PATIKRINTAS TURINYSAutorius: lek. Katarzyna Banaszczyk

ECMO reiškia ekstrakorporinį kraujo aprūpinimą deguonimi. Dabartinės COVID-19 pandemijos metu dažnai girdime apie ECMO naudojimą gydant pacientus. Kas yra ši procedūra ir kokios jos rūšys? Kada yra indikacijų ekstrakorporinei kraujotakai?

ECMO- iš anglų kalbos Extracorporeal Membrane Oxygenation - tai ekstrakorporinis kraujo prisotinimas deguonimi, t.y. procesas, kurio metu kraujas prisotinamas deguonimi (deguonimi), t.y. jis prisotinamas deguonimi ir papildomai valomas. tai iš anglies dioksido.

Šiam procesui naudojamas specialus kraujo oksigenatorius. Jo panaudojimo dėka įmanoma dujų mainai – tik tiek, kad tai vyksta ne paciento plaučiuose, o už jo kūno ribų. ECMO naudojamas pacientams, kurių plaučių nepakankamumas yra toks, kad jie negali patys atlikti dujų mainų ir patenkinti audinių bei ląstelių deguonies poreikį.

ECMO sistema, kuri leidžia keistis dujomis, susideda iš kelių dalių, kurias daugiausia sudaro:

  • specialios kaniulės - leidžia prijungti paciento kraujotakos sistemą su įranga,
  • pompa – skatina kraujo judėjimą,
  • oksigenatorius – minėtas aukščiau, yra atsakingas už paciento kraujo tiekimą deguonimi.

ECMO – ekstrakorporinio kraujo prisotinimo deguonimi tipai

Įprastas ekstrakorporinis kraujo deguonis paima kraują iš paciento veninės sistemos – deguonies prisotintas kraujas taip pat grįžta į venas, o tai vadinama venų venų ECMO.

Taip pat yra venų-arterijų ECMO – jie naudojami pacientams, kuriems reikalinga ne tik kvėpavimo, bet ir kraujotakos palaikymas. Tokiu atveju kraujas paimamas iš veninės sistemos, o prisotintas deguonimi, perkeliamas į arterinę sistemą.

Ekstrakorporinio kraujo prisotinimas deguonimi – vartojimo indikacijos

Pagrindinė paciento prijungimo prie ekstrakorporinės kraujotakos indikacija yra ūminis kvėpavimo nepakankamumas, kuris gali būti grįžtamas, t. y. pacientas turi prognozę atgauti normalią plaučių kvėpavimo funkciją.

Kvėpavimo nepakankamumas – tai būklė, kai labai sumažėja deguonies koncentracija kraujyje (mediciniškai kalbant, hipoksemija). Tai kvėpavimo nepakankamumasdalinis.

Jei taip pat padidėja anglies dioksido koncentracija kraujyje (hiperkapnija), ši būklė vadinama visišku kvėpavimo nepakankamumu. Kvėpavimo nepakankamumo pasekmė yra audinių hipoksija, kuri sukelia daugelio organų nepakankamumą ir galiausiai paciento mirtį.

Ypatinga ekstrakorporinio kraujo prisotinimo deguonimi indikacija yra ūminis kvėpavimo distreso sindromas (ARDS) – tai aukščiau aprašyta ūminio kvėpavimo nepakankamumo forma.

ARDS nesukelia širdies liga ar širdies nepakankamumas. Plaučių pažeidimai ARDS mechanizme dažniausiai būna dėl infekcijos (sepsio), traumų, skendimo, bet ir dėl sunkios COVID-19 ligos eigos.

Verta paminėti, kad ECMO taip pat naudojamas atliekant širdies operacijas, pavyzdžiui, atliekant šuntavimo operaciją arba planuojant širdies persodinimą.

Kvėpavimo nepakankamumas ir ARDS – klinikiniai simptomai

Čia verta paminėti simptomus, kuriuos sukelia kvėpavimo nepakankamumu sergantys pacientai. Čia visų pirma reikėtų paminėti:

  • stiprus dusulys,
  • kosulys,
  • karščiavimas,
  • krūtinės skausmas,
  • hemoptizė,
  • cianozė – melsva odos spalva,
  • tachikardija – t.y. padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis, paprastai>100 dūžių per minutę,
  • tachipnėja - kvėpavimo dažnio padidėjimas,
  • padidėjęs kvėpavimo raumenų darbas (diafragma, tarpšonkauliniai raumenys),
  • paradoksalūs krūtinės ir pilvo sienos kvėpavimo judesiai.

