Lėtinio viduriavimo simptomai gali tęstis savaites ar net mėnesius, o tai savo ruožtu gali sukelti elektrolitų, aminorūgščių, vitaminų, geležies ir kitų tinkamai organizmo veiklai reikalingų medžiagų trūkumą. Sužinokite, kokie yra lėtinio viduriavimo simptomai. Kaip diagnozuojama lėtinio viduriavimo priežastis?

Lėtinis viduriavimasyrasimptomųįvairios etiologijos grupė. Todėldiagnostinės procedūrosturėtų būti suplanuotos taip, kad būtų sumažintas tyrimų invaziškumas ir tuo pačiu būtų gauta kuo daugiau informacijos lėtinio viduriavimo priežasčiai nustatyti.

Informaciją, reikalingą šio varginančio negalavimo priežastims nustatyti, galima gauti atlikus ligos istoriją, fizinę apžiūrą ir laboratorinius tyrimus, kur svarbiausi yra bakteriologiniai išmatų tyrimai ir specializuoti tyrimai, pvz., kolonoskopija.

Gydytojų duomenimis, nepaisant išsamios diagnostikos, net 1/3 atvejų nepavyksta nustatyti lėtinio viduriavimo priežasčių.

Lėtinis viduriavimas: simptomai

Padidėjęs tuštinimasis arba padidėjęs skystų ir pusiau skystų išmatų kiekis su kraujo, gleivių ar pūlių priemaiša.

Lydintys simptomai:

  • karščiavimas
  • apetito praradimas
  • vėmimas
  • temperatūros padidėjimas
  • pilvo skausmas
  • svorio metimas
  • bendras kūno išsekimas

Šių simptomų atsiradimas rodo, kad viduriavimas yra susijęs su rimta liga, kurią reikia skubiai diagnozuoti.

Lėtinis viduriavimas – diagnostiniai tyrimai

Norint nustatyti lėtinio viduriavimo priežastis, dažniausiai atliekama apklausa, t. y. surenkama anamnezė, fizinis patikrinimas, t. y. fizinis paciento patikrinimas, taip pat atliekami laboratoriniai ir specialistų tyrimai.

  • Ligos istorijos tyrimai – ligos istorijos patikros metu gydytojas, be kita ko, gali paprašyti: ar viduriavimas prasidėjo ūmiai (tai gali rodyti poinfekcinį viduriavimą), ar pacientui buvo atlikta žarnyno operacija, ar šeimoje buvo lėtinio viduriavimo atvejų. Gydytojas taip pat turėtų rinkti informaciją apie išvaizdątaburetė.
  • Fiziniai tyrimai – gydytojas, be kita ko, patikrina, ar pacientui nėra padidėję limfmazgiai, nepadidėjusios kepenys ir blužnis, ar nėra pakitimų aplink išangę (pvz., abrazyvinis epidermis, odos išaugos, įtrūkimai, fistulės) ir ar nėra paciento pirštai yra klubo formos (tai gali rodyti malabsorbciją, Krono ligą ir celiakiją). Gydytojas taip pat atidžiai apžiūri paciento odą, nes dėmės, patinimas ar blyški oda taip pat gali rodyti lėtinio viduriavimo priežastis.
  • Laboratoriniai tyrimai - išmatų tyrimas (mikroskopinis išmatų tyrimas dėl kiaušinėlių, cistų, parazitų, išmatų pH, redukuojančių medžiagų, elektrolitų išmatose); Išmatų pasėlis – bakteriologinis išmatų pasėlis leidžia nustatyti virusų ir bakterijų sukėlėjus, atsakingus už viduriavimą; Kraujo tyrimai (pilnas kraujo tyrimas su leukocitų procentine dalimi, šlapalo ir elektrolitų koncentracijos serume nustatymas, serologiniai celiakijos tyrimai, gasometrija)
  • Specializuoti tyrimai – virškinamojo trakto apatinės dalies (kolonoskopija) arba viršutinės dalies (gastroskopija) ištyrimas ir galimas mėginių paėmimas iš pakitusios išvaizdos sričių histologiniam tyrimui arba bakteriologiniam pasėliui. Jei reikia, taip pat galite atlikti radiologinius tyrimus (kurie palengvins anatominių pakitimų diagnozę, pvz., nenormalų tuštinimąsi), ultragarso ar magnetinio rezonanso tomografiją.

Lėtinis viduriavimas – nuo ​​kokių ligų atrodo išmatos?

Didelę reikšmę turi išmatų išvaizdos pokyčiai, nurodantys galimas pastebėtų virškinamojo trakto sutrikimų priežastis. Todėl turėtumėte atidžiai apžiūrėti išmatas ir atkreipti ypatingą dėmesį į jų spalvą bei priemaišų, tokių kaip: kraujo, gleivių, pūlių, nesuvirškinto maisto likučių, žarnyno parazitų fragmentų, rodančių patologinius pokyčius, buvimą.

  • Juodos išmatos, ty juodos išmatos, rodo kraujavimą iš viršutinio virškinimo trakto. Deguto spalvą sukelia kraujas, kuris skrandyje patyrė biocheminius pokyčius veikiant druskos rūgščiai.
  • Vandeningos išmatos rodo žarnyno malabsorbciją;
  • išmatos su gleivėmis ir šviežiu krauju gali rodyti hemorojų, vėžį arba gaubtinės žarnos uždegimą, kurį sukelia infekcija, alergija ar uždegiminė žarnyno liga.
  • Didelės, tešlos arba riebios išmatos rodo virškinimo sutrikimus, dažniausiai sukeltus dėl kasos nepakankamumo;
  • Išmatos su pūliais atsiranda sergant bakterinėmis ir uždegiminėmis storosios žarnos ligomis.
Zondas

Kategorija:

Tyrimai