Jei ryškioje dienos šviesoje akinate ir geriau matote debesuotomis dienomis bei prieblandoje, galite įtarti kataraktą, t. y. kataraktą. Tai labai trukdo normaliai funkcionuoti. Galite atsikratyti kataraktos chirurginiu būdu pakeisdami savo akies lęšiuką dirbtiniu.
Jeilęšisnebūtų skaidrus, jis būtų matomas per vyzdį – apskrita skylutė spalvotoje rainelėjeakis . Kai žiūrime į jį pro mikroskopą, matome, kad jis pagamintas iš koncentrinių žiedų. Dėl savo struktūros jis gali tiksliai nukreipti šviesos spindulius į tinklainę, ir tai lemia, ar objektus matome ryškiai iš toli ir iš arti. Jei lęšiui atsitinka kažkas blogo, pvz., kaikataraktapradeda drumsti, matome vis blogiau. Kai pasidaro visiškai debesuota, prarandame regėjimą; mes skiriame tik dieną ir naktį, šviesą ir šešėlį.
Kai būtina kataraktos operacija
Turėtumėte operuoti, kai tik katarakta pradeda sunkinti jūsų gyvenimą. Buvo laikas, kai buvo tikima, kad katarakta turi „subręsti“, tai yra, kad būtų galima operuoti, lęšiukas turi būti visiškai drumstas. Dabar tai daroma kiekviename ligos vystymosi etape.
Procedūra paprasta ir trunka 25-35 minutes. Galima atlikti ambulatoriškai – po dviejų valandų slaugytoja gali parvežti namo – arba ligoninėje, tada būname 1-3 dienas. Jei katarakta pažeidžia abi akis, pirmiausia operuojama viena, o po keliolikos dienų – antra.
Kataraktai pašalinti naudojami du metodai: intrakapsulinis ir ekstrakapsulinis. Pirmasis, beveik istorinis, apima kataraktos pašalinimą. drumstas objektyvas su maišeliu, kuriame jis yra. Kad po to akis gerai matytų, reikia nešioti akinius, dažniausiai gana stiprius (apie +10 dioptrijų). Šiandien dažniausiai naudojamas ekstrakapsulinis metodas ir naujausia jo versija – fakoemulsifikacija.
Katarakta yra laipsniškas lęšiuko drumstėjimas. Jis gali prasidėti nuo centro ir judėti link savo kraštų arba atvirkščiai: iš periferijos gali judėti centro link. Katarakta dažniausiai atsiranda dėl organizmo senėjimo, nors ji taip pat (retai) įgimta.
Ja dažniausiai serga 60–80 metų žmonės, tačiau taip pat pasitaiko ir 40 metų žmonėms. Jaunesniems žmonėms katarakta dažnai atsiranda dėl akių traumų, dirbant kenksmingomis sąlygomis (pvzmetalurgija), akių kontaktas su cheminėmis medžiagomis, steroidų terapija, akies vidaus uždegimas arba lėtinės ligos, pvz., diabetas, astma.
Kataraktos negalima išvengti laikantis tinkamo gyvenimo būdo ar vartojant akių lašus. Katarakta kartais išsivysto kelis mėnesius, o kartais – daugelį metų. Tačiau poveikis visada yra tas pats: pablogėja regėjimas, dažniausiai abiem akimis, bet įvairaus intensyvumo. Ligą lengva diagnozuoti. Gydytojui pakanka lašinti į akį, kad išsiplėstų vyzdys ir atidžiai apžiūrėtų lęšiuką. Kai debesuota, mus kankina katarakta.
Kaip veikia kataraktos operacija
Akį taip pat galima anestezuoti lašais (vadinamoji lašelinė anestezija). Tada oftalmologas uždeda atraminį spaustuką ant viršutinio ir apatinio vokų. Tada jis daro 3-4 mm pjūvius viršutinėje akies obuolio pusėje. Naudodamas ultragarsą skleidžiantį fakoemulsifikatorių – rašiklį panašų prietaisą su plona trumpa adata – gydytojas suardo lęšiuko šerdį ir aplinkines žievės mases, o paskui jas išsiurbia. Jis į akį įdeda dirbtinį lęšį per pjūvį ir tunelio angą. Paprastai jis pagamintas iš hidrogelio arba silikono ir turi pagalvėlę, kuri leidžia lengviau stabilizuoti reikiamoje padėtyje. Minkštas ir lankstus, jį galima susukti į ritinį, kurį lengva įmesti į maišelį, kuris liko nuėmus natūralų lęšį. Chirurgas ištiesina dirbtinį lęšį ir padeda jį į tą padėtį, kurią iš pradžių užėmė natūralus. Paskutinis procedūros etapas – akies obuolio žaizdos sandarinimas arba – kai kuriais atvejais – vienos siūlės uždėjimas. Galiausiai ant akies uždedamas sterilus tvarstis.
SvarbuTurite kataraktą ir laukiate operacijos? Reikalaukite atlikti tyrimus, kad išvengtumėte geltonosios dėmės degeneracijos atsiradimo. Kadangi lęšio pakeitimas dirbtiniu gali greitai paspartinti AMD vystymąsi ir netgi sukelti regėjimo praradimą.
Po kataraktos operacijos
Deja, dirbtiniai lęšiai netelpa, todėl neturi galimybės prisitaikyti prie matymo iš toli ar iš arti. Būtent todėl dažniausiai po operacijos tenka nešioti akinius, tačiau jie daug silpnesni. Prieš operaciją gydytojas apskaičiuoja, kokio stiprumo lęšį reikia implantuoti. Pavyzdžiui, kai prieš procedūrą nešiojome -10 dioptrijų galios akinius, lęšiukas parenkamas taip, kad nešiojame korekcinius, pavyzdžiui, -3 dioptrijų galios lęšius, o iš arti skaitytume be akinių. Tačiau jei prieš operaciją regėjimas buvo normalus, lęšiuko galia skaičiuojama taip, kad po operacijos gerai matytume iš toli, o skaitymui naudojame lęšius, pvz., nuo +2 iki +3 dioptrijų. Jei norime nešioti kontaktinius lęšius, medicininių kontraindikacijų nėra.
Po gydymo
- Gydytojas tikrina akį kiekvieną dieną tris dienas; tada jis individualiai paskiria tolesnių tolesnių apsilankymų datas, pvz., po dviejų ir šešių savaičių.
- Vieną dieną turime nešioti tvarstį. Tada savaitei užsidedame jį nakčiai ir einame į lauką.
- Negalite liesti akies ranka ar servetėle, kad jos neužkrėstumėte.
- Galime normaliai judėti, purtyti galvą, pasilenkti nebijodami, kad objektyvas iškris. Tačiau 2-3 savaites neturėtume atlikti daug pastangų reikalaujančių darbų. Jei kenčia nuo vidurių užkietėjimo, geriau išgerkite lengvą vidurius laisvinantį vaistą, kad neįtemptumėte raumenų.
- Akis prisitaiko prie dirbtinio lęšiuko 4-6 savaites.
„Zdrowie“ mėnesinis