Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Nervų priepuolis yra staigus, ūmus psichinis disbalansas, kurį sukelia stipri streso reakcija. Krizė gali atsirasti kaip atsakas į netikėtus, traumuojančius įvykius, pavyzdžiui, artimo žmogaus mirtį, tačiau tai gali būti ir augančio vidinio konflikto pasekmė. Kokie yra nervų suirimo simptomai ir kaip kovoti su jo padariniais?

Nervų sutrikimas , taip pat žinomas kaippsichinė krizė , yra sutrikimas, kuris dažnai painiojamas su depresija. Abi ligos sukelia vadinamąjį reiškinį psichologinis nejudrumas – abejingumo ir dezorientacijos būsena kartu su stipriu baimės, bejėgiškumo ir depresijos jausmu. Nepaisant panašaus simptomų repertuaro, nervų priepuolis yra daug greitesnis nei depresija ir gali pasireikšti net per naktį, pavyzdžiui, dėl staigaus, netikėto netekties.

Kaip atpažinti nervų suirimą ir padėti jį turinčiam žmogui?

Nervų sutrikimas – priežastys

Psichologai išskiria keletą nervų suirimo priežasčių:

  • krizinė situacija- netikėtas įvykis, su kurio pasekmėmis negalime susidoroti, jaučiamės bejėgiai. Dažniausiai tai artimo žmogaus mirtis, žinia apie ligą, darbo, turto netekimas, išsiskyrimas su mylimu žmogumi. Bejėgiškumas gyvenimo tragedijos akivaizdoje sukelia stiprią streso reakciją.
  • nuolatinio streso gyvenimas- nervų suirimas gali įvykti ir tada, kai mūsų psichika nebesugeba susidoroti su augančia įtampa. Ypač jei ilgą laiką problemą menkiname, stumiame į pasąmonę. Tai apima, pavyzdžiui, besikaupiančias finansines problemas, santuokos krizę ir ilgalaikį stresą darbe.
  • neįvykdymas, gyvybinio poreikio neįvykdymas- krizė ištinka tada, kai realybė neatitinka mūsų ambicijų ir poreikių. Tai gali sukelti, pavyzdžiui, nesėkmės darbe, šeimos gyvenime ar meilėje.
  • vystymosi krizė- siejama su natūraliais žmogaus vystymosi eigos pokyčiais. Ji dažniausiai atsiranda peržengus simbolinius gyvenimo slenksčius, t.y. sulaukus pilnametystės, įžengus į vidutinį amžių (40 m.) ir subrendus (60-70 m.). Tiesioginė krizės priežastis yranepatenkinama gyvenimo pusiausvyra, abejonės dėl savo veiksmų tikslingumo, perspektyvų stoka

Nervų sutrikimas – simptomai

Nervų priepuolis paprastai trunka iki kelių savaičių. Per tą laiką pastebimi būdingi simptomai, daugiausia kūno dalyje:

  • pagreitintas pulsas,
  • širdies plakimas,
  • galvos svaigimas,
  • spaudžia ranką,
  • raumenų įtampa,
  • prakaitavimas,
  • dusulys,
  • apetito stoka ir (arba) virškinimo problemos,
  • pykinimas ir (arba) vėmimas,
  • nemiga,
  • svorio metimas.

Be to, galite pastebėti daugybę emocinių simptomų, tokių kaip:

  • nerimas, nerimas,
  • beprasmiškumo, beviltiškumo jausmas,
  • polinkis verkti,
  • socialinis pasitraukimas,
  • motyvacijos kritimas,
  • apatija.

Labai ekstremaliais atvejais nervinės krizės paveiktiems žmonėms gali kilti minčių apie savižudybę arba savęs naikinamą elgesį. Tuomet reikia skubios psichologinės ar psichiatrinės pagalbos.

Kas ketvirtas iš mūsų bent kartą gyvenime patiria rimtą psichinę krizę.

Nervų sutrikimas – gydymas

Psichinė krizė paprastai praeina savaime ir nereikalauja jokio specialaus terapinio ar farmakologinio gydymo. Tai ypač pasakytina apie gedimą, sukeltą staigaus, įtempto įvykio, pavyzdžiui, artimo žmogaus žūties ar eismo įvykio. Psichologai pabrėžia, kad tokiose situacijose net būtina stipri emocinė reakcija, kad nukentėjęs žmogus galėtų išgyventi traumą ir susitaikyti su patirta netektimi. Tik taip įmanoma pagaliau užversti nemalonų gyvenimo skyrių ir stipriau įveikti krizę. Žinoma, pirmosiomis dienomis po traumuojančio įvykio verta parodyti palaikymą ir susidomėjimą kitam žmogui – taip jam bus lengviau susitvarkyti su neigiamomis mintimis ir greičiau atgauti pusiausvyrą

Psichologinis gydymas būtinas, kai nervinė nervingumo būsena nerimą keliančiai užsitęsia ir trukdo kasdieniam funkcionavimui. Negydoma psichinė krizė gali peraugti į lėtinę formą, t.y., depresija. Dažnai šios ligos pranašas yra pradinių žiaurių nervų sistemos simptomų išnykimas ir perėjimas į apatiją. Sergantis žmogus neturi apetito, jis nuolat liūdnas, prislėgtas, nesidžiaugia, neturi motyvacijos veikti. Palikus tokį blogą psichikos būseną žmogų, gali gilėti depresija ir net – išskirtiniais atvejais – iki savižudybės. Todėl reikia būti budriemsir pastebėjus nerimą keliančius simptomus, suteikti artimam žmogui tinkamą psichologinę pagalbą.

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija: