Saulėlydžio sindromas yra sutrikimų, galinčių atsirasti vyresnio amžiaus žmonėms, kurie atsiranda tam tikru paros metu, ty vėlyvą popietę, vakarą ar naktį, serija. Saulėlydžio sindromo simptomai sukelia sunkumų juos patiriančiam žmogui, bet ir globėjams, prižiūrintiems tokį senjorą. Tačiau kokios su šiuo sutrikimu susijusios problemos ir kokios saulėlydžio sindromo priežastys?

Saulėlydžio sindromas(kartais dar vadinamas saulėlydžiu) yra sindromas, kuris dažnai stebina pagyvenusių žmonių globėjus. Rūpinimasis lėtinėmis ligomis sergančiu artimu žmogumi, kuriam reikia nuolatinės pagalbos, tikrai yra rimtas iššūkis.

Slaugytojai dažnai turi skirti savo laisvalaikį, bet taip pat išmokti atlikti daugybę įvairių priežiūros procedūrų (pavyzdžiui, slėgio opų profilaktikos metodus ar kateterių keitimą). Žmonės, besirūpinantys artimais senjorais, dažnai susiduria ir su jiems nesuprantamais reiškiniais – vienas iš jų gali būti saulėlydžio sindromas.

Saulėlydžio sindromas: priežastys

Saulėlydžio sindromas paprastai siejamas su įvairių tipų demencija. Dažniausiai tai siejama su Alzheimerio liga – pasirodo, nuo 20 iki net daugiau nei 40% šia liga sergančių pacientų sindromo simptomai gali pasireikšti įvairaus laipsnio.

Tačiau mokslininkams, nusprendusiems ieškoti saulėlydžio sindromo priežasčių, nepakako vien ryšio su demencijos sutrikimais.

Įtariama, kad vienas iš jų gali būti neurodegeneracijos procesai, tokie kaip neuronų žūtis ir dėl to atsiranda nervų sistemos centrų, atsakingų už miego ir pabudimo ciklo kontrolę, disfunkcija.

Tačiau apskritai čia reikia pabrėžti, kad tiksli besileidžiančios saulės patogenezė iki šiol nebuvo žinoma. Kaip ir anksčiau minėti patologiniai procesai gali kažkaip paaiškinti jo atsiradimą, nežinoma, kodėl kai kuriems senyviems žmonėms, kurie visiškai neserga jokia demencija, gali pasireikšti saulėlydžio sindromas.

Saulėlydžio sindromas: rizikos veiksniai

Pagrindinė problema, kuri galigali sukelti saulėlydžio sindromą senjorams, yra įvairių pirmiau minėtų demencijos sutrikimų.

Tačiau minimi ir kiti veiksniai, kurie taip pat gali prisidėti prie jo vystymosi – tai, be kita ko, staigus senyvo amžiaus paciento patekimas į ligoninę (pvz., dėl plaučių uždegimo), stiprus stresas (pvz., susijęs). į vizitą pas gydytoją ) arba po daugelio metų gyvenimo namuose persikraustyti į visiškai kitą vietą (pvz., į vaikų namus ar slaugos namus).

Saulėlydžio sindromas: simptomai

Saulėlydžio sindromas yra susijęs su cikliniais negalavimais, kurie pasireiškia panašiu paros metu.

Šiam padaliniui būdingi senjorų elgesio pokyčiai, vykstantys po pietų, vakaro ar nakties valandomis.

Saulėlydžio sindromo simptomai yra susiję su artėjančiu vakaro laiku (ir su tuo susijusiu saulėlydžiu, dėl kurio sumažėja šviesos kiekis lauke) ir gali būti:

  • stiprus nerimas, baimė vyresniame amžiuje
  • agitacija (kartais netgi veda prie to, kad senjoras rėkia be jokios priežasties arba tampa agresyvus net prieš savo šeimos narius)
  • painiavos (daugiausia dėl laiko ir vietos)
  • sunkumai atpažįstant net artimus žmones
  • miego sutrikimai (susiję su sunkumais užmigti, bet taip pat dažnai prabundant naktį)
  • regos haliucinacijos
  • sunku kalbėti
  • sutrikęs mąstymas (pacientui, sergančiam saulėlydžio sindromu, gali būti sunku mąstyti)
  • nuotaikų kaita (pacientai su saulėlydžio sindromu dažnai būna labai irzlūs vakaro valandomis)

Saulėlydžio sindromo simptomai gali būti visiškai nesuprantami žmonėms, slaugantiems šiuo sutrikimu sergantį pacientą.

