Dieta su Hashimoto

• Dieta sergant Hashimoto liga – taisyklės
• Dieta sergant Hashimoto liga – antimitybinės medžiagos
• Dieta sergant Hashimoto liga – pagrindiniai vitaminai ir mineralai
• Dieta sergant Hashimoto liga – leistini ir kontraindikuotini produktai
• Dieta sergant Hashimoto liga – ką galima gerti?
• Dieta sergant Hashimoto liga – padidėjęs jautrumas maistui

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Dieta sergant Hashimoto liga yra labai svarbus gydymo elementas. Jo tikslas – sumažinti uždegiminius atsakus, kurie gali padėti sumažinti ligos simptomus. Kokios yra Hashimoto ligos mitybos taisyklės? Kokie maisto produktai yra leidžiami, o kurie neleidžiami?

Dieta sergant Hashimoto liga – taisyklės

B altymai

B altymų dalis dietoje sergant Hashimoto liga turėtų sudaryti 15–25 % energijos poreikio. B altymų aminorūgštys, ypač tirozinas, būtinos biologiškai neaktyvaus T4 sintezei, kuris vėliau, pavyzdžiui, raumenyse virsta aktyviu T3.

Tirozinas taip pat reikalingas dopamino, adrenalino ir norepinefrino sintezei, kurių trūkumas gali paaštrinti nuotaikos sutrikimus, būdingus hipotirozei. Nors tirozinas yra endogeninė aminorūgštis (sintetina organizmo), jos gamybai reikalinga kita aminorūgštis – fenilalaninas, kurią būtina gauti su maistu. Be to, padidėjęs b altymų kiekis maiste pagreitina medžiagų apykaitą.

Rekomenduojami sveikų gyvulinių b altymų š altiniai yra liesa mėsa (paukštiena, triušiena, jautiena), fermentuoti pieno produktai (jogurtas, kefyras) ir kiaušiniai. Tačiau sojos pupelės, pupelės, lęšiai ir žirniai yra geri augalinių b altymų š altiniai. Tačiau dėl didelio anti-maistinių medžiagų kiekio jų kiekis maiste sergant Hashimoto liga turėtų būti ribojamas.

Reikėtų vengti mažai kalorijų ir b altymų turinčių dietų, nes jos gali slopinti skydliaukės hormonų sekreciją ir sumažinti medžiagų apykaitą.

Riebalai

Dietoje sergant Hashimoto liga turėtų būti 25–30% riebalų, o nesočiųjų riebalų rūgščių kiekis sumažinamas iki 10% per dieną. Dėl stiprių priešuždegiminių savybių rekomenduojama vartoti omega-3 polinesočiąsias riebalų rūgštis, kurių š altinis yra riebi jūros žuvis, sėmenų aliejus, sėmenys

Be priešuždegiminių savybių, kurios slopina skydliaukės uždegimą, omega-3 riebalų rūgštys palaikys skydliaukės hormonų sintezę. Reikėtų apriboti riebiuose pieno produktuose esančių sočiųjų riebalų rūgščių vartojimą, nes jų perteklius gali slopinti skydliaukės hormonų sintezę.

Taip pat turėtumėte sumažinti transriebalų vartojimą greitajame maiste, gatavuose konditerijos gaminiuose ir sausainiuose. Transriebalaiturėtų sudaryti mažiau nei 1 % organizmo energijos poreikio.

Angliavandeniai

Geri angliavandenių š altiniai, gauti sergant Hashimoto liga, turėtų sudaryti daugiau nei 50 % energijos poreikio. Rekomenduojama vartoti produktus su žemu glikemijos indeksu, kurie stabilizuos gliukozės kiekį kraujyje, nes pacientams, sergantiems Hashimoto liga, gali kilti problemų dėl tinkamo jo kiekio

Hashimoto ligos simptomas yra vidurių užkietėjimas, todėl dietoje, sergant Hashimoto liga, turi būti pakankamas maistinių skaidulų kiekis, t. y. 25-30 g per dieną. Maistinės skaidulos papildomai stabilizuos cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje. Rekomenduojamas angliavandenių ir maistinių skaidulų š altinis tuo pačiu metu yra sveiki grūdai ir kruopos.

Turėtumėte visiškai atsisakyti arba sumažinti produktų, kuriuose yra daug paprastųjų cukrų, kurių yra saldumynuose, sausainiuose, saldintose uogienėse ir koncentruotose sultyse, vartojimą.

Dieta sergant Hashimoto liga – antimitybinės medžiagos

Daržovės ir vaisiai yra labai svarbi dietos dalis sergant Hashimoto liga, nes jie aprūpina antioksidantais ir maistinėmis skaidulomis, o jų kasdienis suvartojimas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 kg. Tačiau kai kuriuose augaluose yra vadinamųjų anti-maistingųjų medžiagų, tokių kaip goitrogenai.

Goitrogenai trukdo pasisavinti jodą, kuris būtinas skydliaukės hormonų sintezei ir gali būti strumos susidarymo priežastimi. Terminis apdorojimas sumažina goitrogenų kiekį apie 30%, todėl šių medžiagų turinčius augalus rekomenduojama vartoti saikingai (geriausia po terminio apdorojimo), kad visiškai neatsisakytumėte vertingo svarbių maistinių medžiagų ir maistinių skaidulų š altinio.

Produktai, kurių sudėtyje yra daug goitorgeno, yra:

• sojos pupelės,
• brokoliai,
• Briuselio kopūstai,
• žiediniai kopūstai,
• lapiniai kopūstai,
• ridikėliai,
• kopūstai.

Produktai, kurių sudėtyje yra saikingo goitorgeno kiekio:

• soros (soros),
• persikų,
• žemės riešutų,
• kriaušė,
• špinatai,
• braškės,
• saldžiosios bulvės.

Žalioji arbata taip pat gali turėti neigiamą poveikį jodo pasisavinimui, nes joje yra katechinų ir flavonoidų, kurie gali sumažinti jodo įsisavinimą.

Dieta sergant Hashimoto liga – pagrindiniai vitaminai ir mineralai

Skydliaukės hormonų sintezė yra sudėtingas procesas, reikalaujantis kofaktorių mineralų ir vitaminų pavidalu įvairiuose jų formavimosi etapuose. Tyrimai parodė, kad žmonės, sergantys Hashimoto liga, yra verti dėmesiopasirinktų maistinių medžiagų papildymas

Jod

Jodas yra pagrindinis elementas, reikalingas skydliaukės hormonų sintezei, nes jis yra tiesiogiai juose. Trūkstant jodo, sumažėja T3 ir T4, padidėja skydliaukė ir formuojasi struma. Jodo poreikis suaugusiam žmogui yra 150 μg per dieną.

Pagrindiniai jodo š altiniai racione yra joduota valgomoji druska, jūros žuvys (judadėmės menkės, otai, polakai), pienas ir pieno produktai. Tačiau turėtume atsiminti, kad jodo kiekis maisto produktuose priklauso nuo jo kiekio dirvožemyje ir gruntiniame vandenyje.

Tyrimai rodo, kad jodo perteklius žmonėms, sergantiems Hashimoto liga, gali sustiprinti uždegiminį procesą skydliaukėje. Jautrumas jodui taip pat nustatomas individualiai, todėl prieš pradėdami vartoti papildų, pasitarkite su gydytoju arba dietologu

Selen

Seleno trūkumas sutrikdo T4 pavertimą T3 audiniu ir glutationo peroksidazės – fermento, kuris apsaugo nuo oksidacinio skydliaukės pažeidimo – funkcionavimą. Seleno poveikis organizmui priklauso nuo jodo tiekimo. Įrodyta, kad tinkamas papildymas sumažina bet kokių TPO ir anti-TG antikūnų kiekį.

Kasdienis seleno poreikis suaugusiam žmogui yra 55 μg per dieną. Pakanka suvalgyti 2 brazilinius riešutus, kad būtų patenkintas dienos seleno poreikis. Kiti seleno š altiniai yra lašiša, vištienos kiaušiniai ir grikiai.

Tam tikrais klinikiniais atvejais seleną galima papildyti (selenometioninu). Tačiau prieš pradedant vartoti papildus, verta pasitarti su gydytoju arba dietologu, nes per didelis seleno vartojimas yra toksiškas organizmui. Seleno perteklius organizme taip pat gali padidinti jodo išsiskyrimą su šlapimu.

Cinkas

Cinkas, kaip ir selenas, yra medžiaga, turinti antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių, todėl slopins skydliaukės autoimuninės sistemos sukeliamas reakcijas. Dėl cinko trūkumo sumažėja skydliaukės hormonų kiekis ir padidėja anti-TPO antikūnų bei anti-TG antikūnų kiekis kraujyje.

