Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Pasirengimas mokyklai (brandumas) reiškia, kad vaikas yra pasirengęs pradėti kitą savo gyvenimo etapą – ugdymą mokykloje. Jis yra pakankamai fiziškai, intelektualiai ir emociškai išsivystęs, kad atitiktų naujos aplinkos – mokyklos – reikalavimus. Patikrinkite, ar jūsų vaikas jau paruoštas mokyklai, ar turėtų likti darželyje.

Pasirengimas mokyklai (brendimas)reiškia, kad vaikas pasiekia tokį intelektualinio, socialinio-emocinio ir fizinio išsivystymo lygį, kuris leidžia jam atitikti mokykloje keliamus reikalavimus. Atitinkamai, pasirengimas mokyklai labai priklauso nuo harmoningo vaiko vystymosi visose šiose zonose. Kad jis vyktų sklandžiai, darželis vykdo vienerių metų pareigą ruoštis ugdymui mokykloje.Ikimokyklinio ugdymo programamokytojams iškelia daugybę didaktinio ir ugdomojo darbo tikslų, kurių dėka vaikai įgyja kompetencijų ir įgūdžių, reikalingų pradėti mokytis mokykloje.

Pirmokų padėtis dinamiškai keičiasi. Nuo 2009 m. ruošiamasi mažinti amžių, nuo kurio vaikai pradeda lankyti mokyklą. Taigi į pirmas klases buvo siunčiami šešiamečiai – iš pradžių tik tie, kurių tėvai tokį sprendimą priėmė patys. Vėliau palaipsniui buvo įvestas privalomas mokslas nuo 6 metų. Šie pokyčiai sukėlė stiprių emocijų tiek reformos šalininkams, tiek priešininkams. Tėvai, kurie nesutiko, kad šešiamečiai vaikai pradėtų mokslus anksčiau, ir tie, kurie manė, kad jų vaikai dar nėra pasiruošę eiti į mokyklą, savo vaikus į pasirengimo mokyklai testą pranešė į psichologinio ir pedagoginio konsultavimo centrą. Jei po tyrimų būtų nustatytas pasirengimo mokyklai stoka, remiantis konsultavimo centro patarimu, vaikas gali būti atidėtas. 2015 m. gruodį situacija vėl pasikeitė – panaikintas ne tik privalomas šešiamečių ugdymas, bet ir penkerių metų privalomas ikimokyklinis ugdymas. Kas eis į mokyklą rugsėjį?

Septynmečių pasirengimas mokyklai, bet …

Šiuo metu privalomas mokslas taikomas vaikams nuo 7 metų amžiaus. Tie, kuriems 6 metai, gali eiti į pirmą klasę, bet neprivalo. Svarbu, nejie netgi turi turėti ikimokyklinį pasiruošimą, vadinamąjį darželis (kuris buvo reikalingas anksčiau). Mokiniu gali tapti ir vaikas, kuris niekada nelankė darželio. Tėvui tereikia kartu su juo nuvykti į psichologinę ir pedagoginę kliniką, kad įvertintų mokyklinę brandą – jei vaikas sulauks teigiamos nuomonės, galite nupirkti jam mokyklinį krepšį. Pakeitimai galioja ir darželiams - ikimokyklinio ugdymo teisę turi vaikai nuo 3 iki 5 metų, o šešiamečiai privalo pasirodyti darželyje ar darželio skyriuje mokykloje, vadinamieji. darželis. Pasitaiko situacijų, kai privalomas mokslas gali būti atidėtas net keleriems metams – tokią galimybę turi vaikai, turintys specialiojo išsilavinimo reikalingumo pažymėjimą (su proto negalia, motorikos negalia, daugybine negalia, su visapusiškais raidos sutrikimais iš autizmo spektro). , įskaitant Aspergerio sindromą). Šie vaikai gali lankyti priešmokyklinį ugdymą iki mokslo metų pabaigos tais kalendoriniais metais, kai jiems sukanka 9 metai.

Vaiko pasirengimas mokyklai (brandumas) – kas tai vertina?

