PATIKRINTAS TURINYSAutorius: Dominika Wilk

Ląstelių senėjimo procesas skatina susiformuoti daugiau ligų. Todėl sulaukus 40 metų verta atlikti profilaktinius tyrimus, kurie leis pastebėti pirmuosius nukrypimus nuo normos, pvz., padidėjusį gliukozės kiekį, ir taip pakeisti mitybą, gyvenimo būdą ar motyvuoti pradėti gydymą.

Nuo 2022 m. liepos mėnesio galima atlikti nemokamų profilaktinių tyrimų paketą visiems žmonėms, kuriems tais metais sukako 40 metų ir kurie dar nesinaudojo tokiu paketu.

Norint atlikti tyrimus Valstybinės ligonių kasos lėšomis, reikia užpildyti specialią anketą Paciento interneto paskyroje (IKP) arba paskambinti pasitikėjimo telefonu 22 735 39 53. Po dviejų darbo dienų gausite el. siuntimas, leidžiantis užsirašyti vizitą į pasirinktą gydymo įstaigą.

Profilaktiniai tyrimai pagal Nacionalinę ligonių kasą

Nacionalinės sveikatos fondo atlikti tyrimai yra suskirstyti į paketą, skirtą moterims ir vyrams, taip pat paketą, apimantį abiem lytims bendrus tyrimus.

Nacionalinės sveikatos fondo teikiamas diagnostikos paketas moterims apima tokius tyrimus:

  • periferinio kraujo skaičius,
  • kepenų tyrimų, t. y. ALAT, AST, GGTP tyrimų
  • bendra cholesterolio koncentracija arba pasirenkama: kontrolinis lipidų profilis,
  • gliukozės kiekis kraujyje,
  • kreatinino kiekis kraujyje,
  • šlapimo rūgšties kiekis kraujyje,
  • bendras šlapimo tyrimas,
  • slaptasis kraujas išmatose.

Į vyrų diagnostinių tyrimų paketą įeina tie patys tyrimai kaip ir moterims, taip pat bendras prostatos specifinis antigenas (PSA). Kita vertus, bendras mokslinių tyrimų paketas yra:

  • kraujospūdžio matavimas,
  • tikrinant kūno svorį, juosmens apimtį ir ūgį,
  • skaičiuojant KMI - kūno masės indeksą
  • širdies ritmo testas.

Apie ką yra 40+ paketo tyrimas, kaip jam pasiruošti?

Kraujo morfologija

Periferinio kraujo morfologija yra testas, galintis daug pasakyti apie mūsų sveikatą. Visų pirma, tai parodys mitybos trūkumus ir net jų trukmę, gali parodyti, ar mums vystosi virusinė ar bakterinė infekcija. Be to, galbūtsignalizuoja apie parazitų egzistavimą mūsų šalyje arba rodo alergiją. Taip pat parodys, kokį imunitetą turime ir ar neturime uždegimų.

Svarbu tinkamai pasiruošti kraujo tyrimui, nes tai turi įtakos rezultatams. Į apžiūrą reikia ateiti nevalgius (po naktinio badavimo), o ryte negerti daugiau nei pusės stiklinės vandens, kad per daug neatskiestų kraujas. Taip pat turėtume vengti fizinio krūvio (todėl nebėgkime į testus), taip pat stresinių situacijų.

ALT, AST, GGTP kepenų tyrimai

Kepenų tyrimai, t.y. kepenų aminotransferazės (ALT) ir aspartataminotansferazės (AST) aktyvumo nustatymas, atliekami siekiant diagnozuoti lėtines kepenų ligas, alkoholines kepenų ligas, ūmines kepenų ligas ir apsinuodijimą.

AST dideliais kiekiais yra ne tik kepenų ląstelėse, bet ir raumenyse. Todėl padidėję aspartataminotransferazės rezultatai nebūtinai reiškia kepenų sutrikimus, bet ir, pavyzdžiui, širdies smūgį.

Tik ALAT ir AST palyginimas ir reikšmingas pirmojo padidėjimas, palyginti su AST, parodys kepenų pažeidimą. GGTP (gama-glutamil-transpeptidazė) yra fermentas, patvirtinantis lėtines kepenų ligas, tulžies latakų ar kasos ligas.

Vien šio fermento koncentracijos padidėjimas dar nieko nepasakys (nors teisingas rezultatas iš esmės atmeta kepenų ligas), tačiau kartu su padidėjusiais ALT ir AST rodikliais galima teigti, kad susiduriame su kepenų liga.

Jei ketiname atlikti kepenų tyrimus, turime nepamiršti nesunkiai valgyti dieną prieš tyrimą, o paskutinį kartą valgyti ne vėliau kaip 18.00 val. Praėjus šiam laikui, galite tik gerti. Į apžiūrą atvykstame nevalgę, ryte, tai yra tarp 7.00 ir 10.00 val.

