- Kraujospūdžio matavimas – pasiruošimas kraujospūdžio matavimui
- Kraujospūdžio matavimas namuose – taisyklės
- Kokią reikšmę mūsų sveikatai turi kraujospūdžio matuoklio ekrane esantys skaičiai?
Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!
Kraujospūdžio matavimas yra būtinas ne tik žmonėms, kurie turi problemų dėl kraujotakos. Kaip teisingai išmatuoti kraujospūdį? Kokios yra dažniausios klaidos matuojant slėgį? Kiek kraujospūdžio matuoklio ekrane rodomi skaičiai svarbūs mūsų sveikatai? Ką dar galima nuskaityti iš jų, be pranešimo, ar slėgis yra teisingas, per mažas ar per didelis?
Kraujospūdžio matavimasyra labai paprasta operacija, jei tik žinotekaip teisingai išmatuoti kraujospūdįNorėdami gauti rezultatas slėgio matavimasbuvo teisingas, būtina laikytis kelių pagrindinių taisyklių. Prieš naudojant taip pat verta atidžiai perskaityti naudojimo instrukciją, kurioje rasite visą informaciją, kaip išvengti klaidų
Kraujospūdžio matavimas – pasiruošimas kraujospūdžio matavimui
- Nematuokite kraujospūdžio iškart po didelio valgio. Geriausia palaukti valandą
Be to, verta atsižvelgti į kitus veiksnius, turinčius įtakos matavimo tikslumui. Tiriamas asmuo neturi jausti jokio fizinio nuovargio ar streso
- negalite gerti kavos ir rūkyti bent 30 minučių prieš paspaudę
- prieš matavimą rekomenduojama keletą minučių pailsėti sėdimoje padėtyje atremta nugara, ramioje patalpoje
- kraujospūdis turi būti matuojamas esant normaliai kūno temperatūrai. Jei kūnui š alta ar karšta, verta šiek tiek palaukti
- matavimas turi būti atliekamas kaire ranka; jei gydytojas nustato blogą kraujotaką kairėje rankoje, manžetę galima užsegti aplink dešinį riešą
- pacientas turi būti sėdimoje padėtyje, atremta nugara, viršutinė galūnė turi būti plika, be spaudimo drabužių, papuošalų, laikrodžio, laisvai paremta alkūnės lenkimu 4-ame tarpšonkauliniame lygyje. Manžetė turi būti širdies lygyje, neatsižvelgiant į paciento kūno padėtį
Kraujospūdžio matavimas namuose – taisyklės
Nesvarbu, ar galite palaikyti normalų kraujospūdį, ar ne, geriausia pasitikrinti patys matuojant kraujospūdį.
1) Rekomenduojame naudoti visiškai automatinius, ant rankogalių patvirtintus prietaisus.
2) Turi būti atlikta po 2matavimai kelių minučių intervalais, ryte ir vakare, nustatytu laiku, reguliariais intervalais (pvz., 6.00-18.00, 7.00-19.00 ir kt.). Matavimus reikia atlikti prieš pat vaistų vartojimą ir ryte prieš valgį.
3) Prieš užsidėdami žasto kraujospūdžio matuoklį, dviem pirštais paspauskite plaštakos arteriją maždaug 2,5 cm virš alkūnės vidinėje rankos pusėje, kad sužinotumėte, kur širdies ritmas stipriausias. Viršutinės rankos kraujospūdžio manžetė turi būti maždaug 1,5 cm atstumu nuo alkūnės. Riešo kraujospūdžio matuoklį visada dėvėkite taip, kad delnas būtų nukreiptas į viršų, o riešo kraujospūdžio manžetė būtų maždaug 1,5 cm atstumu nuo rankos.
4) Tvirtai suspauskite Velcro rankogalius. Tiek riešo, tiek žasto kraujospūdžio matuoklio manžetė matavimo metu turi būti širdies lygyje.
5) Prieš matuodami, pasukite ranką aukštyn, atsisėskite tiesiai ant kėdės, 5–6 kartus giliai įkvėpkite ir atpalaiduokite visą kūną.
6) Jei manžetė nėra lygiai jūsų širdžiai arba jums sunku išlaikyti ranką nejudantį, galite naudoti minkštą daiktą, pavyzdžiui, susuktą rankšluostį, kad palaikytumėte ranką. Matavimo metu nesilenkite, nekalbėkite ir nejudinkite rankos.
