Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Ponas Andžejus jau išėjęs į pensiją. Kartu su žmona Krysia jis kartu augina neįgalų sūnų. Neseniai jis išgirdo diagnozę: gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys. Su depresija kovojanti ponia Krysia savo vyrą labai palaiko. Nepaisant didelių kančių, kurias patyrė kiekvienas iš jų, jie yra glaudus kolektyvas, mylinti šeima.

Poną Andrzej Kamiński ir jo žmoną Krysia kalbina redaktorė Marcelina Dzięciołowska.

Ar buvote visiškai sveikas prieš diagnozuojant vėžį?

Ponas Andžejus: Tikrai ne, aš sergu diabetu ir aukštu kraujospūdžiu. Be to, man buvo viskas gerai ir nebuvo jokių problemų, neskaudėjo pilvo, jokių problemų su tuštinimasis.

Kada prasidėjo kažkas trikdančio?

Ponas Andžejus: Prieš keletą metų pradėjau netekti sąmonės, kelis kartus atsidūriau ligoninėje, bet tada priežasties nerasta. Atostogaudama Gdynėje vėl praradau sąmonę ir buvau nuvežta į ligoninę, kur buvo nustatyta, kad priežastis – diabetas. Po to kurį laiką buvo tylu, kol vėl nualpau.

Kas tada atsitiko?

Ponas Andžejus: Mano žmona mobilizuoja mane pas gydytoją ir aš tai padariau. Man buvo pavesta atlikti kraujo tyrimą.

Kokie buvo šio tyrimo rezultatai?

Ponas Andžejus: Paaiškėjo, kad mano hemoglobino ir geležies lygis tragiškai sumažėjo. Kadangi tai tęsėsi jau kurį laiką, problemų dėl geležies netekimo nejaučiau, nes organizmas jau buvo pripratęs. Vėliau darėme tyrimus, gydytoja taip pat liepė atlikti slapto kraujo tyrimą išmatose ir paaiškėjo, kad yra. Tiesiosios žarnos tyrimas taip pat parodė kraujavimą, bet iš pradžių įtarėme, kad tai dėl hemorojaus, ir aš į tai nekreipiau daug dėmesio.

Įvairios gretutinės ligos atitolino diagnostikos procesą jūsų atveju, tiesa?

Ponas Andžejus: Taip, man anksčiau nebuvo atlikti išsamūs morfologiniai tyrimai, tik pernai gydytojas nurodė išplėstinę morfologiją, kur hemoglobino ir geležies kiekis buvo katastrofiškas. Anksčiau 2022 metais atlikti tyrimai nieko nerimą keliančio nenurodė. Tiesiosios žarnos tyrimo metu gydytojas nepastebėjo jokių pakitimų, bet žmonos prašymu paskyrė kolonoskopiją ir gastroskopiją.įtarimas, kad tai gali būti kažkas vėžio.

Šie tyrimai patvirtino naviko buvimą?

Ponas Andžejus: Taip.

Ponia Krysia: Norėčiau pridurti, kad 2022 m. kovo mėn. mano vyras atliko tyrimą dėl diabeto. Kaip pats minėjo, po pustrečių metų valgydamas nualpo. Iš pradžių maniau, kad jis valgo per greitai. Tada nesiėmėme jokių veiksmų, nes tai buvo laikinas sąmonės netekimas. Deja, tokia situacija pasikartojo ir tada nusprendžiau, kad turime kreiptis į gydytoją. Susiradome anksciau nezinoma gydytoja, kuri paskyre daug tyriu ir tada gavome hemoglobino tyrimo rezultatą 7,6, kur norma yra ne mažiau 12 pas vyrą, šlapalas buvo 100 proc. didesnis nei turėtų būti, kitų tyrimų rezultatai taip pat nebuvo geri. Dėl didelio šlapalo buvome pas nefrologą, kuris nurodė hemoglobiną, kuris rodė didžiulį vidinį kraujavimą, grasinantį tuoj pat mirti.

Kas nutiko toliau?

Ponia Krysia: Kreipėmės pas savo šeimos gydytoją, kuri tą patį pasakė, pakartojome tyrimus, kurie parodė slaptą kraują išmatose.

Kaip reagavote?

