Dėl tulžies obstrukcijos susilpnėja arba visiškai slopinamas tulžies patekimas į virškinimo traktą. Tam gali būti įvairių priežasčių. Kokia yra tulžies obstrukcijos diagnozė? Kaip gydyti tulžies obstrukciją?

Tulžies latakaiyra atsakingi už tulžies nutekėjimą iš kepenų į dvylikapirštę žarną. Tulžies latakus galima suskirstyti į intrahepatinius ir ekstrahepatinius. Intrahepatiniai takai yra tulžies latakai, tarpskilveliniai laidininkai, tulžies latakai, dešinieji ir kairieji kepenų latakai.

Ekstrahepatiniai tulžies latakai yra bendras kepenų latakas, tulžies pūslė, cistinis latakas, bendras tulžies latakas.Tulžis gaminasi kepenyseir dalyvauja virškinant bei pasisavinant riebalus. Dėl tulžies takų obstrukcijos susilpnėja arba visiškai slopinamas tulžies patekimas į virškinimo traktą.

Tulžies obstrukcija – priežastys

Yra daug tulžies obstrukcijos priežasčių. Jie yra susiję tiek su tulžies, tiek su kepenų sutrikimais. Dažniausios tulžies obstrukcijos priežastys:

  • tulžies akmenligė – nuosėdų buvimas tulžyje tulžies pūslėje (choledokolitiazė) arba intrahepatiniuose ir intrahepatiniuose tulžies latakuose (choledokolitiazė);
  • tulžies pūslės vėžys – šio vėžio rizikos veiksniai apima daugelį metų tulžies akmenligę;
  • tulžies takų vėžys – skirstomas į intrahepatinę ir ekstrahepatinę karcinomą ir atsiranda iš epitelio, dengiančio šiuos gleivinės takus;
  • spenelio Vater vėžys - jis atsiranda tulžies latakų ir dvylikapirštės žarnos sandūroje;
  • kasos vėžys – labai piktybinis navikas, greitai augantis;
  • kepenų navikai – kepenyse susidarę navikai gali daryti spaudimą tulžies takams, todėl jų spindis užsidaro;
  • kepenų cirozė – kepenų parenchimos fibrozė ir regeneracinių mazgelių susidarymas gali sukelti tulžies latakų spindžio obstrukciją;
  • ūminis cholangitas – atsiranda dėl infekcijos, kurią sukelia tulžies nutekėjimo sutrikimas;
  • pirminis sklerozuojantis cholangitas – lėtinė kepenų liga, kurios metu ji pasireiškiapažeidžia tulžies latakus;
  • tulžies latakų pažeidimas dėl traumos ir pooperacinio pažeidimo;
  • kitos retesnės ligos: eozinofilinis cholangitas, atrofinis tulžies takų sindromas, Alagille sindromas.

    Tulžies obstrukcija – simptomai

    Dominuojantis tulžies nutekėjimo slopinimo simptomas yra gelta, t.y. odos, gleivinių ir skleros pageltimas, kurį sukelia bilirubino kaupimasis audiniuose. Tai taip pat sukelia pernelyg didelį odos niežėjimą, išmatų spalvos pasikeitimą ir tamsų šlapimą. Kiti simptomai, kurie gali atsirasti dėl tulžies obstrukcijos, yra šie:

    • lėtinis nuovargis;
    • skausmas dešiniojo hipochondrijos srityje;
    • pykinimas ir vėmimas;
    • svorio metimas.

      Tulžies obstrukcija – diagnozė

      Tulžies obstrukcija diagnozuojama remiantis tyrimais. Pagrindinis tyrimas yra laboratorinis kraujo tyrimas, rodantis padidėjusį bilirubino kiekį. Jis taip pat gali parodyti fermentų, pvz., šarminės fosfatazės (ALP), gama-glutamiltransferazės (GGT), alanino amiltransferazės (ALT) aktyvumo padidėjimą.

      Šlapimo tyrimas taip pat gali nustatyti bilirubino buvimą organizme. Kiti tyrimai, diagnozuojantys tulžies latakų nepraeinamumą, yra pilvo ertmės ultragarsas – jis parodo kepenų ir tulžies latakų vaizdą. Jis gali vizualizuoti nuosėdas tulžies latakuose, bet dažniau rodo tik jų plotį. Tulžies latakų išsiplėtimas rodo priežastį už kepenų ribų, o jei latakai nėra išsiplėtę, reikia ieškoti ligų kepenyse

      Tulžies obstrukcijai diagnozuoti taip pat naudojama kompiuterinė tomografija, kuri leidžia atlikti išsamesnį tyrimą. Tomografija naudinga nustatant komplikacijas.

      Kiti diagnostikai naudojami testai:

      • magnetinio rezonanso tomografija cholangiopankreatografija (MRCP) – leidžia detaliau ištirti tulžies latakus ir atpažinti būdingus pokyčius juose;
      • Endoskopinė retrogradinė pankreatografija (ERCP) – tai invazinis tyrimas, naudojamas, kai MRCP nepakanka diagnozei nustatyti. Tai leidžia rinkti medžiagą citologiniam tyrimui, ji taip pat naudojama gydymui;
      • kepenų biopsija – atliekama, kai kitos diagnozės nėra visiškai tikros.

        Tulžies obstrukcija – gydymas

        Gydymas, naudojamas esant tulžies obstrukcijai, priklauso nuošios būsenos priežastys.

        Esant tulžies akmenligei, naudojama laparoskopinė cholecistektomija arba atvira cholecistektomija. Galimas ir farmakologinis gydymas, apimantis ursodeoksicholio rūgšties preparatų skyrimą.

        Duraliniai akmenys apdorojami ERCP su sfikterotomija, kurios metu nuosėdos balionu pašalinamos į dvylikapirštę žarną. Taip pat naudinga ekstrakorporinė litotripsija su smūgine banga ir cholecistektomija.

        Ūminis cholecistitas reikalauja griežtos dietos, ribojančios riebaus maisto vartojimą. Skiriami antibiotikai ir gali prireikti cholecistektomijos.

        Sergant ūminiu cholangitu, taip pat įvedama griežta dieta ir antibiotikas. Nuosėdos pašalinamos ERCP taikant sfinkterotomiją arba poodinį drenažą, vadovaujant kompiuterine tomografija arba ultragarsu.

        Pirminis sklerozuojantis cholangitas gydomas farmakologiškai ursodeoksicholio rūgšties preparatais arba endoskopiškai plečiant balioną arba protezuojant tulžį.

        Vėžio gydymas skiriasi, todėl gali prireikti organo ekscizijos, chemoterapijos ir spindulinės terapijos.

        Kategorija:

        Gastrologija