Kasdienis suaugusiojo cinko poreikis yra 8-11 mg per dieną. Geriausias maisto š altinis racione yra austrės, tačiau mūsų klimato zonoje tai nėra per dažnai valgomas produktas. Kiti cinko maisto š altiniai yra kviečių gemalai, kepenys, moliūgų sėklos ir kakava. Esant šio elemento trūkumui, gali būti apsvarstyta galimybė papildyti 10 mg per dieną cinko citrato pavidalu.

Geležis

Geležis būtina skydliaukės peroksidazei tiroglobulinui paversti T4 ir T3. Todėl jo trūkumas mažina skydliaukės hormonų sintezę.Geležies trūkumas pasireiškia iki 60% žmonių, sergančių hipotiroze, ir anemija gali būti to požymis. Moterys yra ypač linkusios į geležies trūkumą, nes joms gali prasidėti gausios mėnesinės.

Hashimoto liga sergančių žmonių mityboje turėtų būti lengvai virškinamų geležies (hemo) š altinių, tokių kaip kepenys, jautiena, kiaušiniai. Norint pagerinti geležies pasisavinimą, šio elemento turinčius maisto produktus reikėtų vartoti kartu su maistu, kuriame gausu vitamino C, pvz., raudonųjų pipirų, serbentų, petražolių. Tačiau reikėtų vengti vartoti produktus, kurie trukdo pasisavinti geležį, pvz., raudonojo vyno, arbatos.

Vitaminas D

Vitaminas D, be dalyvavimo reguliuojant kalcio apykaitą, dalyvauja imuniniuose procesuose. Tyrimai parodė, kad Hashimoto liga sergančių žmonių vitamino D kiekis yra mažesnis nei sveikų žmonių.

Todėl pagal rekomendacijas nuo 2022 metų Hashimoto liga yra vitamino D trūkumo rizikos veiksnys Atsižvelgiant į tai, kad mūsų klimato zonoje (rudens-žiemos periodu) vitamino D sintezė odoje yra nepakankama, reikėtų būti papildyta.

Pagal dabartines Vidurio Europos gyventojams gaires, suaugusiems, atsižvelgiant į kūno svorį, rudenį ir žiemą rekomenduojama suvartoti 800-2000 TV vitamino D per dieną. Žmonėms, kuriems diagnozuotas vitamino D trūkumas, jis turėtų būti didesnis (net iki 10 000 SV per dieną) ir vartojamas tol, kol bus gauta optimali vitamino D koncentracija serume.

• Žvaigždės serga Hashimoto [GALERIJA]
• Skydliaukės tyrimai: tiesos apie skydliaukę paieška
• Ką turėtume žinoti apie skydliaukę? [INTERVIU su endokrinologu]

Dieta sergant Hashimoto liga – leistini ir kontraindikuotini produktai

Produktai ir patiekalai	Rekomenduojama	Nerekomenduojama arba rekomenduojama nedideliais kiekiais
Gėrimai	negazuotas vanduo vaisių ir žolelių arbatos pieno (atsižvelgiant į individualią toleranciją) šviežiai spaustos daržovių ir vaisių sultys gėrimai: migdolų, avižų, ryžių	kava alkoholis vandens ir gazuotų gėrimų juodoji ir žalioji arbata
Pieno	neriebūs jogurtai ir kefyrai liesa varškė, kiaušiniai (priklausomai nuo individualaus tolerancijos)	riebus varškės sūris geltonieji sūriai lydytas sūris kremas
Mėsa ir žuvis	veršiena liesa jautiena kalakutiena vištiena triušis sūraus ir gėlavandenės žuvys	kiauliena aviena riebi jautiena antis žąsis subproduktai rūkyta mėsa ir žuvis vytintas arba keptas
Riebalai	Aliejai: saulėgrąžos rapsai linas alyvuogių aliejus sezamo pasta	sviestas taukai kieti margarinai žemės riešutų sviestas kokosų pienas
Daržovės	morka petražolės salierai bulvės skvošas moliūgas cukinijos, agurkai, burokėliai, pomidorai, salotos, paprikos, grybai, avokadai	kryžmažiedžių daržovių (brokoliai, Briuselio kopūstai, žiediniai kopūstai, ropės, ridikai), svogūninės daržovės (svogūnai, česnakai), ankštinės daržovės (pupos, žirniai, lęšiai, sojos, avinžirniai) saldžiosios bulvės, špinatai
Vaisiai	obuolys, bananas, uogos: mėlynės, miško braškės, avietės, mėlynės citrusiniai abrikosai nektarinai vyšnios, vyšnios slyvos kivi serbentų agrastai mango ananasai	kriaušė braškės pasimatymai persikai marinuoti ir džiovinti vaisiai
Duona, miltai, kruopos	kvietiniai, ruginiai ir miežių miltai ir glitimo kruopos (priklausomai nuo individualaus tolerancijos) avižos amarantus rudieji ryžiai grikiai viso grūdo makaronai ryžių miltai kukurūzų miltai	soros Kasava (tapijoka) b alti ryžiai
Desertai	kisiele želė vaisių putėsiai vaisių kokteiliai	ledai taktų gatavi pyragaičiai ir pyragaičiai b altojo šokolado riebus kremas ant kremo
Riešutai ir sėklos	braziliški riešutai migdolai graikiniai riešutai lazdyno riešutai moliūgų sėklos saulėgrąžų sėklos sezamas	žemės riešutai