Vadovaujantis Švietimo ministerijos reglamentu, mokytojas privalo atlikti nuodugnų pedagoginį stebėjimą, kurio dėka gali įvertinti vaiko mokyklinę brandą (įvertinti, kokie įgūdžiai yra mokyklos dalis). pasirengimą, vaikas jau pasiekė, ir ką dar reikia padirbėti) . Savo pastebėjimais jis turi pasidalyti su tėvais iki mokslo metų, einančių prieš mokslo metus, kuriais vaikas galės pradėti lankyti pradinę mokyklą arba jam bus taikomas privalomas mokslas, balandžio mėnesio pabaigos. Tik remdamasis šia informacija, pokalbiu su darželio auklėtoja ir paties vaiko pastebėjimais, tėvai gali nuspręsti, ar leisti vaiką į mokyklą, ar atidėti mokslą

Pasirengimas mokyklai (brandumas). Ar jūsų vaikas pasiruošęs mokyklai?

Išsamūs reikalavimai vaikų, baigiančių ikimokyklinį ugdymą, gebėjimams nustatyti pagrindinėje ikimokyklinio ugdymo programoje. Pagal jos nuostatas mokyklinę brandą sudaro raidos pasiekimai, kuriuos galima apibendrinti į tris pagrindines sferas: fizinę, psichinę ir emocinę-socialinę.

1. Fizinė branda

Vaikui mokymasis yra pastangos, reikalaujančios imuniteto ir fizinio pasirengimo. Todėl ji turi turėti koordinuotus judesius tiek stambiosios motorikos (viso kūno darbo atžvilgiu), tiek smulkiosios motorikos (tikslių rankų judesių) prasme. Septynmetis turėtų lengvai šokinėti viena koja, išlaikyti pusiausvyrą stovėdamas ant vienos kojos, įveikti kliūtis, bėgti ir šokinėti. Dažniausiai tokio amžiaus vaikai važinėja dviračiu, laipiojakopėčios.

Koordinuotas kūno darbas reikalingas ne tik per kūno kultūros pamokas. Pamokėlės metu vaikas lipdo, karpo, veria karoliukus, piešia, rašo. Tam reikia tikslių rankų judesių, preciziško pirštų darbo. Fizinis pasirengimas pasireiškia ir savarankiškumu – vaikas apsirengia ir nusirengia (užsega sagas), keičia batus (susiriša batų raištelius), susikrauna kuprinę. Be to, mažylis turi fiziškai ištverti sėdėjimą suole, bėgiojimą per pertrauką, su mokykliniu krepšiu

2. Psichinė branda

Vaikas domisi pasauliu (įskaitant mokyklą ir mokinio vaidmenį), gali bendrauti su aplinka visais sakiniais, sutelkti dėmesį į atliekamą veiklą (turi gebėjimą nukreipti dėmesį į nurodytą objektą ir išlaikyti ilgą laiką) ir turi gerai išvystytą atmintį . Be to, jis turi gerai išvystytą regimąjį suvokimą (pvz., geba rasti skirtumus tarp paveikslėlių) ir klausos suvokimą (pvz., geba atskirti visus girdimuosius garsus). Tačiau svarbiausia - jis gana savarankiškas, t.y. gali pasakoti apie savo poreikius, pats apsirengti ir nusirengti, nusiprausti, naudotis tualetu ir pavalgyti.

Jis taip pat turi pagrindinius matematikos įgūdžius: gali sudėti ir atimti, padėdamas sau skaičiuoti ant pirštų ar daiktų (pagrindinėje mokymo programoje nenurodyta, iki kiek vaikas turi suskaičiuoti).

Svarbu tai, kad vaikui nereikia mokėti raidžių, mokėti skaityti ar rašyti (tačiau jis turėtų mokėti nustatyti kryptį ir padėti ant popieriaus lapo, nubrėžti kraštinę iš kairės pusės). Šių įgūdžių bus mokomasi mokykloje. Turėtų būti įdomu tik skaityti ir rašyti.

3. Emocinė ir socialinė branda

Mokymasis mokykloje gerokai skiriasi nuo ėjimo į darželį ar buvimo su mama ir tėčiu. Visų pirma, tu turi susitaikyti su tuo, kad pusę dienos praleidi be tėvų, o šiam laikui perima komandą. Ir to reikia klausytis. Mažas žmogus taip pat turi ištverti nusivylimą, susijusį su bendravimu su bendraamžiais, kovoti už savo poziciją grupėje, derėtis gerbdamas savo teises. Jis turi iškęsti tai, kad be jo jūs turite dar dvidešimt vaikų, vienodai trokštančių dėmesio, kad turite laukti savo eilės, užleisti kelią.