Kaip jau keletą kartų čia buvo minėta, jie atsiranda cikliškai ir iš tikrųjų ryte pacientas, kuris praėjusį vakarą buvo neramus, nežinojo, kur buvo ar net demonstravo atvirą agresiją, dieną gali veikti be didelių. pažeidimai.

Saulėlydžio sindromas: galimos komplikacijos

Kadangi po saulėtekio grupės apraiškos gali nurimti, gali atrodyti, kad problema yra gana menka.

Niekas negali būti toliau nuo tiesos – saulėlydžio sindromas gali sukelti įvairiausių problemų. Visų pirma, šis agregatas – dėl to, kad sukelia miego sutrikimus – gali lemti tai, kad dieną senjoras bus tiesiog mieguistas irdėl to jis turės daug mažiau energijos (dėl to jam gali būti sunku dalyvauti, pavyzdžiui, reabilitacijos užsiėmimuose).

Be to, vyresnio amžiaus žmogaus elgesys vakaro valandomis yra pavojingas – susijaudinimu ar agresyviu elgesiu kyla pavojus, kad pacientas pakenks kam nors kitam ar net sau.

Saulėlydžio sindromas: diagnostika

Tiesą sakant, tyrimų, kurie leistų vienareikšmiškai nustatyti besileidžiančios saulės sindromą, nėra. Įvairių ligų medicininėse klasifikacijose (pvz., TLK-10 ar DSM-5) ši problema neatsiranda, todėl taip pat sunku pasakyti, ar paciento elgesys tikrai atitinka šį sutrikimą

Vis dėlto galima drąsiai teigti, kad pacientą, kuriam atsiranda problemų, atitinkančių saulėlydžio sindromo simptomus, turi apžiūrėti gydytojas.

Visų pirma būtina atmesti įvairių ligų, kurių metu gali atsirasti panašių negalavimų, egzistavimą. Tai visų pirma apie Parkinsono ligą, kliedesį ir miego sutrikimus.

Saulėlydžio sindromas: gydymas

Senjorų, kenčiančių nuo saulėlydžio sindromo, šeimos dažnai tikisi, kad iš gydytojų gaus kokių nors vaistų, kurių dėka šios problemos simptomai jų artimiesiems nebepasireikš. Tačiau praktiškai žmonėms, kurie kovoja su šia anomalija, svarbiausias yra nefarmakologinis poveikis.

Pirmiausia rekomenduojama pasirūpinti atitinkamomis sąlygomis patalpoje, kurioje apsistoja senjoras. Grupė pasirodo vakarais, įsk. nes tada gyvenamosiose patalpose daug mažiau šviesu – tai gali lemti tai, kad pagyvenęs žmogus patirs sunkumų atpažindamas aplinką ir dėl to jam gali kilti nerimas.

Dėl šios priežasties verta pasirūpinti apšvietimu – žinoma, kalbama ne apie tokio apšvietimo lygio palaikymą patalpoje, koks jis vyrauja saulėtą dieną, o pastatymą miegamajame ( ir paliekant įjungtą visą naktį) gali padėti. paprasta, net maža lempa.

Kai tam tikrą vakarą jūsų mylimam žmogui pradeda reikštis su saulėlydžio sindromu susijusios problemos, verta pabandyti jį atitraukti.

Gali būti naudinga įsijungti televizorių (tačiau jis turėtų transliuoti gana ramų filmą – siaubo ar karo filmas gali sustiprinti senjoro nerimą), muziką ar net paprastą ramų pokalbį.

Paskatos sutelkti dėmesįtada pacientas turi būti vidutinio intensyvumo. Aiškūs grojančių vaikų garsai arba labai garsi muzika gali sustiprinti saulėlydžio sindromo simptomus.

Miego higiena taip pat svarbi žmonių, sergančių saulėlydžio sindromu, būklei. Pacientams rekomenduojama visada eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu – reguliarumas šiuo aspektu gali sumažinti miego sutrikimus, susijusius su sindromu.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į senjorų užmigimą dienos metu – vienas snaudulys vidurdienį neturėtų pakenkti, tačiau kai jis vyksta vėliau po pietų, tai jau gali apsunkinti miegą.

Tačiau kartais vien nemedikamentinio poveikio nepakanka, todėl pacientui, sergančiam saulėlydžio sindromu, gali būti svarstomas specifinis farmakologinis gydymas.

Yra pranešimų apie naudą žmonėms, sergantiems šiuo melatonino sutrikimu. Esant situacijai, kai pacientas dažnai būna stipriai susijaudinęs ir agresyvus, gali būti naudojami vaistai iš neuroleptikų grupės (antipsichoziniai vaistai, pvz., kvetiapinas), paprastai mažomis dozėmis.

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Kategorija:

Psichiatrija