Smegenėlių insultas yra gana retas insulto tipas, apie kurį tikrai verta kalbėti, nepaisant jo žemo dažnio. Priežastis, kodėl šis skyrius turėtų patraukti dėmesį šiuo atveju, yra ta, kad smegenėlių infarktas – ypač netrukus po jo pradžios – sukelia mažo intensyvumo, labai nespecifinius simptomus, todėl reikalingas gydymas gali užtrukti. Taigi kokius negalavimus gali pasiūlyti smegenėlių insultas ir kokius tyrimus reikėtų atlikti norint diagnozuoti šią ligą?

Smegenėlių insultas(smegenėlių insultas arba smegenėlių infarktas) gali ištikti bet kuriame amžiuje – net ir vaikui – paprastai, tačiau tai yra suaugusiems būdinga liga (rizika jo dažnis didėja su amžiumi ir didžiausia rizika susirgti smegenėlių insultu yra vyresnio amžiaus pacientams).

Kaip ir kitus centrinės nervų sistemos elementus, smegenėles gali paveikti įvairūs patologiniai procesai – dažniausias iš jų yra smegenėlių uždegimas, tačiau galima susirgti ir kur kas rečiau minima liga, kuri smegenėlių infarktas. Paprastai ši problema nėra dažna – literatūroje minima, kad ji sudaro mažiau nei 10% visų insultų, tačiau kiti autoriai pateikia daug tikslesnius duomenis ir mini, kad smegenėlių infarktas sudaro apie 2% visų insulto atvejų.

Smegenėlių ir hemoraginis insultas: priežastys

Kaip ir kiti insultai, smegenėlių insultas gali būti išeminis arba hemoraginis. Pirmasis iš jų gali atsirasti, kai kraujagyslės, atsakingos už kraujo tiekimą į smegenis, užsikemša, pavyzdžiui, dėl trombų. Mes kalbame apie tokias struktūras kaip:

  • apatinė priekinė smegenėlių arterija
  • užpakalinė apatinė smegenėlių arterija
  • viršutinė smegenėlių arterija

Tačiau pasitaiko, kad smegenėlių infarktas išsivysto hemoraginiu mechanizmu – tokiu atveju nervinio audinio pažeidimas užpakalinėje kaukolės duobėje gali būti ne tik galvos traumos pasekmė, bet ir spontaniška – pvz. iki žymiai padidėjusio kraujospūdžio – įtrūkimųkraujagyslės. Taip pat yra galimybė, kad hemoraginis insultas išsivystys dėl besivystančio intrakranijinio naviko kraujagyslių struktūrų pažeidimo.

Čia verta paminėti, kad taip pat yra keletas smegenėlių insulto rizikos veiksnių, kurie yra:

  • padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje
  • rūkymas
  • hipertenzija (ypač jei negydoma arba nepakankamai kontroliuojama)
  • nutukimas
  • diabetas
  • nepakankamas fizinis aktyvumas
  • aterosklerozė

Smegenėlių insultas: simptomai

Rimta problema, susijusi su smegenėlių infarktu, yra tai, kad jo eigoje – ypač pradžioje – pasireiškiantys negalavimai yra labai nespecifiniai ir gali nekelti įtarimo, kad pacientas apskritai sirgo šia liga. Netrukus po šios formos insulto pradžios pacientas, be kita ko, gali patirti:

  • galvos svaigimas
  • pykinimas
  • galvos skausmas
  • gautas pasikartojantis vaizdas
  • drebulys

Tačiau laikui bėgant ir laipsniškai pažeidžiant nervinį audinį, pacientams gali išsivystyti daugiau, daug nerimą keliančių negalavimų, tokių kaip:

  • motorikos koordinacijos sutrikimai
  • sausgyslių refleksų sustiprėjimas
  • sunku ryti
  • kalbos sutrikimas
  • nekontroliuojami akių judesiai

Galiausiai, ypač negydant, pacientams, sergantiems smegenėlių infarktu, gali atsirasti sąmonės sutrikimų, kartais net komos pavidalu. Būtent jo atsiradimo rizika rodo tinkamos diagnozės svarbą įtariant smegenų insultą.

