklė nestabili, o klinikos ir namų hospiso priežiūros nepakanka, būtina hospitalizuoti paliatyviosios slaugos skyriuje.

Paciento siuntimo į Paliatyviosios medicinos skyrių indikacijos yra šios:

  • stiprus skausmas, kurio negalima kontroliuoti ambulatoriškai,
  • stiprus dusulys,
  • vėmimas ir pykinimas, kurių negalima gydyti,
  • susijaudinimą sunku suvaldyti namuose,
  • komplikacijų atsiradimas dėl nepagydomos pagrindinės ligos (tokių kaip, pavyzdžiui, viršutinės tuščiosios venos sindromas, kai navikas daro spaudimą viršutinei tuščiajai venai ir sukelia tokius simptomus kaip veido ir kaklo paraudimas ir patinimas, trumpumas kvėpavimas ir regėjimo sutrikimai)

Paliatyviosios medicinos skyrius – tik pacientams, sergantiems progresavusiu vėžiu?

Turėtumėte žinoti, kad paliatyvioji medicina skirta ne tik pacientams, kuriems yra galutinė neoplastinės ligos stadija. Kitos ligos, kurių pažengusios, neprognozuojamos stadijos yra paliatyvios pagalbos indikacijos (įskaitant priežiūrą paliatyviojoje palatoje), yra šios:

  • centrinės nervų sistemos uždegiminės ligos,
  • pažengusios ŽIV ligos (AIDS) stadijos,
  • išsėtinė sklerozė – lėtinė centrinės nervų sistemos liga, kurios esmė yra galvos ir nugaros smegenų pažeidimas, atsirandantis dėl nervų skaidulų mielino apvalkalo atrofijos (šis procesas vadinamasdemielinizacija),
  • kvėpavimo nepakankamumas,
  • pažengusios kardiomiopatijos – tai širdies raumenį pažeidžiančios ligos, dėl kurių sutrinka jo veikla ir dažnai sutrinka,
  • lėtinės, sunkiai gyjančios žaizdos ir pragulos,
  • sisteminė pirminė atrofija, apimanti centrinę nervų sistemą.

Skausmo valdymas paliatyviosios medicinos skyriuje

Galiausiai verta paminėti svarbiausią paliatyviosios medicinos tikslą – malšinti skausmą, susijusį su mirtina liga. Skausmo priežastis sergant vėžiu yra pati liga (vėžio infiltracija sukelia skausmą) ir onkologinis gydymas (chemoterapija gali sukelti neuropatiją)

Skausmo gydymo pagrindas yra farmakoterapija, t.y. tinkamų vaistų vartojimas. Tačiau tai prasideda ne iš karto naudojant tokias galingas medžiagas kaip morfijus.

Pagal nuskausminamųjų kopėčių (t. y. nuskausminamųjų vartojimo schemą) mažo intensyvumo skausmo gydymas turėtų prasidėti nuo neopioidinių vaistų, t. y. paracetamolio ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (pvz. ibuprofenas arba ketoprofenas).

Jei, nepaisant tokių vaistų vartojimo, skausmas išlieka arba didėja, būtina pradėti vartoti silpnus opioidus (įskaitant tramadolį, kodeiną).

Jei pacientas vis tiek jaučia skausmą – kitas žingsnis yra vartoti stiprius opioidus (t. y. morfiną, oksikodoną, fentanilį ar buprenorfiną).

Kiek įmanoma ilgiau, pirmenybė turėtų būti teikiama peroraliniam vaisto vartojimo būdui. Taip pat turėtumėte prisiminti apie reguliarų vaistų skyrimo laiką ir analgetikų terapijos pritaikymą pagal individualią paciento situaciją.

Paliatyvioji priežiūra – santrauka

Apibendrinant galima pasakyti, kad pacientas į paliatyviosios medicinos skyrių patenka tada, kai nebegali būti gydomas namuose ir ambulatoriškai, t. y. kai pacientas yra nestabilus.

Palatoje gali būti atliekami išsamūs laboratoriniai ir vaizdo tyrimai, siekiant nustatyti klinikinio pablogėjimo priežastį ir tolesnį gydymą.

Kategorija:

Paciento rinkinys