Ekstrakorporinio kraujo prisotinimas deguonimi – ECMO kontraindikacijos

Deja, esant kvėpavimo nepakankamumui, ne kiekvienas pacientas gali būti kvalifikuotas naudoti ECMO. Situacijos, kurios neleidžia naudotis šia kvėpavimo palaikymo forma:

  • sunkios sisteminės būklės, pvz., dekompensuotas širdies nepakankamumas
  • sunkus imuninės sistemos slopinimas – tai yra paciento imuniteto susilpnėjimas, kuris gali atsirasti, pavyzdžiui, dėl ŽIV infekcijos arba imunosupresinio gydymo (vaistų) vartojimo,
  • kraujavimas iš dubens – tai yra kontraindikacija leisti hepariną, t. y. antikoaguliantą (heparinas paprastai skiriamas nuolatine infuzija),
  • negrįžtamas plaučių ar kitų organų pažeidimas – nepagerėjimo prognozės, nepaisant ECMO naudojimo, tai taikoma pacientams, sergantiems pažengusiomis kvėpavimo takų ligomis, tokiomis kaip plaučių fibrozė ar LOPL (lėtinė obstrukcinė plaučių liga),
  • paciento nesutikimas prisijungti prieekstrakorporinė cirkuliacija,
  • amžiaus kriterijus – vyresni nei 65 m.,
  • ilgalaikė mechaninė plaučių ventiliacija (daugiau nei 7-10 dienų naudojant respiratorių).

ECMO naujagimiams – kada tai nurodyta?

Ekstrakorporinė kraujotaka taip pat gali būti naudojama naujagimiams, kuriems yra kvėpavimo ir (arba) širdies ir kraujagyslių nepakankamumas. Norint naudoti ECMO, turi būti įvykdytos tam tikros sąlygos, įskaitant:

  • vaiko svoris virš 2000 g,
  • baigtas vaisiaus amžius - 35 nėštumo savaitė,
  • gydomos ligos buvimas,
  • teisėtų vaiko globėjų sutikimas.

Dažniausios sveikatos būklės, dėl kurių naujagimį reikia prijungti prie ECMO, yra šios:

  • RDS - kvėpavimo sutrikimų sindromas, pasireiškiantis vaikui, sergančiam cianoze, padažnėjusiu kvėpavimo dažniu, tachikardija, taip pat niurzgimu ir papildomų kvėpavimo raumenų darbo vizualizavimu. RDS sukelia daug priežasčių, įskaitant pneumoniją ir širdies ir kraujagyslių ligas,
  • nuolatinė plautinė hipertenzija - jos esmė yra vaiko kraujotakos palaikymas po gimimo, kas būdinga vaisiaus gyvenimo laikotarpiu - tada plaučiuose neatsidaro kraujagyslės ir neprasideda kraujotaka šioje srityje, tai reiškinys taikomas maždaug 1–2 iš 1 000 naujagimių,
  • diafragmos išvarža - tai įgimtas defektas, kurį sudaro diafragmos defektas, kuris savo ruožtu gali sukelti pilvo organų pasislinkimą į krūtinę (diafragma atskiria šias dvi erdves),
  • įgimta pneumonija – tai skatina dažnos motinos šlapimo takų infekcijos, motinos karščiavimas ir kvėpavimo takų infekcija prieš gimdymą, priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas, taip pat užsitęsęs gimdymas,
  • mekonio aspiracijos sindromas – dar vadinamas mekonio aspiracijos sindromu, pirmasis mekoniumas, kurį kūdikis išskiria po gimimo. Pasitaiko, kad vaikas per savo gimdą paaukos mekoniumą, kuris skatina jo patekti į kvėpavimo sistemą. Tai gali sukelti bronchų obstrukciją ir pažeisti alveoles.

ECMO sergant COVID-19 liga

Nors daugeliu atvejų COVID-19 liga yra gana lengva, kai kuriems pacientams, deja, išsivysto pneumonija ir kvėpavimo nepakankamumas, dėl kurių reikia naudoti ventiliatorių, o kartais ir ekstrakorporinę kraujotaką.

Pagal rekomendacijas PEEP naudojamas kvėpavimo terapijos metu, t. y. esant teigiamam galutiniam iškvėpimo slėgiui,Dėl to išvengiama alveolių kolapso ir sumažėja deguonies koncentracija kvėpavimo mišinyje, o tai gali sumažinti audinių pažeidimus. Taip pat naudinga gulėti ant pilvo.

Tam tikrose konkrečiose situacijose anesteziologai kvalifikuoja pacientą ekstrakorporinei kraujotakai, jei ankstesnių intervencijų ir gydymo nepakanka.

Siekiant išvengti sunkios COVID-19 ligos eigos, hospitalizacijos ir kvėpavimo nepakankamumo, verta pasiskiepyti nuo šios ligos. Vakcinos dabar iš karto pasiekiamos vakcinacijos centruose. Taip pat prisiminkime apie revakcinaciją.

Kategorija:

Kardiologija