Širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant vainikinių arterijų ligą, insultus, širdies nepakankamumą, hipertenziją ir aterosklerozę, yra labai dažnos vyresnio amžiaus žmonėms. Skaičiuojama, kad bent 3/4 vyresnių nei 60 metų pacientų serga viena iš minėtų ligų. Daugumą šių ligų rizikos veiksnių galima pakeisti, todėl galite sumažinti savo poveikį ir tikimybę susirgti širdies ligomis. Sužinokite, kurie rizikos veiksniai dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms ir kaip juos sumažinti.

Širdies ir kraujagyslių ligų poveikis senatvėje yra susijęs ne tik su pačiu amžiumi, bet ir su kitomis ligomis ar netinkamais įpročiais

Todėl labai svarbu atsisakyti blogo elgesio, ypač vyresnio amžiaus žmonių rūkymo. Taisyklinga mityba (pvz., Viduržemio jūros dieta) ir reguliarus fizinis aktyvumas pagal savo galimybes taip pat duoda daug naudos.

Taip pat verta prisiminti apie reguliarius profilaktinius tyrimus, kurių pasirinkimą geriausiai nuspręs gydytojas. Širdies ir kraujagyslių ligos bei jų rizikos veiksniai gali pabloginti funkcionavimą ir riboti darbingumą kasdieniame gyvenime, todėl labai svarbu rūpintis savo sveikata ir senatvėje.

Širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai: išeminė širdies liga

Koronarinę širdies ligą (vainikinių arterijų ligą) sukelia širdies raumenį krauju aprūpinančių arterijų susiaurėjimas, dažniausiai sukeltas aterosklerozės, ir sumažina širdį pasiekiančio deguonies ir maistinių medžiagų kiekį. Įrodyta, kad tam tikros aplinkybės ir kitos ligos prisideda prie jo atsiradimo ir yra žinomos kaip rizikos veiksniai.

Juos galima suskirstyti į nemodifikuotus ir keičiamus. Pastariesiems mes darome įtaką ir galime daryti įtaką jų atsiradimui. Tačiau tai reikalauja pastangų, įpročių ir įpročių keitimo, o tai senatvėje gali būti nelengva, bet tikrai bus naudinga jūsų širdžiai.

Tai yra:

  • netinkama mityba – didelis paprastų cukrų (saldainių) ir gyvulinių riebalų kiekis labai skatina padidėjusį cholesterolio kiekį, o tai reiškia vainikinių arterijų ligos atsiradimą,
  • rūkymas labai stipriai neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą.Dėl didesnės koronarinės širdies ligos rizikos ypač svarbu mesti rūkyti vyresnio amžiaus žmonėms,
  • mažai fizinio aktyvumo, deja, daugeliui senjorų. Pakeisti šį gyvenimo aspektą lengva – pradėkite savo veiklą įdėdami kuo daugiau pastangų, pvz., vaikščiokite, o laikui bėgant dėkite vis daugiau pastangų – važinėkite dviračiu, šiaurietišku ėjimu,
  • hipertenzija – liga, dažna vyresnio amžiaus žmonėms, ja nustatoma 2/3 pacientų, vyresnių nei 65 metų. Dažniausiai tai nesukelia jokių simptomų, tačiau gali sukelti rimtų pasekmių – tai rizikos veiksnys ne tik koronarinei širdies ligai, bet ir insultui. Kad sumažintumėte aukšto kraujospūdžio riziką, turite reguliariai tikrinti kraujospūdį, jį gydyti ir palaikyti žemiau 140 / 80 mmHg.
  • diabetas – taip pat dažna senjorų liga, ji tiesiogiai susijusi su nutukimu. Tinkama glikemijos kontrolė, „cukrus“ žymiai sumažina su šia liga susijusią riziką.
  • antsvoris ir nutukimas, tinkama mityba ir mankšta padeda su tuo kovoti,
  • nenormalus MTL cholesterolio, DTL cholesterolio ir trigliceridų kiekis, kuriam akivaizdžiai reikalingas tinkamas gydymas ir tinkamų dydžių palaikymas – dietos ir tablečių pagalba.

Pats amžius taip pat yra širdies ligų rizikos veiksnys, o kiti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra pastovūs, nepriklausomai nuo amžiaus. Tačiau reikia atminti, kad su amžiumi šie rizikos veiksniai „kaupiasi“ ir kiekvieno rizikos veiksnio dažnis didėja su amžiumi. Taip yra dėl to, kad visą gyvenimą susiduriame su netinkamu gyvenimo būdu (rūkymu ar fizinio aktyvumo stoka), bet ir dėl daugelio ligų, pvz., hipertenzijos ar diabeto.

Svarbu

Šių rizikos veiksnių sankaupa ženkliai padidina širdies ligų tikimybę, todėl labai svarbu, ypač senatvėje, atkreipti dėmesį į minėtus veiksnius ir juos mažinti gerinant gyvenimo būdą ir vartojant reguliariai vartoti vaistus.

