Krūtų ultragarsas – tai krūties ir krūties vėžio židinio pakitimų nustatymo tyrimas. Jį reikėtų atlikti reguliariai, nes tik tada jis turi galimybę tapti atrankos testu, leidžiančiu nustatyti anomalijas ankstyvoje jų vystymosi stadijoje. Visi krūtų ultragarso metu pastebėti pokyčiai klasifikuojami pagal BIRADS kategoriją. Sužinokite, kaip atliekamas testas ir kokios jo atlikimo indikacijos. Kuo krūtų ultragarsas skiriasi nuo mamografijos?

Krūtų echoskopijayra vaizdinis tyrimas, leidžiantis atlikti krūtų diagnostiką neinvaziniu būdu. Krūtų echoskopija atliekama ne tik įtarus krūties pakitimus, bet ir krūties vėžio profilaktikai, nes anksti nustačius įvairaus pobūdžio pakitimus krūtyje padidėja galimybė greičiau ir efektyviau pasveikti. Visi pakitimai aprašyti BIRADS skalėje, kuri leidžia tiksliai nurodyti ir galimą paciento siuntimą tolesnei diagnozei.

Krūtų ultragarsinis tyrimas – kas tai?

Krūtų ultragarsinis tyrimas atliekamas specialiu aparatu su galvute. Ši geliu ištepta galva tyrimo metu liečia moters krūtį ir siunčia ultragarso bangas į gilesnius audinius.

Šie audiniai atspindi akustines bangas ir siunčia jas atgal į prietaisą, todėl ultragarso rezultatą galima nuskaityti iš karto.

Kiekvienas audinys savaip atspindi garsą, kurio dėka tyrimą atliekantis gydytojas gali išsiaiškinti, kuriame iš jų yra anomalijų ir ar tai gerybinis ar piktybinis pažeidimas, reikalaujantis biopsijos

Kaip pasiruošti krūtų ultragarsiniam tyrimui?

Nereikia ruoštis krūtų ultragarsui. Tačiau gerai, jei pacientas pas juos ateina iškart po menstruacijų, t. y. pirmoje ciklo pusėje.

Prieš tyrimą pacientė nusirengia nuo juosmens į viršų, paguldo ją ant sofos ir pakelia rankas į viršų. Dėl to gydytojas gali ištirti limfmazgius, į kuriuos nuteka limfa iš pieno liaukų.

Visas tyrimas pagrįstas tuo, kad gydytojas specialiu geliu padengtą galvą judina per atskiras krūties dalis, tikrindamas, ar nėra kas nors nerimą keliančių. Jei ne,pacientas gali pasirodyti kitam ultragarsui po metų.

Jei tyrimo rezultate matomi pakitimai krūtyje, būtina atlikti tolesnę diagnozę

Kaip dažnai atliekami krūtų ultragarsiniai tyrimai?

Ultragarsinis tyrimas visų pirma skirtas 20–40 metų žmonėms. Jei moteriai jaunesnė nei 30 metų, o jos krūtyse nėra pakitimų, ji gali juos daryti kas 2 metus.

O jei jai daugiau nei 30 metų, ji turėtų kasmet profilaktiškai pasitikrinti ultragarsu.

Moteris turėtų paskatinti šiuos simptomus ar veiksnius atlikti šį testą dažniau:

  • krūtų skausmas,
  • keistų išskyrų nutekėjimas iš spenelio,
  • šeimos našta, t.y. kai artimoje šeimoje buvo krūties vėžio atvejų,
  • nėštumas,
  • krūties trauma,
  • pakaitinės hormonų terapijos naudojimas,
  • patvirtinta BRCA-1 ir BRCA-2 genų mutacija,
  • limfmazgių padidėjimas po rankomis,
  • apčiuopa (atliekant krūties savityrą) sustorėjimo, gumbų ar kitokio pažeidimo,
  • krūtų dydžio keitimas,
  • atitraukiant spenelį.

Krūtų ultragarsinis tyrimas – ir mamografija. Koks skirtumas?

Krūtų ultragarsas ir mamografija – tai testai, skirti tiek gerybiniams, tiek piktybiniams krūtų pakitimams nustatyti.

Krūtų ultragarsinis tyrimas skirtas jaunoms iki 40 metų amžiaus moterims, nes jų krūtų struktūra šiek tiek skiriasi nuo keturiasdešimties metų moterų. Skirtumas tas, kad jaunos moterys turi liaukinio audinio pranašumą prieš riebalinį audinį, todėl jų krūtys geriau matomos ultragarsu.

