Pasibjaurėjimas – tai galime jausti valgydami, sekso metu, kelionėse ir daugelyje kitų reiškinių bei dalykų. Bet kas lemia, kad tam tikri veiksniai sukelia mumyse tiek daug nepasitenkinimo, pasiekiant pasibjaurėjimo lygį? Patikrinkite, kokie gali būti pasibjaurėjimo simptomai, priežastys ir pasekmės.

Turinys:

  1. Pasibjaurėjimas: tipai
  2. Pasibjaurėjimas: priežastys
  3. Pasibjaurėjimas: pasekmės

Pasibjaurėjimasyra žodis, kilęs iš lotynų kalbos „aversio“, kuris verčiamas kaip pasibjaurėjimas. Apskritai pasibjaurėjimas apibrėžiamas kaip stiprus nemėgstamo ar neapykantos kam nors ar kažkam jausmas. Tačiau kiekvienas žmogus gali jausti priešiškumą visiškai skirtingiems veiksniams, todėl yra daug pasibjaurėjimo tipų.

Pasibjaurėjimas: tipai

Sunku kalbėti apie konkrečius simptomus, nes pasibjaurėjimas gali būti susijęs su daugeliu reiškinių. Turbūt labiausiai žinomas pasibjaurėjimo tipas yra seksualinis pasibjaurėjimas, t.y. būsena, kai asmuo vengia seksualinio kontakto ir tuo pačiu jaučia pasibjaurėjimą bet kokia seksualinio elgesio apraiška.

Taip pat galimas pasibjaurėjimas tam tikriems maisto produktams – pvz., žaliai žuviai, jūros gėrybėms ar sušiams. Taip pat yra pasibjaurėjimas… kelionėms. Tai patyrusiam žmogui vizija apie atostogas, nesvarbu, ar užmiestyje, ar svetimuose paplūdimiuose, absoliučiai nedžiuginantis aspektas. Jei nemėgstate kelionių, bet kokios kelionės yra susijusios su pastangomis, susijusiomis su pakavimu, kelionės tikslo pasiekimu arba darbu svetimoje aplinkoje.

Be jau minėtų, dar galima paminėti:

  • pasibjaurėjimas darbui: dažnai manoma, kad tai tinginystė ir nenoras imtis kokių nors pareigų; tai susiję su nenoru atlikti darbuotojo užduotis arba pasibjaurėjimu įsidarbinti, kartu teikiant pirmenybę daug laisvo laiko,
  • rizikos vengimas: ekonomistai apie tai daug kalba (ypač tie, kurie užsiima finansais), ir tai susideda iš dviejų pasirinkimų: tam tikro, bet mažesnio pelno arba neapibrėžto (susijusio su tam tikru atsitiktinumu) pelno, bet kuris gali būti didesnis tuo pačiu metu, žmonės tradiciškai nusprendžia už mažesnį laipsnį, bet tam tikrą pasitenkinimą,
  • pasibjaurėjimas žmonėms: čia pasibjaurėjimas gali būti taikomas visiems aplinkiniams žmonėms, bet taip pattam tikros konkrečios grupės, pvz., žmonės su tam tikra odos spalva;
  • pasibjaurėjimas gali būti taikomas ir seksualinei orientacijai, taip pat tam tikriems žmogaus išvaizdos veiksniams, pvz., galima parodyti priešiškumą žmonėms su barzdomis arba žmonėms su tatuiruotėmis.

Tačiau aukščiau pateikti tik keli įvairių prieštaravimų pavyzdžiai. Tiesą sakant, tai gali pasireikšti bet kokiu veiksniu – vienas žmogus gali nemėgti vairuoti automobilį, kitas – kosmetikos, dar kitas – šunų. Bet kas yra atsakinga už tai, kad pasibjaurėjimo pavidalu galime išsiugdyti išskirtinį pasibjaurėjimą?

Kas sukelia anoreksiją?

Seksualinė anoreksija arba sekso baimė

Kodėl bijome keliauti lėktuvu?

Pasibjaurėjimas: priežastys

Paprastai nepasitenkinimas gali išsivystyti dviem mechanizmais. Pagrindinis yra klasikinis kondicionavimas. Jį sudaro tai, kad koks nors veiksnys, pvz., šuo, daro žalą žmogui, net jį įkandęs.

Esant tokiai situacijai, augintinis gali nustoti save sieti teigiamai ir su juo bus elgiamasi tik neigiamai – tuomet gali išsivystyti pasibjaurėjimas. Panašiai yra su pasibjaurėjimu maistui (kai vėmimas suvalgius vieną iš jų ateityje gali sukelti pasibjaurėjimą maistui), seksualinį pasibjaurėjimą (dėl kurio gali atsirasti nemalonių pojūčių, susijusių su bendravimu), pasibjaurėjimu kelionei (gali išsivystyti po kai kurių išskirtinių nesėkmingų atostogų), pasibjaurėjimas darbui (gali pasirodyti, kai darbas buvo itin varginantis, nuobodus ir nepatenkintas – žmogus tuomet gali manyti, kad kiekvienas darbas bus toks pat, ir gali atsirasti nenoras imtis kokios nors profesinės veiklos).