Širdies ligomis dažniau serga vyresni nei 45 metų vyrai ir vyresnės nei 55 metų moterys, tačiau manoma, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizika moterims smarkiai išauga tik sulaukus 70 metų, o vyresniems nei 65 metų vyrams – tada. Kita vertus, rūkymas jį pagreitina 5 metais – atitinkamai iki 65 ir 60 metų – o tai byloja apie jo poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai.Nerūkydami galite „atjauninti“ savo širdį 5 metais!

Koronarinė širdies liga – prevencija

Pagyvenusiems žmonėms būtinas tinkamas gydymasvisų ligų, įskaitant aukštą kraujospūdį ir diabetą, nes tai gali sumažinti koronarinės širdies ligos riziką. Be to, kas 1-2 metus verta reguliariai matuotis kraujospūdį, gliukozės kiekį kraujyje (cukraus kiekį kraujyje), tirti cholesterolį. Dėl kitų širdies ir kraujagyslių tyrimų, šeimos gydytojas arba kardiologas nuspręs, atsižvelgdamas į visus rizikos veiksnius ir kiekvieno asmens ligos istoriją.

Kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai

Aukščiau aprašytas rizikos veiksnių „kaupimas“ taikomas ne tik išeminei širdies ligai, bet ir kitoms širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms.

Amžius, taigi ir kitų ligų, įskaitant išeminę širdies ligą, buvimą senatvėje, yra tolesnių kardiologinių ligų rizikos veiksnys, pvz.:

  • Prieširdžių virpėjimas prisideda prie šios aritmijos atsiradimo: anksčiau minėta arterinė hipertenzija, vožtuvų liga, išeminė širdies liga, sergančio sinuso sindromas, taip pat skydliaukės ligos, plaučių ligos, diabetas, inkstų ligos. Visos šios ligos dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, todėl jiems dažniau pasireiškia ir pats prieširdžių virpėjimas, skaičiuojama, kad vyresnių nei 80 metų žmonių jomis serga 10 proc. Jei ši aritmija diagnozuojama, pradedamas gydymas antikoaguliantais (vadinamuoju kraujo skiedimu), nes prieširdžių virpėjimas kelia insulto riziką, kurios galima išvengti.
  • Sinusinio mazgo ligos, liga, kuriai būdingas nepakankamas širdies susitraukimų dažnis, per lėtas jūsų dabartiniams poreikiams. Vyresnio amžiaus žmonėms dažniau pasitaikantys rizikos veiksniai yra išeminė širdies liga, su senėjimu susijusi degeneracija, elektrolitų sutrikimai, skydliaukės ligos, vartojami vaistai. Gydymas paprastai susideda iš širdies stimuliatoriaus implantavimo.
  • Vožtuvų defektai:
    1. Aortos vožtuvo stenozė, defektas, susijęs su aortos angos paviršiaus sumažėjimu, dėl kurio sunku tekėti kraujui iš kairiojo skilvelio į aortą širdies sistolės metu. Šiais laikais sukelia degeneracinis procesas, tai yra vožtuvo "nusidėvėjimas". Šiuo metu tai liga, kuri suserga praktiškai tik senjorams
    2. Aortos regurgitacija, kai kraujas teka atgal iš aortos į kairįjį skilvelį dėl netinkamo vožtuvo uždarymo. Ją skatina ne tik reumatologinės ligos, bet ir su amžiumi progresuojanti degeneracija.
    3. Mitralinis regurgitacija yra retrogradinis, nenormalus kraujo tekėjimas iš kairiojo skilvelio įkairiojo prieširdžio, vyresnio amžiaus žmonėms ypač dažnai pasitaikančios priežastys yra: degeneraciniai pakitimai, vožtuvų kalcifikacija, reumatologinės ligos, išeminė širdies liga. Pastarasis gali sukelti vadinamąjį antrinį regurgitaciją, atsirandančią dėl kairiojo skilvelio struktūros (formos) pasikeitimo.
    4. Trišakio vožtuvo defektai.

Visos aukščiau paminėtos širdies ligos gali sukelti širdies nepakankamumą, kuris yra paskutinė daugelio širdies ligų stadija.

Verta žinoti, kad…

… vyresnis amžius palankesnis aterosklerozės atsiradimui, kuri pasireiškia ne tik išemine širdies liga, bet gali pažeisti ir, pavyzdžiui, apatinių galūnių ar smegenų arterijas, sukeldama jų išemiją. Tai, viena vertus, sukelia kojų skausmus, ypač vaikštant, bet dažnai ir naktimis, o jei liga pažeidžia smegenų arterijas – demencija, t.y. atminties ir orientacijos sutrikimai

Apie autoriųLankas. Macej GrymuzaMedicinos universiteto Medicinos fakulteto absolventas K. Marcinkovskis Poznanėje. Universitetą baigė labai gerais rezultatais. Šiuo metu jis yra kardiologijos srities gydytojas ir doktorantas. Jį ypač domina invazinė kardiologija ir implantuojami prietaisai (stimuliatoriai).

Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių

Kategorija:

Geriatrica