Otosklerozė yra vidurinės ausies liga, kuri diagnozuojama beveik 10 proc. tiriamųjų dėl klausos praradimo. Otosklerozė yra labai pavojinga liga, nes ji gali sukelti visišką kurtumą – dažniausiai dvišalį. Laimei, ankstyva diagnozė gali visiškai išsaugoti jūsų klausą. Kokios yra otosklerozės priežastys ir simptomai? Koks jo gydymas?
Otosklerozė(otospongiozė) yravidurinės ausies liga , ypač kaulai, kuri ypač pažeidžia vieną iš jų - stuburus. . Otosklerozės esmė – per didelis kaulinio audinio formavimasis (augimas) klausos kaulelyje ir jo pagrindo imobilizavimas, dėl kurio pablogėja klausa. Kad girdėtų teisingai, kaulai turi judėti reaguodami į garso bangas. Kaulai suvokia ir sustiprina iš ausies būgnelio sklindančias vibracijas ir perduoda jas į vidinę ausį.
Otosklerozė – priežastys
Otosklerozės priežastys nežinomos. Tačiau rizikos veiksniai yra žinomi. Ausų otosklerozė dažniausiai pasireiškia 15-30 metų žmonėms. Moterys serga du kartus dažniau nei vyrai. Ypač didelė rizika susirgti otoskleroze yra tiems, kuriems vyksta hormoniniai pokyčiai, ypač nėštumo metu (galbūt dėl padidėjusio estrogeno kiekio).
Rizikos veiksniai taip pat apima autoimuninius sutrikimus (kai imuninė sistema reaguoja netinkamai) ir tymų infekciją.
Liga taip pat gali turėti genetinį pagrindą (vyksta šeimoje). Tikimybė paveldėti ligą su klinikiniais simptomais iš tėvų yra maždaug 20%.
Otosklerozė – simptomai
Pagrindinis ligos simptomas yra laipsniškas klausos pablogėjimas (nors kai kuriais atvejais tai gali būti greitas procesas), dažniausiai dvišalis. Klausos praradimas dažniausiai yra laidumas (apie 80 proc. atvejų). Tada pacientas blogiau girdi žemų garsų diapazone. Jie geriau girdi kalbą triukšme nei tylėdami (taip pat vadinamiparacusis ). Sensorineuralinis klausos praradimas yra mažiau paplitęs. Tokiu atveju pacientai dažniausiai prasčiau girdi aukštus garsus, pvz., beldimas į duris geriau girdimas nei skambutis. Be to, yra:
- spengimas ausyse ir (dažniausiai žemo dažnio) švilpukai, kurie neatsiranda iš aplinkosišorinis;
- galvos svaigimas;
- balanso problemos;
- tyli kalba;
Otosklerozė – diagnozė
Otosklerozės diagnozei paprastai atliekami šie veiksmai:
- otoskopinis tyrimas (ausų spenelis) – tai pagrindinis klausos patikrinimas;
- vadinamasis nendrių testai – leidžia įvertinti, ar klausos praradimas yra laidumo ar jutimo;
- tonų audiometrijos (PTA) testas parodo paciento klausos slenkstį tam tikrais garso dažniais;
- timpanometrija – tai tyrimas, nustatantis kaulų judėjimo efektyvumą ausies viduje;
- kompiuterinė tomografija ir magnetinio rezonanso tomografija (kai kuriais atvejais);
Otosklerozė – gydymas
Klausos gerinimui dažniausiai atliekama chirurginė procedūra -stapedektomija arba stapedotomijaProcedūros susideda iš dalinio (stapedotomija) arba visiško (stapedotomija) nejudančio, suakmenėjusio pašalinimo kuopų fragmentus ir pakeitus juos specialiu protezu. Deja, procedūra nėra efektyvi, jei otosklerozė jau paveikė vidinės ausies dalis. Tada lieka tik medikamentinis gydymas (įskaitant fluoro, kuris neleidžia augti kaulams, ir kraujagysles gerinančių vaistų, gerinančių centrinės nervų sistemos ir išorinės ausies aprūpinimą krauju, skyrimą), tačiau jis nėra labai efektyvus. Štai kodėl taip svarbu anksti nustatyti ligą.
Pradinėje otosklerozės stadijoje pacientui gali būti pasiūlytas klausos aparatas. Tačiau jei tai neveiksminga, klausą galima pagerinti implantuojant kochlearinį implantą.