- Kraujagyslių išsiplėtimo vaidmuo
- Kraujagysles plečiantys vaistai – kada naudoti?
- Kraujagysles plečiantys vaistai – tipai
- Kraujagysles plečiantys vaistai, kuriuos gamina organizmas
Kraujagyslių išsiplėtimas yra pagrindinis reiškinys palaikant kūno pusiausvyrą, jį sudaro kraujagyslių, ypač arterijų, spindžio išsiplėtimas. Tai atsiranda dalyvaujant įvairioms medžiagoms - kai kurias gamina pats kūnas, o kai kurias - išorines. Kraujagysles plečiančių vaistų užduotis yra išplėsti kraujagysles.
Kraujagyslių išsiplėtimasyra vazodilatacijos reiškinys, jo poveikis yra arterinio slėgio kritimas, nes esant pastoviam cirkuliuojančio kraujo tūriui, kraujotakos sistemos tūris - rezervuaras kuriame kraujas yra – didėja. Už šį poveikį atsakingi lygieji kraujagyslių sienelių raumenys – daugiausia arterijų.
Turinys:
- Kraujagyslių išsiplėtimo vaidmuo
- Kraujagysles plečiantys vaistai – kada naudoti?
- Kraujagysles plečiantys vaistai – tipai
Kraujagyslių išsiplėtimo vaidmuo
Kraujagyslės skersmens, taigi ir juo tekančio kraujo tūrio keitimas yra labai svarbus mūsų organizmui. Šis procesas gali vykti sistemiškai arba lokaliai – reguliuojant konkretaus organo ar audinio aprūpinimą krauju.
Kraujagyslės atsipalaiduoja, kai tam tikroje kūno vietoje padidėja deguonies ir maistinių medžiagų poreikis. Dėl to jis tiekiamas didesniu kraujo srautu. Vazodilatacija, be kita ko, yra atsakinga už:
- kraujospūdžio reguliavimas
- kūno temperatūros reguliavimas (kraujagyslių išsiplėtimas odoje sukelia šilumos išsiskyrimą)
- kraujotakos per organus reguliavimas – pvz., kraujagyslių išsiplėtimas po pratimo arba žarnynas po valgio
Kraujagysles plečiantys vaistai – kada naudoti?
Kraujagysles plečiančios medžiagosyra medžiagos, kurios plečia kraujagysles: tiek venines, tiek arterines. Šį aktyvumą demonstruoja daugybė junginių, kuriuos gamina žmogaus organizmas, bet ir gaunami laboratorijose. Jie turi skirtingą stiprumą ir veikimo mechanizmus. Kai kurie iš jų atlieka visiškai kitokį vaidmenį nei vazodilatacija, ir toks poveikis tokiais atvejais nėra labai stiprus (pvz., papaverinas).
Be to, būna, kad viena medžiaga plečia vienas kraujagysles, o sutraukia kitas (pvz., adrenalinas ir noradrenalinas) arba poveikis priklauso nuo dozės – mažos plečiasi, o didelės susitraukia (pvz., dopaminas).
Kraujagysles plečiančių vaistų naudojimas medicinoje yra lėtinių ligų gydymas,gydymas, be kita ko:
- hipertenzija
- periferinių arterijų ligos
- išeminė širdies liga - vadinamoji krūtinės angina
Jie taip pat naudojami ūmiomis sąlygomis:
- širdies nepakankamumas
- plaučių edema
- širdies priepuolis
- hipertenzinė krizė
- nėščiųjų metikė
Kraujagysles plečiantys vaistai – tipai
Žinoma, kraujagysles plečiančių vaistų parinkimas – jų stiprumas ir veikimo dinamika skiriasi priklausomai nuo paciento būklės. Stipriausi yra:
- natrio nitroprusidas
- nitroglicerinas
- nikarnidypina
- enalaprylatas
- fenoldopamas
- urapidilas
- labetalolis
Silpnesni veiksmingi vaistai, naudojami širdies ligoms (ypač hipertenzijai) gydyti:
- kalcio kanalų blokatoriai (pvz., amlodipinas)
- angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių (pvz., ramiprilio)
- angiotenzino receptorių blokatoriai (pvz., losartanas)
- adrenerginiai blokatoriai – vadinamieji naujieji beta blokatoriai (nebivololis ir karvedilolis), klonidinas
- kai kurie diuretikai
Nitroglicerinas taip pat naudojamas kaip aerozolis sergant išemine širdies liga, nes plečia vainikines arterijas. Kraujagysles plečiančių vaistų, naudojamų ne vazodilatacijai, pavyzdžiai: adenozinas ir papaverinas.
Kraujagysles plečiantys vaistai, kuriuos gamina organizmas
Kūno gaminami kraujagysles plečiantys vaistai, kurie nėra plačiai naudojami medicinoje:
- bradykinina
- inozinas
- plokštelės aktyvavimo faktorius
- prostaciklinas ir prostaglandinai
- neurotenzinas
- histaminas
- azoto oksidas
Specialus kraujagysles plečiantis preparatas yra paskutinis iš jų, nes turi labai įvairų poveikį, pavyzdžiui, veikia atmintį, virškinamąjį traktą ir trombocitus. Pats azoto oksidas medicinoje nenaudojamas, tačiau plačiai naudojami jo pirmtakai – medžiagos, kurios, patekusios į organizmą, virsta NO
Verta paminėti ir apie histaminą – jo organizmas nuolat gamina nedideliais kiekiais ir šiuo atveju yra visiškai nekenksmingas. Tačiau žmonėms, kenčiantiems nuo alerginių reakcijų, jis labai dauginasi reaguojant į antigeną, kuris yra vienas iš pagrindinių veiksnių, sukeliančių anafilaksinį šoką.
Be išvardytų medžiagų, kraujagyslių lygiųjų raumenų tonusą reguliuoja ir kiti veiksniai:
- autonominė nervų sistema – ji veikia savarankiškaimūsų valią ir reguliuoja vidinę organizmo ekonomiją. Parasimpatinė dalis yra atsakinga už vazodilataciją
- baroreceptoriai – esantys miego arterijoje, sukelia vazodilataciją, kai kraujospūdis per aukštas
Kraujagyslių išsiplėtimas – tai kraujagyslių išsiplėtimas, būtinas norint išlaikyti pusiausvyrą organizme ir užtikrinti tinkamą kraujo pasiskirstymą. Jo priešingybė yra vazokonstrikcija, ty kraujagyslės spindžio susiaurėjimas.
Be daugelio medžiagų, už vazodilataciją atsakingi baroreceptoriai ir nervų sistema. Kai kurie kraujagysles plečiantys vaistai buvo sėkmingai naudojami medicinoje, todėl daugelis kardiologijoje naudojamų vaistų veikia šiuo mechanizmu.
Apie autoriųLankas. Macej GrymuzaMedicinos universiteto Medicinos fakulteto absolventas K. Marcinkovskis Poznanėje. Universitetą baigė labai gerais rezultatais. Šiuo metu jis yra kardiologijos srities gydytojas ir doktorantas. Jį ypač domina invazinė kardiologija ir implantuojami prietaisai (stimuliatoriai).Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių