Krioterapija yra šalčio gydymas. Krioterapija gali būti vietinė arba bendroji – kriokameroje. Gydymas šalčiu mažina skausmą, patinimą, pašalina uždegimą. Tai padeda susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą ir atjaunėti. Viskas dėl to, kad kraujas pradeda cirkuliuoti 4 kartus greičiau nei įprastai.

Krioterapijayra gydymas labai žemoje temperatūroje.Vietinėje krioterapijojenaudojamas prietaisas su antgaliu, kuris atrodo kaip dulkių siurblio vamzdelis – vėsina pasirinktus sąnarius, odos fragmentus ar raumenis.Bendroji krioterapijasusideda iš viso kūno aušinimo specialiose kriogeninėse kamerose. Abu metodai buvo sėkmingai naudojami daugelį metų.

Siuntimą krioterapijai gali pateikti jūsų pirminės sveikatos priežiūros gydytojas. Jis turėtų apibūdinti nusiskundimus ir įtraukti dabartinius tyrimus (rentgeno nuotrauka, EKG, kraujo tyrimas, ESR, šlapimo tyrimas, gliukozės kiekis kraujyje).

Krioterapija – kas tai?

Krioterapijoje naudojama natūrali organizmo reakcija į š altį. Tai yra gynybinis elgesys, atkuriantis viso organizmo funkcionavimo pusiausvyrą. Pirma, staigiai susiaurėja audinių kraujagyslės, nes taip organizmas apsisaugo nuo šilumos praradimo. Kraujas teka kiek lėčiau, o atšalę audiniai prasčiau aprūpinami deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Sulėtėja medžiagų apykaita. Tai užtrunka tik akimirką. Tada kraujagyslės išsiplečia ir tampa hiperemijos. Kūnas pradeda gintis.

Aplinkinis š altis veikia endokrininę ir imuninę sistemas. Endorfinas, labai galingas natūralus skausmą malšinantis vaistas, išsiskiria greičiau nei esant normaliai temperatūrai. Priešuždegiminės medžiagos cirkuliuoja aktyviau. Sumažėja raumenų įtampa. Jie tampa lankstesni, judresni ir gali dėti daugiau pastangų. Būnant kameroje kraujas daugiausia teka į tas vietas, kur visada pastovi temperatūra, t.y. į kaukolę, krūtinę, pilvo ertmę, o vyrams – ir į kapšelį. Likusi kūno dalis, daugiausia rankos ir kojos, tiesiog šąla. Rankų ir kojų temperatūra gali nukristi net 16 laipsnių Celsijaus.

Vietinė krioterapija

Taip pat taikoma vietinė krioterapija. Specialūs prietaisai, generuojantys garus iš skysto azoto, turi aplikatorius, primenančius dulkių siurblio vamzdelį. Priklausomai nuoant jo dedami kintamo skersmens purkštukai. Iš purkštuko išleidžiamos minus 150 laipsnių C temperatūros dujos. Prieš dedant ant odos, jis pašildomas iki minus 100–90 laipsnių C.

  • Kaip veikia vietinė krioterapija?

Reabilitologas nukreipia purkštuko išleidimo angą į išsigimusią sąnarį, sumuštą raumenį arba nudegusią odą. Jis laiko jį 10-15 cm atstumu nuo odos ir nubraukia azoto dujas per pažeistą vietą. Po kelių sekundžių pajusite š altį, bet tai nėra nemalonu ar skausminga. Kai ant odos atsiranda nedidelis šerkšnas, šaldymas sustoja. Pirmoje procedūros fazėje vyksta greitas audinių ir kraujagyslių susitraukimas. Po kelių dešimčių minučių išsiplečia kraujagyslės, greičiau cirkuliuoja deguonies prisotintas kraujas, todėl audiniai įgauna naujos energijos, kuri leis apsivalyti nuo toksiškų medžiagų apykaitos likučių.