Kita vertus, vyresnėms nei 40 metų moterims krūtyse vyrauja riebalinis audinys, kurį geriau nuskaityti mamografu. Tačiau amžius netrukdo atlikti krūtų ultragarso 40 metų ir vyresnių žmonių.

Moterims, vartojančioms pakaitinę hormonų terapiją, net ir sulaukus 40 metų liaukinis audinys gali vyrauti prieš riebalinį audinį, todėl joms reikėtų atlikti ultragarsinį tyrimą

Be to, yra moterų, turinčių mažas krūtis, kurių mamografija negali teisingai nuskaityti kūno vaizdo, todėl krūties vėžio patikra turėtų būti atliekama ultragarsu.

Vyresnio amžiaus moterų ultragarsinis tyrimas taip pat papildo mamografiją. Nes nors mamografas mikrokalcifikacijos pagalba gali parodyti naviką labai ankstyvoje stadijoje, jis, kaip ultragarsu, neparodys, ar tai gerybinis ar piktybinis pažeidimas.

Todėl vyresnių nei 40 metų moterų krūtų ultragarsinis tyrimas turėtų tapti papildomu tyrimu, kai kalbama apie vėžio diagnostikąkrūtys.

Krūties ultragarsas nėštumo metu – ar tai gera idėja?

Daugelis nėščių moterų svarsto, ar reikėtų atlikti krūtų ultragarsinį tyrimą. Atsakymas yra: visiškai.

Ultragarsas – tai neinvazinis tyrimas, kuris nepakenks vaisiui, leisiantis ankstyvoje stadijoje nustatyti nerimą keliančius krūtų pokyčius, kurie gali atsirasti dėl hormoninių pokyčių.

Nėščiųjų ultragarsinis tyrimas turėtų būti atliekamas pirmąjį arba antrąjį trimestrą. Dėl to galima stebėti, ar krūtyse nėra mutacijų, cistinių ar piktybinių pakitimų

Nustačius nerimą keliančius nėščios moters pokyčius, atliekama standartinė krūties vėžio diagnostika, įskaitant biopsiją

Krūtų ultragarso rezultatas pagal BIRADS kategoriją

Krūtų ultragarso metu pastebėti pokyčiai klasifikuojami pagalBIRADSkategoriją – tai yra Amerikos radiologijos draugijos sukurtą skalę. Ji priskiria krūties vaizdą 6 kategorijoms.

Taip siekiama palengvinti pacientų nurodymus dėl tolimesnės diagnostikos ir medicinos terminijos standartizavimo.

Klasifikuodamas gydytojas atsižvelgia į:

  • pokalbis su pacientu,
  • ankstesni ultragarso rezultatai,
  • dabartinis ultragarso rezultatas
  • ir fizinės apžiūros rezultatas.

BIRADS 1kategorija yra:

  • jaunatviškos krūtys visuose vystymosi etapuose,
  • krūtys, kurios turi tinkamą liaukinio audinio struktūrą, kurių proporcijos yra tinkamos. Tai taip pat taikoma krūties įvaizdžiui nėščioms ar žindančioms moterims; taip pat tiems, kuriems taikomas hormoninis gydymas.
  • krūtų su vyraujančia riebalinio ar pluoštinio audinio struktūra ir stromos fibroze,
  • teisingos vyriškos krūtys,
  • teisingas pieno vamzdynas.

BIRADS 2 kategorijayra krūtys su nežymiais pakitimais, tai yra:

  • kietų, skysčių ir ličio skysčio pasikeitimų,
  • hipoechoiniai, hiperechoiniai arba mišraus echogeniškumo pažeidimai. Tai taip pat apima gerai atskirtus sferinės arba ovalios formos pažeidimus, kurių šoninis ir šoninis matmuo yra pranašesnis už viršutinį ir apatinį matmenis.

Kategorijos BIRADS 2 atveju pakeitimus reikia kontroliuoti po 12 mėnesių, tačiau juos aptikus nereikia atlikti kitų diagnostinių tyrimų.

Apie kokius pokyčius galite kalbėti šioje kategorijoje? Daugiausia apie įvairius:

  • cistos,
  • lipomos,
  • angiomos,
  • tipo uždegiminiai pažeidimaiempiema.

