- Senjorų politika Europoje – parama senjorams
- Senjorų politika Europoje – Prancūzijos rezidencijos senjorams
- Senjorų politika Europoje – Vokietijos prenumeratos pagalba
- Senjorų politika Europoje – Britanijos geriatrijos paslaugos
Pasaulio žmonės gyvena ilgiau ir gimdo vis mažiau vaikų… Nieko keisto, kad beveik kiekvienoje šalyje vis daugiau išeinančių į pensiją ir pagyvenusių žmonių. Kaip jiems suteikti globą ir paramą? Įvairiose pasaulio vietose atsiranda įvairių šios problemos sprendimų.
Turinys:
- Senjorų politika Europoje – parama senjorams
- Senjorų politika Europoje – Prancūzijos rezidencijos senjorams
- Senjorų politika Europoje – Vokietijos prenumeratos pagalba
- Senjorų politika Europoje – Britanijos geriatrijos paslaugos
Lenkijos gyventojai sensta, bet mes ne vieni – Prancūzijoje pensininkai sudaro daugiau nei 25 % visų gyventojų. visuomenės, Vokietijoje vyresnių nei 65 metų žmonių procentas viršija 20 proc. Mūsų gimtoji Centrinė statistikos tarnyba skaičiuoja, kad Lenkijoje jau yra apie 17,5 proc. senjorų, o 2050 metais jie sudarys 1/3 visų gyventojų.
Be svarstymo, kas dirbs už jų pensijas, verta apsvarstyti, kas juos prižiūrės. Senyvo amžiaus žmonių priežiūros problema yra visur, tačiau civilizuotose šalyse ji turi ypatingą dimensiją. Būtent čia sparčiausiai auga senjorų, kuriais reikia rūpintis, skaičius.
Vakarų Europoje vis mažiau daugiabučių namų, tačiau vis daugiau jaunų žmonių palieka gimtuosius miestus ir net šalis ieškodami geresnio gyvenimo. Jie palieka savo tėvus ir senelius suprasti, kad prireikus negalės jiems duoti patarlės stiklinės vandens.
Žinoma, yra šeimų, kurios gali suteikti „globos“ globą vyresniems žmonėms – auklės samdymas pagyvenusiai panelei (dažnai užsienietėms, bet ne tik) yra kasdienė realybė net ir mūsų šalyje.
Žinoma, yra valstybinių slaugos namų, taip pat privačių senelių namų, kurie už atitinkamas sumas rūpinasi sergančiais ir negalią turinčiais pagyvenusiais žmonėmis. Tačiau ne visi gali tai sau leisti.
Senjorų politika Europoje – parama senjorams
Visa tai reiškia, kad už vidaus politiką atsakingos institucijos ieško sprendimų, kurie senjorams, ypač vienišiems, suteiktų tinkamą priežiūrą ir orų gyvenimą.
Įvairiose šalyse tai skiriasi. Bet įdomu tai, kad kiekviename iš jų akcentuojamas senjorų išlaikymas kuo ilgiaujie apsistojo savo namuose, vietinėse bendruomenėse, kad galėtų gyventi kaip anksčiau, nepaisant blogesnės savijautos ar mažesnio judrumo.
Patarlė sako, kad „senų medžių nesodinama“ – tyrimai rodo, kad vienas iš veiksnių, sukeliančių depresiją ir pabloginančių pagyvenusių žmonių sveikatą, yra izoliacija, atsirandanti dėl poreikio persikelti į senelių globos namus arba dėl vienatvės. (ryšio su šeima ir draugais praradimas), pvz., dėl lovos.
Todėl specialistai įsitikinę, kad geriausia parama senjorams yra ta, kuri privers gyventi kaip anksčiau, nepaisant amžiaus ir gilėjančios negalios, su savarankiškumo ir savarankiškumo jausmu.
Esmė ta, kad jų gyvenimo būdas ir įpročiai nepasikeistų dėl prastesnės nuotaikos, kad jie kuo ilgiau būtų aktyvūs. Tokia veikla jau yra europinis standartas, kurio turėtume siekti savo šalyje. Kaip atrodo parama senjorams Vakarų šalyse?