  • Vietinės krioterapijos indikacijos

Vietinė krioterapija gydo traumas, sunkias mėlynes, pašalina vietinį skausmą, palengvina tradicinę reabilitaciją. Kai naudojamas esant dideliems nudegimams, jis žymiai sumažina terminį šoką ir numalšina nudegimo skausmą, kuris yra ypač stiprus. Taip pat padeda sergant reumatinėmis ir degeneracinėmis ligomis. Tai pagerina atskirus sąnarius, pašalina kontraktūras ir raumenų įtampą. Tai palaiko sėdimojo nervo gydymą ir pašalina neuralgiją. Vis dažniau jis taip pat naudojamas nutukimui gydyti ir grožio salonuose kovojant su celiulitu.

  • Kas negali pasinaudoti vietine krioterapija?

Žmonės, turintys periferinės kraujotakos nepakankamumą, sutrikę odos ir poodinio audinio mitybos procesai (trofėjai) ir nušalę, negali naudoti vietinės krioterapijos.

Bendroji krioterapija, t.y. kriokamerinė

Įėjimo į kriokamerą dieną negalima gerti alkoholio ar vartoti kitų stimuliuojančių medžiagų, nes jos gali sutrikdyti normalią organizmo veiklą. Prieš pat procedūrą gydytojas jus dar kartą apžiūrės. Jis paklaus, be kita ko o susirgimų istorija, širdies ir plaučių auskultacija, pilvo apžiūra, spaudimo matavimas, patikrinimas, ar nepadidėję limfmazgiai. Taip pat įsitikinsite, kad nebijote š altų ir uždarų, mažų patalpų. Jei sėkmingai išlaikysite testus ir pasirašysite leidimą patekti į krioterapijos kamerą, jūsų nuotykis su didžiuoju šalčiu prasidės. Taip pat reikia apsivilkti maudymosi kostiumėlį arba specialius medvilninius šortus ir marškinėlius. Šiltos pirštinės apsaugos rankas, o kojas – kojines ir sportinius batelius. Uždenkite nosį ir burną kauke. Ausis galite paslėpti po vilnoniu galvos apdangalu arba kepure.

  • Kaip tai atrodokrioterapinis gydymas kriokameroje?

Gydymas susideda iš trijų etapų: paruošimo, kriogeninės ir krioreabilitacijos. Pirmiausia reikia įeiti į patalpą, kurioje temperatūra yra apie minus 50-60 laipsnių C. Jūs 30 sekundžių vaikštote vietoje, kad kūnas priprastų prie šalčio. Tada einate į pirminę kamerą, kur yra minus 120-160 laipsnių C. Kriogeninėje kameroje, taip pat 20 minučių po išėjimo, nelieskite odos, nes gali susidaryti skausmingos žaizdos. Taip pat reikia nepamiršti taisyklingai kvėpuoti. Ši informacija pirmiausia svarbi rūkantiems, nes jų plaučiai yra mažiau veiksmingi. Trumpai įkvėpkite ir iškvėpkite dvigubai ilgiau. Jei didelė ledinio oro dalis patenka į plaučius, vadinama kvėpavimo slopinimas, kuris gali sukelti didelį dusulį. Tai nepavojinga ir praeis po kurio laiko. Kameroje yra 2,5-4 min. Jame nejaučiate šalčio, tik šiek tiek suspaudžiamos rankos ir kojos. Oda šiek tiek parausta.

Pasak ekspertoIwonna Grzywanowska-Łaniewska, medicinos mokslų daktarė, kardiologijos specialistė

Kodėl žmonėms, sergantiems širdies ligomis, negalima pasinaudoti krioterapija kameroje?

Įėjimas į kriokamerą, kurioje temperatūra labai žema, būtų didžiulis šokas vainikinėms arterijoms. Tai tarsi iššokimas iš šiltos lovos labai š altu oru. Tada vainikinės arterijos smarkiai susitrauks ir bus stiprus skausmas krūtinėje. Pasikeis ir periferinė kraujotaka. Į širdį pritekės daug daugiau kraujo nei įprastai, o tai gali sukelti širdies priepuolį, aritmiją ar staigų kraujospūdžio padidėjimą. Tai pavojingos gyvybei situacijos.

