Kultūra – tai mikrobiologinis tyrimas, kurio tikslas – aptikti ir identifikuoti mikroorganizmus kraujyje, šlapime, išmatose ar kitoje biologinėje medžiagoje. Skiepijimas yra kelių etapų procesas ir atliekamas tik pagrįstais atvejais. Patikrinkite, kokios yra kultūros indikacijos ir apie ką atliekamas testas.

Kultūraikimikrobiologinis tyrimasatliktas siekiant aptikti ir identifikuoti patogenus biologinės medžiagos mėginiuose

Dėl tirtų patogenų tipo išskiriamabakteriologinė kultūra(bakteriologinis tyrimas) irmikologinis pasėlis(mikologinis tyrimas).

Dėl biologinės medžiagos tipo yrakraujo kultūrų , šlapimo, išmatų, spermos, skreplių ar makšties išskyrų. Biologine medžiaga taip pat gali būti smegenų skystis, tepinėliai iš gerklės, ausies, nosies, burnos gleivinės ir net akių junginės maišelių, nuo pustulių ir kitų odos pažeidimų, taip pat nuo žaizdų, fistulių ar pūlinių ir kt.

Kultūra – testo indikacijos

Kultūra atliekama, kai įtariama infekcija, t. y. kai pacientui pasireiškia simptomai. Pavyzdžiui, šlapimo pasėlio indikacijos bus šlapimo takų infekcijos simptomai, tokie kaip nugaros skausmas arba dažnas ir skausmingas šlapinimasis.

Savo ruožtu kraujo infekciją galima įtarti, kai atsiranda karščiavimas ir š altkrėtis, greitas kvėpavimas ir širdies plakimas, kraujospūdžio sumažėjimas, sąmonės sutrikimas ar oligurija. Tačiau išmatų pasėlis atliekamas pacientui, kuris viduriuoja, skundžiasi pilvo spazmais ir (arba) išmatose yra kraujo ar gleivių.

Šlapimo ir makšties išskyrų auginimas turėtų būti atliekamas nėščioms moterims, net jei nėra infekcijos simptomų, kad būtų išvengta mikroorganizmų, galinčių kelti grėsmę kūdikiui.

Auginimas – biologinės medžiagos rinkimas

Pirma, turite tinkamai surinkti biologinės medžiagos pavyzdį. Kraujo pasėliams paimti bent du kraujo mėginiai iš dviejų skirtingų venų į du mėgintuvėlius, kuriuose yra dviejų tipų auginimo terpės (galinčios aptikti ir aerobines, ir anaerobines bakterijas).

Savo ruožtu biologinė medžiaga iš makšties paimama specialiu tamponu – vienas tepinėlis paimamas iš makštiesmakšties atriumas ir kitas aplink išangę. Tada tamponai taip pat dedami ant specialaus pagrindo (vadinamojo transportavimo substrato). Kita vertus, šlapimo pasėlis atliekamas pirmam mėginiui, šlapimas po nakties (tuomet bakterijų skaičius didžiausias), kuris surenkamas į sterilų indą naudojant vadinamąjį. vidurio srautas.

Svarbu

Prieš skiepijimą pasakykite gydytojui apie visus vaistus, kuriuos vartojate (ypač antibiotikus ir vaistus, turinčius įtakos kraujo krešėjimui), sveikatos būklę ir galimus krauju plintančių patogenų (pvz., HBV, HCV, ŽIV) nešiotojas.

Auginimas – koks yra testas?

1 ETAPAS – SĖJIMAS

Pirmasis etapas yra biologinės medžiagos sėjimas, t.y. medžiagos mėginio uždėjimas ant vadinamosios. auginimo terpė (mikrobiologinė). Tai kruopščiai atrinktų maistinių medžiagų mišinys, leidžiantis augti ir daugintis mikroorganizmams. Dažniausiai naudojamos auginimo terpės, praturtintos krauju, nes sudaro optimalias sąlygas daugumos patogenų rūšių augimui.

Skiepijimas gali būti atliekamas keliais būdais: ant skystos terpės, ant agaro įstrižainės, bet dažniausiai atliekama ant Petri lėkštelių (tai laboratorinis indas, cilindrinis stovas plačiu plokščiu dugnu) , t.y., dalis bandomos medžiagos paskirstoma zigzagu arba radialiai per visą pagrindo paviršių, arba jie suskirstomi į sektorius ir medžiaga paskirstoma ant jų.

inokuliacija paprastai atliekama laminarinėje kameroje, kuri leidžia išlaikyti aseptines sąlygas. Kamera apsaugo nuo bakterijų ar grybelių sporų patekimo, kurios nuolat plaukioja ore už kameros ribų.

Taip yra, pavyzdžiui, šlapimo pasėlio atveju. Kraujo pasėlių atveju šis veiksmas praleidžiamas, nes terpė įpilama į sterilius buteliukus arba mėgintuvėlius, į kuriuos kraujas imamas tiesiogiai. Panašiai ir tepinėlių, kurie iškart po surinkimo dedami ant specialios terpės ir iš karto skirti veisimui.

2 ETAPAS – VEISMAS

Užtepus mėginį ant substrato, jis dedamas į inkubatorių, kur temperatūra atitinka žmogaus kūno temperatūrą. Tai sąlygos, lemiančios mikroorganizmų dauginimąsi. Taip pat galima paskatinti norimų mikroorganizmų augimą parenkant tinkamą pH ir prisotinimą deguonimi. Patogenų auginimas trunka nuo 24-48 valandų (kai kurių rūšių bakterijos) iki net kelių dešimčių dienų (kai kurie grybai).

3 ŽINGSNIS – IZOLIACIJA

Šio etapo tikslas yra išskirti tam tikrą patogeno rūšį. Tuo atveju, kai išskiriami mikroorganizmaipagaminama specifinio tankio bakterijų suspensija, kuri bus naudojama štamo jautrumui vaistams nustatyti ir nustatyti.

4 ŽINGSNIS – IDENTIFIKAVIMAS

Šiuo metu mikroorganizmams identifikuoti naudojami biocheminiai, rankiniai arba automatiniai tyrimai. Biocheminio tyrimo pavyzdys yra API testas. Jį sudaro bakterijų suspensijos įvedimas į kiekvieną rinkinyje esantį mikromėgintuvėlį. Kitas etapas – mikroorganizmų auginimas tinkamoje temperatūroje. Per šį laiką vykstančios biocheminės reakcijos sukels spalvos pasikeitimus, spontaniškai arba pridėjus indikatoriaus reagento. Skaitymui naudojama kodų knyga arba speciali kompiuterinė programa.

Mikrobiologinė diagnostika papildyta mikroskopiniu mėginiu, kuris leidžia stebėti patogenines ląsteles po jų išankstinio dažymo.

5 ŽINGSNIS – ANTIBIOGRAMA

Užbaigus inokuliaciją, atliekama antibiograma, siekiant įvertinti patogeno jautrumą vaistui. Mikrobiologas ant tinkamo substrato su užtepama bakterijų suspensija deda diskus su specifinės koncentracijos antibiotikais (vadinamąją antibiogramą). Antibiogramos rodmenys atliekami išmatuojant augimo slopinimo zonų dydį aplink diskus, kuriuose yra antibiotikas.

Remdamasis mikrobiologinio tyrimo rezultatais ir antibiograma, gydytojas nusprendžia dėl tinkamo gydymo.

Kategorija:

Tyrimai