Senjorų politika Europoje – Prancūzijos rezidencijos senjorams
Maryse, gyvenanti netoli Liono, 52 m., vyras, du suaugę vaikai, paauglė podukra ir 78 metų mama. Po tėvo mirties ji nusprendė parduoti tėvų butą ir pasiimti su savimi mamą. Idėja buvo gera, bet nepasiteisino. Išgyventi tris kartas po vienu stogu Maryse šeimai pasirodė per sunku. Jie nenorėjo, kad jų mama gyventų viena, kita vertus, jie nenorėjo gyventi su ja.
Gretimame miestelyje buvo statomas namas senjorams. Ne „senelių namai“, kurie, žinoma, egzistuoja Prancūzijoje, o vadinamieji senjorų rezidencijos. Tai populiarios šioje šalyje įstaigos (jų rasite kiekviename didesniame mieste), siūlančios butus vyresniems nei 60 metų žmonėms, kurie negali gyventi savarankiškai, bet nenori eiti į senelių namus
Tai taip pat puikus sprendimas pensininkams, kurie nori būti pernelyg izoliuoti nuo vietinės bendruomenės, su kuria jie buvo siejami daugelį metų.
Senjorų rezidencija, kur išvyko Maryse mama, yra ramioje miesto dalyje. Tai 4 aukštų pastatas, kuriame yra kelios dešimtys vieno ar dviejų kambarių butų, virtuvė, vonios kambarys ir balkonas. Pastato pirmame aukšte yra visą parą veikianti registratūra, su kuria gyventojai gali bendrauti skambučiu arba telefonu
Jame dirba slaugytoja arba asmuo, turintis medicininį išsilavinimą, kuris prireikus gali suteikti pirmąją pagalbą, atlikti paprastą procedūrą, pvz., sušvirkšti, ir, žinoma, iškviesti gydytoją, kuris pasirodo per kiekvieną aliarmą, bet taip pat kartą per savaitę įprastiniam kelių valandų budėjimui.
Šalia registratūros yra dieninis kambarys, kuriame galima žiūrėti televizorių, žaisti kortomis ar tiesiog pabendrauti su kaimynais, ir valgykla, kurioje galima nusipirkti maisto, bet nebūtina.
Rezidencijos senjorai siūlo daugybę paslaugų – apsipirkti, organizuoti išvykas į kiną ir kt. Kiekvienas butas įrengtas šeimininko, paruoštas tik vonios kambarys, pritaikytas vyresnio amžiaus žmogaus poreikiams (dušas vietoj vonios, plačios durys, kuriose tilps „ vaikštynė“ ir tt), jose gali laikyti šunį ar katę.
Maryse mama neturi augintinio, bet jai patinka draugija, todėl didžiąją dienos dalį ji praleidžia apačioje su draugais. Vieną dieną, kai to nepadarė, seselė iš registratūros atėjo patikrinti, ar senolei viskas gerai. Jis kasdien eina su jais pasivaikščioti, o kiekvieną trečiadienį eina į turgų vaisių ir daržovių.
Žinoma, gyventi tokiame name kainuoja. Studijos nuoma senjorų rezidencijoje kainuoja apie 1000 € per mėnesį. Kainos skiriasi priklausomai nuo vietos ir pagrindinių rezidencijos paslaugų.
Dalį nuomos ir paslaugų kainos padengia senjoro pensija, likusią dalį apmoka šeimos ir privatus draudikas, jei asmuo tokį turėjo. Jei ne, galite kreiptis dėl valstybės paramos.
Senjorų politika Europoje – Vokietijos prenumeratos pagalba
Vokietijoje taip pat yra panašių namų, kuriuose pagyvenę žmonės gali gyventi savarankišką gyvenimą kaip ir anksčiau, tačiau žinodami, kad yra kažkas, kas juos prižiūri ir kad jais rūpinasi.
