Psichogeriatrinė profilaktika yra nauja medicinos sritis, orientuota į senjorų psichikos problemų prevenciją. Kai kurios sąveikos, galinčios sumažinti šio tipo sutrikimų riziką vyresnio amžiaus pacientams, gali net nustebinti – pasirodo, kad vyresnio amžiaus šeima ir jų fizinis aktyvumas atlieka svarbų vaidmenį psichogeriatrinėje profilaktikoje.

Turinys:

  1. Psichogeriatrinė profilaktika – užduotys
  2. Psichogeriatrinė profilaktika – šeimos vaidmuo
  3. Psichogeriatrinė profilaktika – lėtinių ligų gydymas
  4. Psichogeriatrinė profilaktika – fizinio aktyvumo vaidmuo

Psichiatrinė profilaktika , kaip ir senatvės psichiatrija, kurios dalis ji yra, dėl visuomenės senėjimo vaidins vis svarbesnį vaidmenį.

Kaip paprastai visoje medicinoje, senatvės psichiatrijoje svarbu ne tik gydyti jai priklausančias problemas, bet ir stengtis užkirsti joms kelią. Šiuo metu pastebimai išaugo susidomėjimas psichiatrine profilaktika, kurios tikslas yra būtent sumažinti riziką, kad senjoras apskritai susirgs kai kuriais psichikos sutrikimais.

Psichogeriatrinė profilaktika – užduotys

Pagyvenę žmonės turi labai skirtingų psichikos problemų – ilgainiui jie gali susirgti šizofrenija, taip pat bipoliniu sutrikimu (BD) ar šizoafektiniais sutrikimais.

Šio tipo asmenims gana sunku užkirsti kelią, tačiau gali būti paveikta kitų psichikos sutrikimų, kurie taip pat būdingi vyresnio amžiaus pacientams, rizikai.

Čia kalbame, pavyzdžiui, apie nuotaikos sutrikimus (pvz., depresiją), nerimo sutrikimus (tokie kaip, be kita ko, generalizuotas nerimo sutrikimas). Be to, prevencinės priemonės gali sumažinti ligų riziką nuo psichiatrijos ir neurologijos ribos, kurios yra demencijos sutrikimai.

Psichogeriatrinė profilaktika – šeimos vaidmuo

Tiesą sakant, išskirtinai didelį vaidmenį psichogeriatrinėje prevencijoje atlieka santykiai tarp senjoro ir jo šeimos. Tiems vyresnio amžiaus žmonėms, kurie nuolat bendrauja su savo artimaisiais, dėl tokių problemų kaipdepresija ar neurozės pasireiškia rečiau.

Visiškai kitokia situacija, kai senyvo amžiaus pacientas yra vienišas – su amžiumi gali pablogėti jo gebėjimas veikti savarankiškai, taip pat jis gali jaustis izoliuotas nuo visuomenės. Tokie reiškiniai nėra naudingi nė vieno žmogaus psichikai, ypač senjoro psichikai.

Vienatvės jausmas padidina pablogėjusios nuotaikos ir įvairaus nerimo atsiradimo riziką vyresnio amžiaus pacientams

Čia reikia pabrėžti, kad psichikos sutrikimai gali pasireikšti ne tik vienišiems senjorams, bet ir tiems, kurie nuolat palaiko savo šeimą

Dėl pagyvenusio žmogaus galimybės reikia tiesiog stebėti ir esant tokiai situacijai, kai šeima pastebi nerimą keliančius simptomus – pvz., energijos ir motyvacijos veikti sumažėjimą, prastą nuotaiką, miego sutrikimus ar apetito stoką. - jos nariai turėtų įtikinti jį kuo anksčiau apsilankyti pas specialistą.

Kuo daugiau gydomųjų sąveikų įgyvendinama ankstesniame psichikos sutrikimų vystymosi etape, tuo didesnė tikimybė juos kuo greičiau išgydyti.

Psichogeriatrinė profilaktika – lėtinių ligų gydymas

Jau seniai sakoma, kad žmogaus soma ir psichika yra tiesiogiai susijusios viena su kita, bet vis tiek gana dažnai daugelis žmonių – net gydytojai – pamiršta apie šiuos santykius.

Įvairūs įvairių psichikos sutrikimų rizikos veiksniai yra šie: somatinės ligos, ypač lėtinės. Tiek diabetas, tiek lėtinis širdies nepakankamumas, tiek lėtinė obstrukcinė plaučių liga gali padidinti šių reiškinių riziką.

Įvairių tipų psichikos sutrikimai dažniau išsivysto pacientams, sergantiems tam tikromis navikinėmis ligomis.

Nieko nereikia įtikinėti, kad senjorų somatinės ligos nėra retos, o be to, gana dažnai vienam ligoniui vienu metu sugyvena kelios skirtingos ligos.

Pats susirgimas lėtine, iš esmės nepagydoma liga padidina psichikos sutrikimų riziką, o rizika smarkiai išauga, kai liga yra blogai kontroliuojama (pvz., pacientai dažnai patiria paūmėjimus).

Vykdant psichogeriatrinę profilaktiką būtina pasirūpinti tiek bet kokių somatinių ligų nustatymu senjorams, tiek tinkamu jų gydymu, duodančiu optimalius rezultatus.

Psichogeriatrinė profilaktika – fizinio aktyvumo vaidmuo

Tarpsąveikos, įtrauktos į psichogeriatrinę profilaktiką, taip pat rūpinamasi, kad senjorai neatsisakytų fizinio krūvio. Jiems galima rekomenduoti įvairią veiklą – važiavimas dviračiu, plaukimas, šiaurietiškas ėjimas gali turėti teigiamą poveikį, bet ir tiesiog ėjimas.

Judėjimas turi daug naudingų poveikių – skatina kraujotaką organizme. Be to, atliekant įvairius pratimus išsiskiria endorfinai. Jie vadinami laimės hormonais, nes teigiamai veikia žmogaus nuotaiką – endorfinų dėka fizinio krūvio metu ir kurį laiką po jo žmogus tiesiog jaučiasi geriau.

Taip pat yra pranešimų, kad reguliarus fizinis aktyvumas gali sumažinti riziką susirgti įvairiais psichikos sutrikimais – tokie paminėjimai, be kita ko, kelia susirūpinimą ryšys tarp mankštos ir mažesnės depresijos ar net demencijos rizikos.

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių

Kategorija:

Geriatrica