Dermatologas diagnozuoja odos pažeidimų priežastis ir skiria tinkamą gydymą, o dermatologija yra medicinos šaka, nagrinėjanti odos ligas. Su dermatologija susijusios medicinos disciplinos apima kosmetologija ir venerologija

Dermatologasyradermatologijosspecialistas, t.y. medicinos srities, susijusios su odos funkcionavimu ir jos ligomis (įskaitant plaukų ir nagų ligos).Dermatologasapžiūri odą ir ieško galimų jos išvaizdos sutrikimų priežasčių. Verta prisiminti, kad nerimą keliančius pokyčius nebūtinai sukelia pati odos sutrikimas, o dažnai atsiranda dėl vidinių ligų, pvz., hormoninių pokyčių, vėžio, infekcinių ligų, alergijų, venerinių ligų.

Dermatologijos sritys

Dermatologija skirstoma į dvi pagrindines specialybes:

  • klinikinė dermatologija,
  • eksperimentinė dermatologija.

Klinikinė dermatologijaužsiima odos ligų diagnostika ir gydymu

Eksperimentinė dermatologijadaugiausia dėmesio skiria odos tyrinėjimui: jos struktūros ir funkcijų apibūdinimui

Taip pat yra nemažai kitų dermatologijos specializacijų, tačiau kiekviena orientuota į šiek tiek skirtingus odos funkcionavimo aspektus ir jos ligas, pvz.

  • venerologija – tai skyrius apie lytiniu keliu plintančias ligas;
  • vaikų dermatologija – vaikų odos ligų domėjimosi sritis;
  • kosmetologija – nuo ​​dermatologijos pirmiausia skiriasi priemonėmis, kuriomis gydoma (o tiksliau išvaizda) – tai ne vaistai, o kosmetika ir minimaliai invazinės kosmetinės procedūros;
  • estetinė medicina – naudoja vaistus ir invazinius dermatologinius gydymo būdus, bet ne odai gydyti, o pirmiausia jos išvaizdai pagerinti ir apsaugoti nuo senėjimo.

Dermatologas – kokius tyrimus jis/ji atlieka?

Vizito metu dermatologas nerimą keliančius pokyčius pirmiausia apžiūri plika akimi, tačiau turėtų atlikti ir išsamesnį tyrimą dermatoskopu. Tai įrenginys su įmontuota lempa, kuri padidina matymo lauką lygiai taip pat, kaip didintuvas, ačiūkodėl galima išsamiai išnagrinėti pasirinktą odos gabalą. Dermatoskopija pirmiausia naudojama pigmentiniams pažeidimams kontroliuoti.

Kilus įtarimui, kad bakterijos gali būti atsakingos už tam tikrą ligą, dermatologas paskiria tepinėlį iš odos, esant mikozei – mikrobiologinį tyrimą. Jis taip pat gali nukreipti jus atlikti kraujo tyrimus, įskaitant hormonų lygio matavimą, pavyzdžiui, kai įtariate, kad spuogai yra hormoniniai. Jei odos pažeidimai yra alergiški, dermatologas nedelsdamas nukreips jus atlikti alergijos tyrimus arba pas alergologą.

Dermatologas – kokias ligas diagnozuoja?

Populiariausios ligos, kurias diagnozuoja dermatologas:

  • spuogai ir visos jos rūšys (pvz., rožinė, hormoniniai spuogai, kosmetiniai spuogai ir kt.)
  • atopinis dermatitas (AD)
  • seborėjinis dermatitas
  • psoriazė
  • vitiligo
  • galvos utėlės ​​
  • niežai
  • egzema
  • alopecija
  • pleiskanos
  • pigmentuoti apgamai (apgamai)
  • melanoderma (chloazma)
  • fotodermatozė (alergija saulei)
  • skaistalai
  • pūslelinė
  • kerpės
  • mikozės
  • kurzajki
  • pragulos
  • strijos
  • per didelis prakaitavimas
  • odos vėžys

Dermatologas taip pat atpažįsta lytiniu keliu plintančias ligas, tokias kaip sifilis, gonorėja, niežai, genitalijų karpos, ŽIV.

Dermatologinių ligų gydymo metodai

Gydymo metodo pasirinkimas yra glaudžiai susijęs su ligos rūšimi, simptomais ir priežastimis. Dermatologas gali skirti antibiotikų, pvz., esant spuogams, sifiliui, gonorėjai, kuriuos sukelia bakterijos, antivirusinius vaistus (pvz., nuo herpeso), taip pat vietinio poveikio vaistus tepalų, gelių, kremų, losjonų, šampūnų pavidalu. Jei pasikeičia spalva, dermatologas gali nukreipti jus į gydymą lazeriu. Gydytojas taip pat pataria, kaip prižiūrėti pažeistą odą, gali pasiūlyti naudoti specialias kosmetikos priemones. Jei pažeidimas didelis, kyla piktybinių navikų rizika, todėl dermatologas gali nukreipti apgamo pašalinimą. Kiti metodai, naudojami norint atsikratyti apgamų ir odos išsiveržimų, yra kiuretažas, elektrokoaguliacija, užšaldymas skystu azotu.

Kategorija:

Paciento rinkinys