Smegenėlių insultas: diagnozė

Čia reikia pabrėžti, kad nelengva iškelti net tik prielaidą apie smegenų insultą – pirmiausia dėl to, kad ši liga yra gana reta, be to, jos eigoje atsirandantys negalavimai gali reikšti daugybę kitos ligos, pvz subarachnoidinis kraujavimas, meningitas arba encefalitas.

Paprastai pacientui, kuris kreipiasi į gydytoją dėl aukščiau paminėtų simptomų, iš pradžių iš anksto atliekamas neurologinis tyrimas – tai leidžia nustatyti tam tikrus sutrikimus (pvz., sunku atlikti piršto ir nosies tyrimą). teisingai), kurie yra susiję su insultu Tačiau vien šis tyrimas neleidžia diagnozuoti smegenėlių infarkto.

Šiuo tikslu būtina atlikti vaizdinius tyrimus, tokius kaip magnetinio rezonanso argalvos kompiuterinė tomografija. Būtent jų dėka galima aptikti išeminius židinius smegenėlėse arba intrakranijinį kraujavimą, atsakingą už smegenų insultą. Kartais diagnozuojant ligą atliekami ir kiti tyrimai, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso angiografija

Smegenėlių insultas: gydymas

Svarbu ne tik konstatuoti, kad pacientas patyrė smegenų insultą, bet ir nustatyti, ar jis sirgo hemoraginiu ar išeminiu insultu – smegenų insulto gydymas skiriasi priklausomai nuo tikslaus mechanizmo. kas tai įvyko.

Ištikus hemoraginiam insultui, svarbiausia sustabdyti aktyvų kraujavimą, taip pat gali prireikti chirurginiu būdu evakuoti susikaupusį intrakranijinį kraują

Pacientams, sergantiems išeminiu smegenėlių infarktu, gydymas priklauso nuo laiko, po kurio pacientas yra prižiūrimas specialistų – jei tai įvyksta per pirmąsias 4,5 valandos, dažniausiai galima atlikti trombolizinį gydymą naudojant rekombinantinio audinio plazminogeno aktyvatorius. Kartais šiuo atveju atliekama ir trombektomija.

Aukščiau aprašytos sąveikos tikrai nėra vieninteliai metodai, naudojami gydant smegenėlių infarktą. Iš pradžių – siekiant stabilizuoti pacientų būklę – jiems gali būti skiriami ir kraujospūdį mažinantys vaistai, prieštraukuliniai vaistai ar kraujo krešėjimą mažinantys preparatai. Pacientus reikia atidžiai stebėti – viena rizika, kuri gali išsivystyti per kelias dienas po smegenėlių insulto, yra reaktyvus smegenų patinimas.

Kai paciento būklė suvaldoma ir jo gyvybei nebegresia, jis dažniausiai grįžta į savo namus. Tačiau gydymas tuo nesibaigia – kad pacientas, patyręs smegenėlių insultą, veiktų kuo geriau, jam rekomenduojama reguliariai atlikti reabilitaciją

Smegenėlių insultas: prognozė

Apskritai manoma, kad smegenėlių infarkto prognozė yra blogesnė nei pacientų, patyrusių insultą daug dažniau. Pavyzdžiui, yra vieno tyrimo duomenys, kurių metu buvo apskaičiuota, kad kaip insultas lėmė kiek daugiau nei 12 % pacientų mirtį, 23 % juo susirgusių pacientų mirė nuo insulto.

Ši situacija susidaro dėl to, kad smegenėlių insulto simptomai, kaip minėta anksčiau, yra nespecifiniai, be to, pacientai iš pradžių dažnai juos ignoruoja ir dėl to pranešagydytojas vėlai po ligos pradžios.

Vėlavimas pradėti gydymą šioje situacijoje gerokai pablogina prognozę, todėl staiga atsiradus naujiems, nerimą keliantiems negalavimams, pacientas turi kuo greičiau kreiptis į gydytoją

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisBaigė medicinos studijas Poznanės medicinos universitete. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Kategorija:

Neurologija