Gliukozės kiekis kraujyje

Gliukozės lygio tyrimas yra pirmasis testas, skirtas nustatyti gliukozės sutrikimus ir nustatyti diabetą. Cukrinis diabetas yra labai rimta liga, kuri ardo vėlesnius organus.

Nors 1 tipo cukrinis diabetas, vadinamas „nepilnamečiu“, yra aptinkamas gana anksti, 2 tipo diabetą, kuris pasireiškia suaugus, gali būti sunkiau nustatyti. Dažnai nuvertiname šiai ligai būdingus simptomus, tokius kaip: padidėjęs troškulys, staigus svorio kritimas, dažnas šlapinimasis, poliurija, padidėjęs mieguistumas, silpnumas. Todėl reguliarūs pagrindiniai tyrimai leidžia nustatyti šią ligą.

Reikia atsiminti, kad diabetas gali būti diagnozuotas žmogui, kurio gliukozės koncentracija veninio kraujo plazmoje yra ≥200 mg/dl (11,1).mmol / L) ir turėjo diabetui būdingų simptomų.

Jis taip pat gali būti diagnozuotas tiems, kurie du kartus nevalgius išleido gliukozės kiekį veniniame kraujyje ≥126 mg/dL (7,0 mmol/L) ir neturėjo tipiškų diabeto simptomų; taip pat besimptomis pacientas, kurio gliukozės kiekis pageidautina buvo ≥200 mg/dL (11,1 mmol/l).

Turėtumėte nevalgyti gliukozės kiekio kraujyje tyrimui, o tyrimą reikia atlikti ryte.

Kreatinino kiekis kraujyje

Kreatininas yra b altymų apykaitos produktas ir laikomas geru biocheminiu inkstų sveikatos žymekliu.

Kadangi vyrų raumenų masė yra didesnė nei moterų, o kreatinino kiekis priklauso nuo kūno svorio ir raumenų masės, vyrų kreatinino norma bus 0,7–1,3 mg/dL, o moterų – 0,6–1. mg / dL

Kai rezultatai skiriasi nuo aukščiau paminėtų standartų, o kreatinino lygis bus didesnis už juos, tai gali reikšti:

  • inkstų funkcijos sutrikimas,
  • kūno dehidratacija,
  • inkstų liga
  • arba šlapimo takų užsikimšimas.

Kai rezultatai yra žemesni už normą, tada galima įtarti netinkamą mitybą ar distrofiją, t.y. raumenų nykimą.

Pasiruošimas kreatinino tyrimui prasideda kitą dieną, nes paskutinį valgį galima valgyti 18 val. Po to testą reikia atlikti ryte, tuščiu skrandžiu, nuo 7.00 iki 10.00 val.

Šlapimo rūgšties tyrimas

Šlapimo rūgštis yra galutinis purinų, esančių RNR ir DNR medžiagoje bei kituose deriniuose, katabolizmo (skilimo) produktas. Dalis šlapimo rūgšties taip pat patenka su maistu.

Suaugęs žmogus per dieną gali išskirti nuo 400 iki 800 mg šlapimo rūgšties, įskaitant trečdalį su išmatomis ir du trečdalius su šlapimu. Šlapimo rūgšties koncentracijos tyrimas leidžia patikrinti inkstų veiklą, atmesti ar patvirtinti podagros buvimą arba nurodyti kitas ligas.

Pavyzdžiui, sumažinus koncentraciją galima įtarti kai kurias kepenų ligas ar net vėžį, nors tai gali būti ir vaistų įtaka

Padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis gali rodyti per didelę šlapimo rūgšties gamybą, per didelį purinų turinčio maisto (pvz., mėsos) vartojimą arba ligą, susijusią su pernelyg dideliu kraujo ląstelių irimu, pvz., leukemiją.

Kaip pasiruošti testui? Pagrindinė rekomendacija – paskutinį kartą valgyti iki 18.00 dieną prieš tyrimą. Kraujo paėmimas tyrimui turi būti atliekamas tuščiu skrandžiu nuo 7.00 iki 10.00 val.

Bendrieji tyrimaišlapimas

Šlapimo tyrimas naudojamas ne tik šlapimo sistemos būklei įvertinti. Jis taip pat gali būti naudojamas daugelio sunkių ligų, pvz., diabeto, atpažinimui. Šiuo tyrimu tiriamas šlapimo skaidrumas, jo spalva, pH, bakterijų buvimas, taip pat savitasis tankis.

Priklausomai nuo rezultatų, ketonų, gliukozės ar bilirubino buvimas gali rodyti medžiagų apykaitos sutrikimus; bakterijų buvimas, pvz., šlapimo takų infekcija; mažas savitasis svoris apie netinkamą mitybą – ypač b altymų trūkumą maiste ir pan.