7) Prieš kitą matavimą palaukite maždaug 5 minutes.
Kokią reikšmę mūsų sveikatai turi kraujospūdžio matuoklio ekrane esantys skaičiai?
Kraujospūdis – tai jėga, kuria kraujas spaudžia didžiausių arterijų sieneles, kai širdis susitraukia ir tada atsipalaiduoja. Matavimo metu atskleidžiama ir trečioji reikšmė – pulsas, t.y. širdies susitraukimų skaičius per minutę. Jo lygis svyruoja ilgesniais ir trumpesniais laikotarpiais. Ilgalaikiai pokyčiai gali būti susiję su amžiumi ar sveikata, vidutinės trukmės pokyčiai gali priklausyti nuo dienos ir nakties laiko, aktyvumo, psichinės būsenos, vartojamų stimuliatorių, o trumpalaikiai – nuo širdies ciklo.
Kraujo spaudimas veikia arterijų sieneles, kai jomis teka kraujas. Matuojama, kai širdis susitraukia ir išstumia iš jos kraują, tai vadinamas sistoliniu slėgiu (didžiausia reikšmė), o kai širdis atsipalaiduoja ir kraujas teka atgal į ją, tai yra diastolinis spaudimas (mažiausia reikšmė).
Sistolinis slėgis yra jėga, kuria kraujas pradeda cirkuliuoti kraujagyslėmis dėl širdies raumens susitraukimo. Ideali sistolinio kraujospūdžio norma yra 120. Jei reguliariai viršija 140, turime hipertenziją. Jei jis svyruoja tarp 120 ir 140, mums tai gresia. Tai yra priežastisreguliariai matuokite.
Diastolinis spaudimas yra jėga, spaudžianti kraujospūdį prieš arterijas, kai širdis yra ramybės būsenoje, tai yra tarp jos dūžių. Teisinga reikšmė yra 80. Jei ji per dažnai pasiekia 90, galima įtarti hipertenziją. Skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio vadinamas kraujospūdžio amplitude arba pulso slėgiu. Teisingas turėtų būti nuo 30 iki 50 mmHg. Aukštas širdies susitraukimų dažnis (didesnis nei 55 mmHg) vyresniems nei 65 metų žmonėms yra laikomas širdies priepuolio, insulto ir inkstų nepakankamumo rizikos veiksniu.
Matuodami kraujospūdį taip pat matuojate pulsą, širdies susitraukimų skaičių per minutę, dar vadinamą ramybės pulsu (HR). Ne visi turime vienodą širdies ritmą, tačiau optimali reikšmė yra 60-70 dūžių per minutę. Širdies raumens susitraukimo greitis priklauso nuo mažos jo dalies, ty sinusinio mazgo. Jau daugelį metų širdies susitraukimų dažnio reikšmė buvo neįvertinama. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas kraujospūdžio dydžiui. Tuo tarpu pasirodo, kad pulsas turi didelę reikšmę ne tik mūsų gyvenimo kokybei ir trukmei, bet ir tam, kaip mes – jei taip atsitiks – sirgsime širdies ligomis. Žmonės, kurių širdies ritmas pagreitėja, išgyvena daug sunkiau, pavyzdžiui, ištinka širdies priepuolį, ir dažniau nuo jo miršta, palyginti su žmonėmis, kurių širdis dirba lėčiau.
Žiūrėkite 6 nuotraukų galerijąVerta žinoti
Kraujospūdžio matavimo metodas ir tyrimams naudojamo aparato tipas taip pat labai svarbūs. Jei matavimas atliekamas prietaisu su peties manžete, o slėgio matuoklis per stipriai spaudžia žasto arteriją rankiniu įrankiu, diastolinis slėgis bus mažesnis nei tikrasis slėgis.
Automatiniais prietaisais matuojamas tik sistolinis spaudimas, o diastolinis skaičiuojamas pagal specialią formulę ir todėl matavimas ne visada patikimas. Matavimas taip pat bus netikslus žmonėms, turintiems aritmijų ir išsikrovus fotoaparato akumuliatoriams. Nepriklausomai nuo reikšmingų sistolinio ir diastolinio spaudimo skirtumų priežasties, kiekviena tokia situacija reikalauja pagrindinių laboratorinių tyrimų ir EKG, kurie gali būti pagrindas keisti arterinės hipertenzijos gydymą.