- Posttrombozinis sindromas: priežastys
- Posttrombozinis sindromas: simptomai
- Posttrombozinis sindromas: diagnozė
- Posttrombozinis sindromas: diagnozė
- Potrombozinis sindromas: gydymas
Posttrombozinis sindromas yra gana dažna sveikatos problema, kuri yra lėtinė giliųjų venų trombozės (GVT) komplikacija. Skaičiuojama, kad net 23-60% pacientų po trombozės epizodo per 2 metus pasireiškia venų nepakankamumo simptomai. Potrombozinis sindromas, kaip ir pati trombozė, pirmiausia pažeidžia apatines galūnes.
Posttrombozinis sindromas (PTS) gali būti įvairių apatinių galūnių kraujotakos sutrikimų komplikacija, tačiau dažniausiai diagnozuojama kaip giliųjų venų trombozės (GVT) komplikacija. Svarbu tai, kad trombozinio sindromo simptomai gali pasireikšti po kelių mėnesių ar net metų.
Posttrombozinis sindromas: priežastys
Tiksli potrombozinio sindromo priežastis neaiški. Tačiau neabejotinai tai matyti iš giliųjų venų sistemos – kraujagyslių, atsakingų už kraujo nutekėjimą iš apatinių galūnių širdies link, – pažeidimas ir neveiksmingumas.
Manoma, kad pagrindinis priežastinis veiksnys yra nepilnas krešulio ištirpimas, kuris, susitvarkydamas ir tapdamas fibroziniu, gali visam laikui apriboti veninės kraujagyslės praeinamumą.
Viena hipotezė yra trombozė – antrinis venų vožtuvų sistemos pažeidimas, kurio pagrindinė užduotis yra užkirsti kelią kraujo refliuksui
Šio sutrikimo etiologija sudėtinga, tačiau sindromo simptomus sukelia sutrikęs kraujo nutekėjimas iš apatinių galūnių
Rezultatas – padidėjęs slėgis veninėje kraujotakoje, kuris pažeidžia smulkius kraujagysles ir aplinkinius audinius.
Posttrombozinis sindromas: simptomai
Potrombinio sindromo simptomai gali labai skirtis. Jie apima lėtiniam venų nepakankamumui būdingų simptomų spektrą. Pagrindiniai simptomai (juos patiria pacientas) yra šie:
- apsunkusių kojų jausmas
- galūnės skausmas – nuolatinis arba periodiškas, tai gali būti kaip mėšlungis
- dilgčiojimas, niežulys
Būdinga, kad diskomfortas sustiprėja ilgai vaikštant ar stovint, o palengvėja ilsintis gulint, ypač pakeltomis kojomis.
Potrombozinio sindromo paveiktos galūnės taip pat patiria daugybę pakitimų, pavyzdžiui:
- galūnės patinimas – dažniausiai ankstyviausias simptomas
- venų varikozės atsiradimas – dažniausiai prieš jas atsiranda telangiektazijos (išplėstos mažytėmis kraujagyslėmis, vadinamaisiais „vorais“)
- rudas arba rausvas odos spalvos pakitimas
- blauzdos poodinio audinio sukietėjimas
Sunkiausiais, pažengusiais atvejais veninės opos sunkiai gyja. Tipinė jų vieta yra vidurinės kulkšnies sritis, t. y. blauzdos vidinėje pusėje.
Posttrombozinis sindromas: diagnozė
Pripažinti ir labiausiai tikėtini reikšmingi potrombozinio sindromo išsivystymo rizikos veiksniai yra šie:
- vyresnio amžiaus (>65 m.)
- nutukimas (KMI>=30 kg / m2)
- venų varikozės atsiradimas prieš trombozės epizodą
- trombozės pasikartojimas toje pačioje pusėje
- trombozė proksimalinėse venose (pvz., šlaunikaulio ir klubinės venose)
- GVT be jokių simptomų
- GVT simptomai išlieka vieną mėnesį po diagnozės
- GVT gydymas per mažomis antikoaguliantų dozėmis arba medicininių rekomendacijų nesilaikymas
Posttrombozinis sindromas: diagnozė
Potrombozinio sindromo diagnozė paprastai grindžiama simptomų anamneze ir trombozės istorija, taip pat klinikiniu galūnių pakitimų ištyrimu.
