Dvylikapirštė žarna yra virškinimo trakto dalis, kuri yra plonosios žarnos pradžia. Dvylikapirštė žarna yra tiesiai už skrandžio. Pagrindinė dvylikapirštės žarnos užduotis yra virškinti maistą ir įsisavinti maistines medžiagas. Ligos procesai dvylikapirštėje žarnoje gali sukelti epigastrinį skausmą. Sužinokite, kaip susidaro dvylikapirštė žarna, koks jos vaidmuo virškinant maistą ir kokia yra dvylikapirštės žarnos ligų diagnostika ir gydymas.
Dvylikapirštės žarnosyra pradinis plonosios žarnos fragmentas, esantis tarp skrandžio ir tuščiosios žarnos. Dvylikapirštės žarnos ilgis yra vidutiniškai 25–35 cm, istoriškai jis buvo vadinamas „dvylikos pirštų“ ilgiu. Dvylikapirštėje žarnoje yra 4 dalys: lemputė (tiesiogiai prie skrandžio) ir besileidžianti, horizontali ir kylanti dalys. Visa dvylikapirštė žarna primena C formos vamzdelį.
Dvylikapirštės žarnos - struktūra
Kad galėtų gerai atlikti savo funkciją, dvylikapirštė žarna yra arti virškinimo liaukų: kasos ir kepenų. Ryšiai su šiais organais leidžia virškinimo fermentams transportuoti į dvylikapirštės žarnos spindį.
Dvylikapirštės žarnos anatomijoje vadinamasis Vaterio karpa. Tai vieta, kur tulžies ir kasos latakai atsiveria į dvylikapirštę žarną. Per Vaterio spenelį į dvylikapirštę žarną patenka tulžis ir kasos sultys, kurios leidžia virškinti maistą.
Dvylikapirštė žarna yra susipynusi tankiu kraujagyslių tinklu – kasos-dvylikapirštės žarnos arterijomis ir venomis. Kai maistas patenka į dvylikapirštę žarną, kraujas teka į aplinkinius kraujagysles. Dėl to maistinės medžiagos, susidarančios virškinant maistą, gali greitai patekti į kraują.
Dvylikapirštės žarnos galas yra prijungtas prie tuščiosios žarnos. Šioje sandūroje dvylikapirštė žarna yra pritvirtinta prie pilvo sienos su vadinamuoju Treitzo raiščiai. Treitzo raištis yra svarbi chirurgų orientacinė struktūra – ji sudaro ribą tarp viršutinio ir apatinio virškinimo trakto.
Mikroskopiškai dvylikapirštės žarnos sienelė susideda iš 3 sluoksnių: gleivinės, poodinės gleivinės ir raumenų. Dvylikapirštės žarnos gleivinė, kaip ir kitose plonosios žarnos dalyse, yra gausiai susilanksčiusi.
Tokiu būdu sukuriamas vadinamasis žarnyno gaureliai, leidžiantys padidinti plotąmaistinių medžiagų įsisavinimas. Be to, dvylikapirštės žarnos sienelėje yra Brunerio liaukos, kurių nėra kitose virškinamojo trakto dalyse. Jų užduotis – gaminti šarminę sekreciją, neutralizuojančią sumaišyto su rūgštinėmis skrandžio sultimis chimo reakciją.
Dvylikapirštės žarnos – Funkcijos
Dvylikapirštė žarna, kaip ir likusi plonoji žarna, leidžia pasisavinti maistines medžiagas iš suvalgomo maisto. Prieš patenkant į mūsų kraują, šios medžiagos turi būti suskaidytos į mažų molekulių chemines medžiagas. Virškinimas į mažų molekulių junginius yra virškinimo proceso esmė.
Dvylikapirštę žarną daugiausia virškina dvi maistinių medžiagų grupės: angliavandeniai ir riebalai. Virškinimo procesas vyksta dalyvaujant fermentams, t. y. junginiams, kurie leidžia įvykti cheminėms reakcijoms.
Svarbiausi fermentai dvylikapirštėje žarnoje yra amilazė ir lipazė, kurios dalyvauja atitinkamai angliavandenių ir riebalų virškinime. Šie fermentai gaminami kasoje, o paskui kasos latakais transportuojami į dvylikapirštę žarną.
Kita medžiaga, kuri vaidina didžiulį vaidmenį virškinimo procese, yra tulžis. Tulžis gaminamas kepenyse, o vėliau kaupiamas tulžies pūslėje. Iš ten per tulžies lataką jis patenka į dvylikapirštę žarną, kur dalyvauja riebalų virškinime.
Tulžyje esančios medžiagos leidžia emulsinti riebalus, t. y. juos suskaidyti į smulkesnes daleles. Šios formos riebalai yra jautresni virškinimo fermentų veikimui ir lengviau pasisavinami per žarnyno sienelę.
Be maisto virškinimo, dvylikapirštė žarna taip pat atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant viso virškinamojo trakto hormonų reguliavimą. Dvylikapirštės žarnos sienelėje yra vadinamosios endokrininės ląstelės, gaminančios žarnyno hormonus. Svarbiausi iš jų yra sekretinas ir cholecistokininas.
Šie hormonai išskiriami, kai maistas iš skrandžio patenka į dvylikapirštę žarną. Sekretinas skatina kasos sulčių ir tulžies sekreciją, kurios leidžia virškinti dvylikapirštėje žarnoje esantį maistą. Tuo pačiu metu sekretinas slopina tolesnį skrandžio ištuštinimą.