Dieta sergant Hashimoto liga – ką galima gerti?

SergantHashimoto rekomenduojama išgerti apie 2 litrus skysčių per dieną, priklausomai nuo kūno svorio. Pageidautina mineralinio negazuoto vandens arba šviežiai spaustų daržovių ir vaisių sulčių pavidalu (tačiau atminkite, kad jose yra daug paprastų cukrų).

Kava nėra draudžiama tol, kol išgėrus nėra simptomų. Panašiai yra ir su alkoholiu. Tačiau turėkite omenyje, kad alkoholis gali padidinti jūsų kūno uždegiminį atsaką.

Juodąją ir žaliąją arbatą reikia gerti tarp valgymų, o ne valgio metu, kad nebūtų trukdoma įsisavinti pagrindines mineralines medžiagas.

Dieta sergant Hashimoto liga – padidėjęs jautrumas maistui

Žmonėms, sergantiems Hashimoto liga, dažnai pasireiškia padidėjęs maisto jautrumas b altymams, esantiems piene, jo produktuose ir kiaušiniuose. Naujausiuose moksliniuose tyrimuose pagrindinis dėmesys skiriamas Hashimoto liga sergančių žmonių individualiam tolerancijai pieno b altymams (pvz., kazeinui). Kita problema – laktozės cukraus netoleravimas, kuris pasireiškia 30 % suaugusiųjų.

Laktozės netoleravimas gali turėti įtakos vaistų (levotiroksino) absorbcijai. Įrodyta, kad laktozės netoleruojantiems pacientams reikia didesnių vaisto dozių, kad būtų pasiektas toks pat hormono kiekis kraujyje, nei tiems, kurie netoleruoja laktozės. Pienas ir pieno produktai yra geras jodo ir visaverčių b altymų š altinis. Todėl be tinkamų tyrimų nerekomenduojama laikytis įprastos dietos be pieno.

Be to, žmonės, sergantys Hashimoto liga, dažniau susiduria su įvairiomis glitimo jautrumo formomis, pavyzdžiui, celiakija. Apskaičiuota, kad nuo 3,2% iki 43% žmonių, sergančių Hashimoto liga, turi tam tikrą jautrumą glitimui.

Verta žinoti

Dieta sergant Hashimoto liga – bendrosios rekomendacijos

• reguliariai valgykite 4–5 kartus per dieną su 3–4 valandų pertraukomis
• venkite bado ir labai ribojančių kalorijų
• prie kiekvieno valgio pridėkite naudingų b altymų š altinį
• valgykite sudėtinius angliavandenius, kurių š altinis turėtų būti viso grūdo grūdai, daržovės ir vaisiai, kurie netrukdo įsisavinti pagrindines mineralines medžiagas
• per dieną suvalgykite bent 0,5 kg daržovių ir vaisių, nes jie yra puikus maistinių skaidulų ir antioksidantų š altinis
• valgykite geros kokybės žuvies riebalus, nerafinuotus aliejus, sėklas ir riešutus
• išgerkite apie 2 litrus skysčių per dieną, geriausia negazuoto mineralinio vandens pavidalu
• nepamirškite, kad dieta duoda geriausią efektą reguliariai fizine veikla

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!