Kaip pasiruošti šlapimo tyrimui? Visų pirma, dieną prieš tyrimą negalima valgyti burokėlių, kurie nuspalvins šlapimą raudonai. Taip pat reikėtų atsisakyti papildų su B grupės vitaminais, nes jie nudažo šlapimą geltonai

Be to, moterys neturėtų daryti šio tyrimo menstruacijų metu ir dvi dienas po jų. Atliekant tyrimą naudojamas rytinis šlapimas, o tai reiškia, kad po visos nakties šlapiname į specialų indą.

Tačiau prieš tai nuplauname lytinius organus ir šlaplę, dalį šlapimo nuleidžiame į tualetą ir į specialų indą užpildome vidurine šlapimo srove iki 3/4 lygio

Slapto kraujo išmatose tyrimas

Slapto kraujo išmatų tyrimas padeda diagnozuoti uždegimines žarnyno ligas, tokias kaip opinis kolitas, taip pat gaubtinės žarnos polipus arba gaubtinės ar storosios žarnos vėžį. Tačiau teigiamas rezultatas nebūtinai reiškia, kad jūs sunkiai sergate. Kartais dėl hemorojaus plyšimo išmatose yra kraujo.

Tyrimui skirtos išmatos turi būti švarios, todėl klijuoti ant specialios juostos, kuri prilimpa prie klozeto sėdynės (galite nusipirkti vaistinėje). Iš šios juostos paimamas graikinio riešuto dydžio išmatų mėginys. Įdėkite jį į specialų konteinerį, kurį taip pat galite įsigyti vaistinėje.

PSA (prostatos specifinio antigeno) testas

PSA testas yra prostatos vėžio atrankos testas. Padidėjęs lygis gali rodyti gerybinę prostatos hiperplaziją, prostatitą, būklę po šlapimo pūslės kateterizavimo arba prostatos vėžį.

Prieš pradėdami tyrimą atminkite, kad prieš 2–3 savaites negalite atlikti prostatos diagnostinių ar invazinių tyrimų, nes tai gali iškraipyti rezultatus.

Kokius diagnostinius tyrimus dar verta atlikti sulaukus 40 metų?

Skydliaukės hormonų tyrimas

Tiek moterys, tiek vyrai turėtų pasitikrinti skydliaukės hormonus ir tirti skydliaukės antikūnus bent kartą per 5 metus (ir geriausia kartą per metus). Skydliaukė yra nepaprastai svarbus organas, atsakingas už tinkamą funkcionavimąmūsų organizmo funkcionavimą, todėl verta reguliariai tikrintis, ar su juo viskas gerai, o ypač tai daryti, kai:

  • pradedame priaugti per daug svorio nekeisdami dietos kaloringumo,
  • kai mūsų plaukai pradeda slinkti,
  • kai mums dar š alta,
  • kai jaučiame vadinamąjį smegenų rūką,
  • kai jaučiame nuolatinį širdies plakimą,
  • kai jaučiamės per karšta,
  • kai labai greitai pavargstame,
  • kai pastebime egzoftalmą,
  • kai mūsų rankos dreba.

Tokio tipo simptomai skelbia arba hipotirozę, arba hipertiroidizmą, todėl tuomet būtina patikrinti TSH, Ft3 ir Ft4. Tam būtina atlikti skydliaukės ir antikūnų ultragarsinį tyrimą: anti-TPO ir anti-TB.

Oftalmologinis tyrimas

Su amžiumi mūsų regėjimas prastėja, todėl oftalmologinį patikrinimą reikėtų atlikti bent kartą per 2 metus. Vizito metu oftalmologas turi apžiūrėti mūsų regėjimą ir akies dugną bei išmatuoti akispūdį.

Tolesnė ginekologinė apžiūra

Kiekviena moteris kartą per metus turėtų apsilankyti pas ginekologą, kad atliktų makšties ultragarsą ir citologiją. Tai ypač svarbu sulaukus 40 metų, kai pasikeičia hormonų lygis. Dėl to jis galės greičiau aptikti nerimą keliančius pokyčius ir atlikti gydymo procesą, jei apžiūros metu atsiras kokių nors pažeidimų.

Citologija – tai tyrimas, leidžiantis nustatyti ne tik gimdos kaklelio uždegimą, bet ir diagnozuoti ankstyvus neoplastinius pakitimus. Štai kodėl verta tai prisiminti ir atlikti reguliariai, net kai manome, kad mums viskas gerai.

Mamografija

Mamografija – tai testas, leidžiantis nustatyti krūties vėžį net ankstyvose jo stadijose. Iki 40 metų vietoj mamografijos atliekamas krūtų ultragarsinis tyrimas, nes ultragarsinis aparatas geriau nustato pokyčius jaunesnėms moterims, kurios turi daugiau liaukinio audinio nei riebalinio audinio.

Kategorija:

Tyrimai