Laiko kriterijus yra būtinas diagnozuojant potrombozinį sindromą. Jį galima diagnozuoti praėjus 3 mėnesiams nuo GVT pradžios.
Doplerio ultragarsinis tyrimas padeda tiksliai įvertinti venų sistemos tėkmės sutrikimus, ypač sprendžiant dėl chirurginio gydymo.
Potrombozinis sindromas: gydymas
Lėtinio venų nepakankamumo, ypač sukelto potrombozinio sindromo, gydymas yra sudėtinga ir sudėtinga užduotis
Be tinkamo gydymo, labai svarbu paciento kantrybė ir savidisciplina. Todėl prevencija turi svarbią užduotį.
Labai svarbu gydyti pačią trombozę. Pakankamai ilgas ir reguliarus antikoaguliantų vartojimas tinkamomis dozėmis žymiai sumažina potrombozinio sindromo riziką.
Vienas iš pagrindinių metodų yra kompresinis gydymas, kurio prielaida – pagerinti veninio kraujo nutekėjimą iš apatinių galūnių, taigi, pagerinti klinikinius simptomus ir sulėtinti ligos vystymąsi. Kompresinės terapijos metodai apima:
- laipsniško suspaudimo kojinės (didžiausias spaudimas ties kulkšnimis, mažėjant ūgiui),
- tvarsčiai ir juostossuspaudimas (naudojamas kartu esant opoms)
- protarpinis pneumatinis suspaudimas (PUP)
Suspaudimo metodas ir daromas slėgis (išreikštas mmHg) parenkami daugiausia atsižvelgiant į ligos sunkumą. Kompresinė terapija taikoma kiekviename gydymo etape – tiek potrombozinio sindromo profilaktikai, tiek sunkių venų opų gydymui.
Sindromo profilaktikoje ir pradinėje gydymo stadijoje kojinės, vadinamosios. II klasė (iš viso keturių suspaudimo klasių), kuri daro 30–40 mmHg slėgį ties kulkšniu.
Neretai kompresinis gydymas tęsiasi daugelį metų ir gali būti nuolat reikalingas
Arba taip pat naudojamas farmakologinis gydymas, kuris yra mažiau veiksmingas. Tai daugiausia preparatai, kurių sudėtyje yra pentoksifilino, diosmino, escino arba kalcio dobesilato.
Veikla, skirta pažengusiems trofiniams pokyčiams gydyti – nekrozinių audinių šalinimas, opų tvarsčių tepimas, odos persodinimas ir kova su skausmu bei kartu pasireiškiančiomis infekcijomis taip pat yra svarbus elementas.
Didelės viltys siejamos su chirurginių antikoaguliantinio sindromo gydymo metodų kūrimu.
Tai, be kita ko, apima vis dažniau naudojami angioplastikos metodai, kuriuos sudaro perkutaninis venų kraujagyslių atstatymas naudojant stentus ir atviros operacijos, pagrįstos kraujagyslių „apylankos“ sukūrimu.
Gydymo metodai vis dar reikalauja tyrimų, kad būtų aiškiau dokumentuojamas jų veiksmingumas. Š altiniai:
- Ashrani AA, Heit JA (2009). „Potrombozinio sindromo paplitimas ir išlaidų našta“
- „Potrombozinio sindromo rizikos veiksniai pacientams, sergantiems pirmąja giliųjų venų tromboze“ Autoriai: L. W. TICK, M. H. H. KRAMER, F. R. ROSENDAAL, W. R. FABER, C. J. M. DOGGEN
- "Postrombotinis sindromas" Sara R. Vazquez, PharmD, BCPS, CACP; Susan R. Kahn, MD, MSc, FRCPC
- Interna Szczeklika 2022/18; Praktinė medicina