Ar tu tai žinai

Seniausias paminėjimas apie šalčio gydymą buvo užfiksuotas maždaug 2500 m. pr. Kr. papiruse. Tuo metu kūnui vėsinti buvo naudojamas š altas vanduo, sniegas ir ledas. Jau daugiau nei šimtą metų medicina š altį naudojo tam, kad papūstų pažeistas vietas ar visą kūną, pavyzdžiui, kad sumažintų aukštą karščiavimą. Pirmąją kriogeninę skysto azoto kamerą pastatė japonų profesorius. Toshiro Yamauchi iš Oitos reumatologijos instituto. Lenkijoje krioterapijos procedūros naudojant skystą azotą buvo taikomos nuo devintojo dešimtmečio pradžios.

  • Krioterapija: išėjus iš kriokameros

Išėję iš kameros einate į sporto salę. Po tokių treniruočių tai praktikuojama be vargo ir skausmo. 20-40 minučių trunkančios gimnastikos metu atšalusius organus, raumenis ir ląsteles pasiekia šiluma ir daug deguonies prisotintas kraujas, kuris, cirkuliuodamas 4 kartus greičiau nei įprastai, suteikia organizmui gaivinančios energijos. Dėl to galite pagerinti sąnarius, ištempti raumenis, pašalinti kontraktūras ir pagerinti bendrą formą. Po procedūros visas kūnas atpalaiduojamas irregeneruotas. Padidėja organizmo imunitetas, pagerėja nuotaika. Jūs nejaučiate nerimo ar depresijos. Moterims menopauzę lydintys nemalonūs simptomai palengvėja. Kiekvieną akimirką grįžta gera nuotaika ir auga energija. Net ir sudėtingus pratimus galima atlikti be jokių problemų. Lėtinis skausmas ir sąnarių sustingimas išnyksta, raumenų spazmai atsiranda mažiau. Galite perkelti kalnus. Ši palaima tęsis kitas 6 valandas.

Buvimas kameroje ypač naudingas žmonėms, kenčiantiems nuo raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų. Po maždaug 10 procedūrų sąnariams ir raumenims grįžta senos jėgos. Galite nutraukti ne tik kpe, bet ir skausmą malšinančių bei priešuždegiminių vaistų vartojimą. Degeneracinių sąnarių ligų vystymasis sustabdomas daugeliui mėnesių.

  • Krioterapija kameroje: indikacijos

Kriokamara padeda išgyti:

  • sąnarių, sausgyslių ir raumenų uždegimas,
  • reumatinė karštligė,
  • stuburo skausmo sindromai (ypač kai jie pasireiškia juosmens srityje ir cpatiniame nerve),
  • minkštųjų audinių reumatas (pvz., tendinitas arba perioditas),
  • sąnarių kontraktūros, pooperacinis patinimas ir skausmingi randai,
  • neurologinės ligos (įskaitant parezę, išplitusį encefalitą ir nugaros smegenų uždegimą, sunkiąją miasteną, Parkinsono ligą arba ūminį neuritą),
  • reumatoidinis artritas, psoriazinis reumatas
  • Krioterapija kameroje: kontraindikacijos

Kriokamera nerekomenduojama:

  • žmonių, sergančių anemija, hipotiroze, širdies ydomis, sunkia krūtinės angina ir netoleruojantiems šalčio, turintiems kraujo tiekimo ir širdies ritmo sutrikimų,
  • žmonių per daug prakaituoja emocinio streso, pvz., streso, metu. Prakaitas virstų ledo gabalėliais ir jiems būtų labai š alta,
  • didelė grupė pagyvenusių žmonių, ypač vyresnių nei 65 metų, kurie turėjo venų krešulių,
  • pacientų, sergančių vėžiu, neseniai persodinti audiniai arba organai, kenčiantys nuo jutimo sutrikimų ir nušalę,
  • vaikų iki 10 metų.

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Nėštumas