Ponia Krysia: Labai jaudinausi, nes žinojau situaciją ligoninėse, kad jos perpildytos. Neradome vietos ligoninėje. Paskambinome į vieną iš privačių ligoninių tikėdamiesi, kad gali būti perpilamas kraujas, bet mums buvo atsisakyta ir buvo pasakyta, kad jie bijo tokius ligonius „liesti“, nes baiminasi, kad pacientas numirs. Paskambinau į kitą privačią ligoninę Varšuvoje ir ligoninės vedėja paleido mano vyrą į palatą, buvo tik viena laisva vieta vienviečiame kambaryje. Sumokėjome mokesčius, užpildėme dokumentus ir užsakėme COVID-19 testą, kurio rezultato teko laukti net 5 valandas.

Jūsų vyras galėjo mirė tuo metu.

Ponia Krysia: Taip, nors kambarys buvo vienvietis, turėjome palaukti. Po penkių valandų gavome neigiamą testo rezultatą. Mano vyrui buvo perpilti du kraujo vienetai, tada buvo atlikta gastroskopija ir kolonoskopija, kur tiesiog paaiškėjo, kad storojoje žarnoje yra vėžys. Taip atsidūrėme Europos sveikatos centre Otwock mieste.

Ar anksčiau girdėjote apie ligoninę Otwock?

Ponia Krysia: Taip, bet paaiškėjo, kad žinojau daug neigiamų nuomonių apie kitą ligoninę Otwock mieste. Pažadėjau sau, kad niekada ten nesiųsiu savo vyro, nes jis man per svarbus žmogus. Per kratą paaiškėjo, kad be liūdnai pagarsėjusios ligoninės yra dar viena – Europos sveikatos centras.

Kas atsitiko, kai nuvykote į ECZ Otwock mieste?

Ponia Krysia: Su DiLO kortele, kurią ji jau turimums pasisekė, kad radome gydytoją Naserį Dibą. Biopsija parodė naviko buvimą. Gydytojas nusprendė, kad reikia skubios operacijos. Vėliau tą dieną gavome informaciją, kad mano vyrui yra vieta.

Kokios buvo akimirkos ligoninėje?

Ponia Krysia: ECZ Otwocke dirba geros širdies žmonės, jie suteikė mums vilties, jų dėka tikėjome, kad viskas bus gerai, mums tai buvo be galo svarbu ir pakylėjo. Galiausiai daktaras Dibas atliko operaciją ir viskas susitvarkė.

O po operacijos?

Ponia Krysia: Po operacijos mano vyrui buvo liepta atlikti kompiuterinę tomografiją, kad pamatytumėte, kaip viskas atsigavo po operacijos. Operacija buvo nepriekaištinga, gydytojas pašalino tiek, kiek reikėjo, metastazių nebuvo, bet paaiškėjo, kad šlapimo pūslėje yra infiltracija ir su nauja DiLO kortele gavome siuntimą pas daktarą Omarą Tayarą, kitą nuostabų vyrą. Norėčiau pridurti, kad Otwocko ligoninėje kiekvienas darbuotojas – nuo ​​prižiūrėtojo iki gydytojo – tiesiog geras žmogus. Ten susidūrėme su kitokiu pasauliu – taip, kaip turėtų atrodyti visur.

Ar yra daugiau informacijos apie šlapimo pūslės infiltraciją?

Ponia Krysia: Mes vis dar laukiame. Vyrui į šlapimo pūslę bus įdėta speciali kamera, kuri greičiausiai galės patvirtinti arba paneigti kitą vėžį. Norėčiau visus paskatinti pasitikrinti. Kaip anksčiau minėjo mano vyras, jis serga cukriniu diabetu ir aukštu kraujospūdžiu, bet anksčiau neturėjo kuo užsiimti. Jis, galima sakyti, buvo sveikatos pavyzdys. Kai per vakarienę jis staiga apalpo, tikrai nustebome, nė neįtarėme, kad tai gali būti toks rimtas reikalas. Visą laiką mūsų mintys sukosi apie diabetą.

Jūs jau nugalėjote vieną varžovą. Dabar jūsų laukia kita diagnozė.

Ponia Krysia: Taip, laukiame tyrimo, kurio metu bus atliekama šlapimo pūslės pažeidimo biopsija.

Ar esate geros nuotaikos?