Pasibjaurėjimas, atsirandantis dėl klasikinio kondicionavimo, paprastai yra skirtas apsaugoti žmogų nuo žalingų veiksnių. Netgi manoma, kad jis lydi žmonių populiaciją nuo pat savo istorijos pradžios. Galų gale, nenoras valgyti, o po to sekantys nemalonūs negalavimai (pvz., vėmimas ir viduriavimas po kokio nors nuodingo maisto) gali reikšti, kad tam tikras žmogus šio maisto nebepasieks – tokiu požiūriu pasibjaurėjimas gali tiesiog pašalinti įvairias grėsmes žmogaus gyvybei.

Kita vertus, pasibjaurėjimas gali išsivystyti ir dėl vadinamųjų modeliavimas – dėl tokio reiškinio egzistavimo mes iš esmės galime užsikrėsti nuo kažkieno – ypač nuo mylimo žmogaus – pasibjaurėjimu kai kuriems veiksniams. Taip atsitinka, be kita ko vaikams, kurių tėvai rodo tam tikrą pasibjaurėjimą. Stebint globėjus, kurie, pavyzdžiui, nemėgsta sušių, vaikusjie taip pat gali pradėti jausti pasibjaurėjimą šiuo patiekalu – todėl jų elgesį ir jausmus tam tikru būdu modeliuoja elgesys, kurį jie stebi savo aplinkoje.

Pasibjaurėjimas: pasekmės

Kartais pasibjaurėjimas nėra blogas dalykas, bet kartais tai sukelia sunkumų. Pasibjaurėjimas tam tikram maistui nėra problema – jei kas nors bjaurisi žuvimi, jis ar ji gali rinktis iš daugybės kitų maisto produktų.

Blogiau yra kitų rūšių pasibjaurėjimo atveju – seksualinio, darbo ar kelionių (ypač jei asmuo, patiriantis vieną iš šių priešų, yra santykiuose). Tokiu atveju kovojant su pasibjaurėjimu gali prireikti pasinaudoti tam tikra psichoterapine pagalba.

Pasibjaurėjimas: naudojimas medicinoje

Su pasibjaurėjimu galima kovoti, bet kartais ir su pasibjaurėjimu – arba iš tikrųjų jį sukuriančiu – naudojamas terapijos kabinetuose. Ši terapijos forma yra žinoma kaip aversyvi terapija, kurią sudaro nepalankaus paciento elgesio pašalinimas, sukeliant jiems pasibjaurėjimą.

Aversijos terapijoje iš tikrųjų naudojamas klasikinis kondicionavimas. Tokio tipo terapijos pavyzdys yra disulfiramo vartojimas žmonėms, priklausomiems nuo alkoholio. Gėrimas su etanoliu žmonėms, turintiems implantą su vaistu, sukelia nemalonių negalavimų.

Tokiu atveju alkoholio vartojimas turi būti siejamas su tuo, kad po jo iškyla įvairių problemų – tikimasi, kad dėl to pacientas parodys pasibjaurėjimą šiuo konkrečiu stimuliatoriumi. Aversijos terapija taikoma ne tik alkoholizmo gydymui, bet ir kitiems – pvz., priklausomybei nuo narkotikų ar cigarečių.

Dar kitos problemos, kurias galima išspręsti taikant aversijos terapiją, yra trichotilomanija arba nagų kramtymas (pastaruoju atveju pasibjaurėjimą galima sukelti, pavyzdžiui, lakuojant nagus kartaus skonio laku). Taip pat buvo bandoma priešiškumo terapiją taikyti gydant obsesinius-kompulsinius sutrikimus.

Anksčiau pasibaisėjimo terapija sulaukdavo didelio susidomėjimo, tačiau dabar ji sistemingai mažėja, tačiau dėl šio gydymo metodo kyla vis daugiau ginčų. Tokia padėtis susidarė dėl to, kad, kaip ir nagų kramtymo atveju, kartaus lako naudojimas nekelia etinių abejonių, pavyzdžiui, elektros naudojimas – siekiant sukelti nemalonius pojūčius, pvz., rūkant cigaretę. žmonės, priklausomi nuo nikotino – kelia abejonių, ar tai daryti etiška.

APIEautoriusLankas. Tomaszas NeckisBaigė medicinos studijas Poznanės medicinos universitete. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Kategorija:

Psichiatrija