Tai vadinama apsaugotas būstas, pritaikytas senjorų poreikiams, su galimybe gauti pagalbą apsipirkti, medicininę priežiūrą (slaugos pareigą), kurie dažniausiai yra įprastų gyvenamųjų namų žemiausiuose aukštuose.
Tačiau daugumai vokiečių teikiama kitokia pagalba pagyvenusiems žmonėms, kuri yra plačiai prieinama ir kurią teikia Federalinė šeimos reikalų ministerija.
Jo tikslas taip pat yra paremti senjorus, kur jie gyvena. Tokia pagalba dažniausiai yra nemokama, o būtent finansuojama iš draudimo ir įgyvendinama vadinamųjų socialinių stočių, kurių už Oderio yra apie 12 tūkst..
Kiekvienas iš jų siūlo ne tik pagrindines slaugos išmokas, bet ir įvairių rūšių prenumeratos pagalbą. Pagal abonementą, kurį senjorui suteikė (atitinkamai patikrinus) socialinė įstaiga ir apmokama vietos valdžios lėšomis, jis gali naudotis įvairių rūšių paslaugomis.
Tokia parama naudojasi 73 metų Zofia, lenkė, 45 metus gyvenanti Niurnberge, bevaikė vokiečių akademinio dėstytojo našlė.
Ačiū vietiniamsocialinę stotį, ji gauna prenumeruojamą pagalbą atliekant namų remontą, pvz., santechniką. Jos draugės iš senjorų klubo, kurį ji lanko, sulaukia kitokios paramos: vienas turi butą, pritaikytą jo poreikiams po insulto iš dalies paralyžiuoto, kitas stotis nuveža iš namų reabilitacijos procedūroms.
Kažkas pristato maistą, kažkas gauna pirkinius prie durų ir turi kam valyti namus.
Gyvenamieji namai taip pat labai populiarūs Vokietijoje. Tai darbo dienomis veikiančios patalpos, kuriose šeima gali palikti senjorą darbo valandomis. Ši paramos forma leidžia vyresnio amžiaus žmogui gyventi savo namuose ir tuo pačiu leidžia savo vaikams ar anūkams būti profesionaliai aktyviais.
Dienos globos namais gali naudotis ir demencija, ir judėjimo negalią turintys žmonės, nes juose dirba kvalifikuoti darbuotojai ir tinkama įranga. Įrenginius finansuoja draudimas arba jas valdančios organizacijos.
Senjorų politika Europoje – Britanijos geriatrijos paslaugos
JK taip pat gali pasigirti veiksminga pagyvenusių žmonių priežiūros sistema ten, kur jie gyvena. Arba bent jau ji galėtų – jau kelerius metus JK socialiniai darbuotojai, besirūpinantys senjorams, masiškai palieka savo darbus.
Priežastis – įsipareigojimų viršijimas, kurį nulemia augantis stokojančių žmonių skaičius (tai yra senėjančios Didžiosios Britanijos visuomenės pasekmė) ir maži atlyginimai šiame sektoriuje. Vyriausybė jau skyrė papildomų pinigų gelbėti vadinamąją geriatrijos paslauga.
Šis skyrius veikia Nacionalinėje sveikatos tarnyboje ir yra finansuojamas iš draudimo įmokų. Vienas iš senjorų priežiūros sistemos elementų yra dienos stacionaras, kuriame rūpinamasi žmonių, kuriems reikalinga reabilitacija ar medicininė priežiūra, priežiūra ir priežiūra.
Suteikia senjorui transportą, maistą ir būtinus gydymo būdus, kad padėtų jam sugrįžti į sveikatą ir sportuoti bei kuo ilgiau likti namuose.
Senyvo amžiaus žmonių, kuriems nereikia tokios intensyvios pagalbos, priežiūrą perima bendruomenės geriatrinė priežiūra, t. y. darbuotojai, prižiūrintys senjorą savo gyvenamojoje vietoje.
Be slaugos ir medicinos paslaugų, šios komandos padeda senjorams apsipirkti, gaminti maistą ir valyti, jos taip pat veža pacientus gydytis ar apsilankyti pas gydytojus, pristato maitinimą ir pan.