Tai taip pat apima:

  • hematomos,
  • trauminiai krūtų pokyčiai,
  • fibrocistinė displazija,
  • makro kalcifikacijos liaukoje ir židininiuose pažeidimuose,
  • fibroadenomos su lydinčiomis mikrokalcifikacijomis, kurios yra stebimos ir citologiškai tikrinamos

Kategorija BIRADS 3paprastai būna nedidelė. Jie taip pat gali apimti (paprastai mažiau nei 2% iš jų) piktybinius pokyčius. Jeigu ja sergančios pacientės šeimoje buvo diagnozuotas krūties vėžys arba pacientei yra padidėjusi rizika susirgti vėžiu, tuomet po 6 mėnesių ji turi atlikti dar vieną ultragarsinį tyrimą ir darinio biopsiją. Į 3 BIRADS kategorijas įtraukti sutrikimai:

  • hipoechoiniai pokyčiai,
  • ovalūs pokyčiai, kai šoninis-šoninis matmuo yra didesnis nei viršutinis-apatinis matmuo,
  • pažeidimų, kurių limfmazgių, į kuriuos limfa teka iš krūties, vaizdas yra teisingas,
  • supaprastinti pakeitimai, kurie yra gerai atskirti.

Dažniausiai BIRADS 3 kategorijoje susiduriame su:

  • fibroadenomos, atsirandančios pavieniui arba daugybei,
  • odpryskowiakami,
  • cistos, kuriose yra tirštas skystis, kuris nepasiduoda slėgiui,
  • cistos, kurių skysčių lygis nekinta net keičiant krūties padėtį,
  • mažų cistų konglomeratų (rinkinys ir konglomeratas).

BIRADS 4kategorija yra tie pakitimai, kurie nors ir įtartini, bet ultragarsinio tyrimo metu nerodo, kad tai piktybiniai navikai. Net ir tokiu atveju jie gali būti piktybiniai ir svyruoja nuo 2% iki 90%.

Paprastai tai yra:

  • tie pakeitimai, kurie negali būti klasifikuojami kaip BIRADS 3,
  • tie, kurių viršutinis-apatinis matmuo yra didesnis nei šoninis-šoninis,
  • jų forma netaisyklinga, o įbrėžimai išblukę (arba yra tik viena iš šių požymių),
  • turi nenormalią vaskuliarizaciją,
  • liaukiniame audinyje yra architektūrinių nukrypimų,
  • keičiasi vienu ar keliais židiniais, lydimi (arba ne) akustinio šešėlio,
  • pažeidimų, kurie yra kieti, skysti ličio arba hipoechoiniai.

Keičiant BIRADS 4 kategoriją, būtina atlikti smulkios arba šerdies adatos biopsiją

BIRADS 5yra pakeitimai, kurie labai tikėtina, kad yra kenkėjiški. Paprastai jiems reikia paimti histopatologinį mėginįtyrimai, o jei paaiškėja, kad pažeidimas vėžinis, planuojamas onkologinis gydymas. Ultragarsinio vaizdo pokyčiai yra tokie:

  • turi pranašumą viršutiniame-apatiniame matmenyje, palyginti su šoniniu-šoniniu matmeniu, ir juos lydi kalcifikacija,
  • yra hipoechozės,
  • turi nenormalią vaskuliarizaciją, kurią galima matyti, pvz., naudojant spalvotą doplerografiją,
  • yra kieti arba ličio skysti,
  • turi kampinius kraštus arba yra smailūs (pokytis su netaisyklingu centru ir daugybe pluoštinių išsikišimų),
  • yra netaisyklingos formos.

BIRADS 6 kategorijayra vėžiniai pažeidimai, patvirtinti biopsija. Kai krūtyje randamas neoplastinis pažeidimas, pasirenkamas gydymas yra operacija, apimanti mutantinio pažeidimo pašalinimą.

Yra du chirurginio gydymo būdai:

  • tausojantis – kur pašalinamas navikas ir aplink jį esančio sveiko audinio pakraštys, taip pat pažasties limfmazgiai
  • ir visos krūties amputacijos metodas, įskaitant pažasties mazgus.
  • Vėžio kraujo tyrimas aptinka BRCA mutacijas
  • Mamografija arba ultragarsas – du tyrimai krūties vėžiui nustatyti
  • Gerybiniai gabalėliai krūtyse. Krūtų pakitimai dažniausiai būna nežymūs

Kategorija:

Tyrimai