Deja, kartais tenka susitaikyti ir su tuo, kad draugas iš suolo nupieši ką nors geriau ir kolega greičiau atsakys teisingai. Turite pripažinti sau, kad kažkas ne taip. Tam jūs turite būti labai emociškai subrendę. Pasiruošęs mokytis vaikas neverkia, kai kas nors nepavyksta, o bando dar kartą. Jis geba prisitaikyti prie mokykloje galiojančių taisyklių, klauso mokytojo nurodymų, reaguoja į jo įspėjimus.Septynerių metų vaikas sugeba užmegzti ryšius su grupe, nors, žinoma, jis neprivalo visiems patikti.

Pasirengimas mokyklai (brandumas) – kai vaikas dar nepasiruošęs mokyklai?

Jūsų vaikas nėra pasiruošęs eiti į mokyklą, jei:

  • bijo ir labai bijo naujų situacijų;
  • ji negali išsiskirti su mama ar tėčiu darželyje;
  • nesugeba suvaldyti savo emocijų – dažnai panikuoja, patiria nekontroliuojamus pykčio priepuolius ar verksmą;
  • priklauso nuo kasdienės veiklos;

Esant tokiai situacijai, geriausia kreiptis į specialistą, kuris padės nustatyti vaiko raidos etapą ir pasiūlys būdą, kaip išspręsti iškilusias problemas. Jei jie neįveikiami ir vaikas iki mokslo metų pradžios nesulaukia pilnos mokyklinės brandos, jam geriau į mokyklą eiti metais vėliau. Vaiko, nepasiruošusio eiti į mokyklą, siuntimas gali turėti neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, gali išsivystyti mokyklos neurozė arba atsirasti agresyvus elgesys (dėl nesugebėjimo susidoroti su keliamais reikalavimais).

Kada verta atidėti mokymosi pradžią

Daugeliu atvejų vaikas paprastai užauga spontaniškai ir tampa mokinio vaidmeniu. Tačiau yra vaikų, kuriems sunku pasiekti mokyklinę brandą. Jie reikalauja papildomo darbo, kad pagerintų sutrikusias funkcijas. Darbą su jais verta pradėti nuo tyrimų psichologinio ir pedagoginio konsultavimo centre. Jei tėvas pastebi, kad jo šešiametis „darželyje“ turi sunkumų, nenori sėsti prie užduočių lapuose siūlomų pratimų, nesidomi mokymusi, sunku išlaikyti dėmesį, jis turėtų registruoti vaiką apžiūra.

Tereikia pateikti prašymą vietiniam psichologinio ir pedagoginio konsultavimo centrui, pridėti darželio auklėtojos nuomonę ir užsiregistruoti apžiūrai (viešuose konsultavimo centruose ji nemokama). Klinikoje su vaiku dirbs psichologas, pedagogas, kai kuriais atvejais ir logopedas ar sensorinės integracijos terapeutas. Specialistų komanda atliks įvairius testus, kurie padės nustatyti, kaip jūsų vaikas vystosi, ar jis pasirengęs pradėti mokytis ir kokia veikla gali padėti jam subręsti.

Kada lankyti egzaminą? Kai tėvai nerimauja dėl savo vaiko vystymosi arba kai auklėtojas primygtinai reikalauja atlikti tokius testus. Verta įsiklausyti į jo patarimus. Mokytojas – objektyviai vaiką vertinantis asmuo, gebantis jo pasiekimus susieti su raidos norma ir juos stebėti įvairiose situacijose (konfliktas grupėje, konkurencija, nesėkmė). Gera akimirkayra gauti aprašomąją diagnozę iš darželio auklėtojos (dažniausiai tėvai ją gauna iki balandžio pabaigos). Privalomo mokymosi atidėjimo indikacija yra nepilnas kalbos išsivystymas, emocinis nebrandumas, koncentracijos sutrikimai, suvokimo-motorikos sutrikimai, liga, kuri trukdo mokytis arba sulėtėja vaiko intelektinis vystymasis.

POZYTYWNA PASTABA – tai veiksmas, kuris įsiveržia į Lenkijos mokyklas. Kas vyksta? Anna Zapał – Nikodemo mama ir Anna Bartoszewska, mokytoja iš 52-osios pradinės mokyklos Targoweke, sostinėje, papasakojo daugiau Michało Poklękowskio laidoje Drogowskazy ant Eski Rock. Klausykite patys:

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Vaiko sveikata