Pagrindinis cholecistokinino vaidmuo yra sukelti tulžies pūslės susitraukimą, dėl kurio tulžis pasislenka link dvylikapirštės žarnos.
Dvylikapirštės žarnos - ligos
Dvylikapirštės žarnos ligų procesų priežastys gali būti įvairios: uždegiminės, vėžinės, autoimuninės, infekcinės ir įgimtos. Dvylikapirštės žarnos funkcijos sutrikimas dažniausiai pasireiškia diskomfortu epigastrijoje, diskomfortu po valgio,viduriavimas ir malabsorbcijos sutrikimai.
Pastarieji kraštutiniais atvejais gali sukelti netinkamą mitybą ir didelį maistinių medžiagų trūkumą.
Diagnozuojant dvylikapirštės žarnos ligas ne visada pakanka standartinių vaizdo tyrimų (rentgeno, ultragarso, pilvo ertmės KT). Neretai dvylikapirštę žarną reikia apžiūrėti „iš vidaus“ specialios kameros, įstatytos į virškinamojo trakto spindį, pagalba. Šis tyrimas vadinamas gastroduodenoskopija.
Dvylikapirštės žarnos opa
Dvylikapirštė žarna yra gana dažna pepsinių opų vieta, t. y. gleivinės defektai, sukeliantys skausmą ir kraujavimą. Manoma, kad formuojantis dvylikapirštės žarnos opoms, užsikrėtus Helicobacter pylori bakterija, rūkant, vartojant vadinamąsias. nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas, naproksenas arba populiarus aspirinas).
Daugeliu atvejų dvylikapirštės žarnos opos gydomos konservatyviai. Gydymui naudojami antibiotikai nuo Helicobacter pylori ir vaistai, mažinantys skrandžio rūgšties sekreciją (PSI).
Be to, būtina keisti gyvenimo būdą (vengti tabako, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, negalavimus sunkinančių maisto produktų). Chirurginis dvylikapirštės žarnos opos gydymas skirtas sunkiausiems atvejams, komplikuojantiems sunkiu kraujavimu arba dvylikapirštės žarnos sienelės perforacija.
Dvylikapirštės žarnos divertikulai
Divertikulai yra maži virškinamojo trakto sienelės išsikišimai, galintys atsirasti visose jo dalyse. Didžioji dauguma dvylikapirštės žarnos divertikulų nesukelia diskomforto ir aptinkami atsitiktinai.
Tokiais atvejais dažniausiai jie negydomi. Indikacijos medicininei intervencijai yra divertikulų komplikacijos, tokios kaip uždegimas, kraujavimas ar perforacija (perforacija). Tada divertikulas turi būti pašalintas chirurginiu arba endoskopiniu būdu.
Parazitinės dvylikapirštės žarnos ligos
Dvylikapirštė žarna yra virškinimo trakto dalis, kuri labai „mėgsta“ tam tikros rūšies parazitus. Giardia lamblia yra pirmuonių tipas, sukeliantis ligą, vadinamą giardiaze (taip pat giardiaze).
Infekcijos eiga priklauso nuo paciento imuninės būklės – daugeliu atvejų liga yra visiškai besimptomė. Simptominiai simptomai gali būti pilvo skausmas, vandeningas viduriavimas, pykinimas ir apetito praradimas.
Vaikų lambliozė gali sutrikdyti maistinių medžiagų įsisavinimą, taigi ir augimo bei psichomotorinio vystymosi slopinimą. Antiparazitiniai vaistai, tokie kaip tinidazolas, albendazolas, yra veiksmingi gydant lambliozęir metronidazolas.
Įgimtos dvylikapirštės žarnos defektai
Dvylikapirštė žarna išsivysto maždaug 6 nėštumo savaitę. Anomalijos vaisiaus vystymosi metu gali sukelti įgimtus dvylikapirštės žarnos apsigimimus. Dažniausia iš jų yra atrezija, t.y. įgimta dvylikapirštės žarnos atrezija.
Dvylikapirštės žarnos atrezija gana dažnai gali lydėti įgimtus sindromus, įskaitant Dauno sindromą.
Dvylikapirštės žarnos atrezijos simptomai atsiranda netrukus po gimimo – kūdikis negali valgyti, o po maitinimo atsiranda vėmimas. Chirurginė korekcija yra vienintelis dvylikapirštės žarnos atrezijos gydymas.
Dvylikapirštės žarnos navikai
Dvylikapirštėje žarnoje gali atsirasti tiek gerybinių, tiek piktybinių navikų, pastarieji ypač reti. Gerybiniai dvylikapirštės žarnos navikai dažniausiai yra adenomos, dar vadinamos polipais.
Polipai nėra piktybiniai, tačiau gali periodiškai sukelti kraujavimą. Be to, manoma, kad kai kurie polipai gali tapti piktybiniais ir dažniausiai pašalinami endoskopijos arba operacijos būdu.
Dažniausias dvylikapirštės žarnos piktybinis navikas yra dvylikapirštės žarnos vėžys, tačiau, palyginti su kitais virškinamojo trakto navikais (kolorektaliniu vėžiu, skrandžio vėžiu), jis yra itin retas.
Dvylikapirštės žarnos vėžys neturi specifinių simptomų. Jo diagnozė nustatoma atliekant endoskopinio tyrimo metu surinktos medžiagos biopsiją. Veiksmingiausias dvylikapirštės žarnos vėžio gydymo metodas yra chirurginis visiškas naviko pašalinimas.