Ponia Krysia: Baimė yra pati baisiausia, aš nieko nebijau. Labai manimi tikiu ir žinau, kad vyras pasveiks, ko dėka jis irgi tuo tiki. Jis turi būti sveikas ir nėra jokių diskusijų. Kartu auginame neįgalų sūnų, kuris mus labai myli ir kitaip negali būti, jam turi pasisekti.

Ar žinote, ar jums reikės chemoterapijos?

Ponia Krysia: Mes nenorime chemoterapijos, tikimės, kad jos neprireiks.

Kokia buvo jūsų pirmoji reakcija į diagnozę? Ar jums įvyko gedimas?

Ponia Krysia: Man tai buvo, ir tai buvo baisu. Iš pradžių netikėjau. Aš siaubingai bijojau. Su mūsų sūnumi Krzyšukas jau pilnametis, mes visa gyvenima vaziavome pas gydytojus, todel zinau ligoniniu realijas.

Jūs lydėjote savo vyrą į vizitus pas gydytojus?

Ponia Krysia: Į visus vizitus eidavau su vyru, nes jis gana linksmas ir sutiktų su bet kuo, bet aš esu aštresnio charakterio ir galiu pakovoti už savo. Tai padarė mane ramiau. Sergau stipria depresija, vartoju antidepresantus, ir tai mane palaiko.

Kas privertė patikėti, kad tau pasiseks?

Ponia Krysia: Kai nuvežiau savo vyrą į ligoninę, kai Krzyś vakare užmigo, verkiau. Tačiau suradome daktarę Dib, ponią Małgosia iš Otwocko ir atgavome tikėjimą – žinojome, kad esame gerose rankose.

Kaip jautėtės su pirmąja diagnoze?

Ponas Andžejus: Pirma, aš nustebau ir susimąsčiau, kodėl taip atsitiko man. Pradėjau daug skaityti apie gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžį ir paaiškėjo, kad tai vienas dažniausių vėžio formų. Bijojau ligoninių, niekada ten negulėjau. Aš taip pat bijojau operacijos, nežinojau, kas bus toliau. Laimei, mane palaiko žmona ir žmonės, dirbantys ECZ Otwock mieste. Visi jie išmano savo amatą ir atlieka savo darbą kuo geriau.

Kaip Krzyś reagavo į jūsų ligą?

Ponas Andžejus: Kai apie tai sužinojo, jam buvo labai liūdna. Iš pradžių atmosfera mūsų namuose buvo gana įtempta, bet, laimei, viskas grįžo į savo vėžes.

Laimei, jūs turite vienas kitą. Tegul teigiamas požiūris niekada jūsų nepalieka.

Ponia Krysia: Mes nepasiduosime. Mes mylime vienas kitą, esame draugai ir neįsivaizduojame savo gyvenimo vienas be kito. Kai sutinkame nesuinteresuotus žmones, mūsų širdis auga, nes žinome, kad gėris grįžta. Padėsime visiems, kurie mums padėjo.

Laukiame gerų naujienų po šlapimo pūslės biopsijos. Dėkojame už pokalbį.

  • "Vėžys? Mano amžiuje?" - Kai kuriems vyrams prieš 30 metų reikėtų pasitikrinti prostatą
  • Urologas kreipiasi į vyrus: „Jūs nesate nesunaikinami“
  • Urologas: "Pacientai elgiasi prieš logiką. Vienas iš pacientų norėjo išbandyti urinoterapiją"
  • Urologas: „Pacientai, kuriems neatliekamas tyrimas, tai vertina kaip pasididžiavimą ir turtą“
  • Agata apie kovą su kiaušidžių vėžiu: pirmoji chemoterapija mane „nužudė“
  • Marekas apie prostatos vėžį: „Kai man buvo 63 metai, aš žinojau, kad viskas baigsis sauskelnėmis, kad baigsis lytiniais santykiais“
Apie autoriųMarcelina DzięciołowskaDaug metų su medicinos pramone susijęs redaktorius. Jo specializacija – sveikata ir aktyvus gyvenimo būdas. Privati ​​aistra psichologijai įkvepia ją to imtissudėtingos temos šioje srityje. Interviu ciklo psichoonkologijos srityje autorė, kurios tikslas – ugdyti sąmoningumą ir laužyti stereotipus apie vėžį. Jis tiki, kad teisinga protinė nuostata gali padaryti stebuklus, todėl konsultuodamasis su specialistais skatina profesines žinias.

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Onkologija