Viskas apie IN VITRO, nevaisingumo priežastis ir diagnozę

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kas penkta pora pasaulyje laukia kūdikio. Skaičiuojama, kad Lenkijoje nevaisingumo problema kamuoja per milijoną porų. Neretai vienintelė galimybė pastoti ir susilaukti kūdikio jiems yra vadinamoji dirbtinis apvaisinimas, t. y. in vitro metodas.

Šiek tiek daugiau nei 2000 kasmet susituokusios poros Lenkijoje nusprendžia atlikti procedūrąin vitro(apvaisinimas in vitro). Tam yra daug priežasčių. Kartais tai yra religiniai įsitikinimai, nes Katalikų bažnyčia yra prieš pagalbinio apvaisinimo metodų naudojimą. Tai taip pat dažnai yra nežinojimas. Šeimos gydytojai, ypač mažuose miesteliuose, nesako savo pacientams, kad nepaisantnevaisingumojie gali turėti galimybę susilaukti kūdikio. Tie, likę patys, atsisako vaikų arba pradeda blaškytis po 18 tokias procedūras atliekančių centrų Lenkijoje. Nežinodami, kurie jiems yra geriausi, jie eikvoja laiką, kantrybę ir pinigus. Tačiau dažniausiai poros nesiryžta procedūraidirbtinis apvaisinimasdėl finansinių išteklių stokos

Nevaisingumo gydymas in vitro metodu – savo lėšomis

PSO pripažino nevaisingumą socialine liga. Daugelyje Europos šalių pagalbiniai apvaisinimo metodai yra subsidijuojami arba visiškai kompensuojami. Lenkijoje beveik viską turime mokėti iš savo kišenės – už vaistus, tyrimus, vizitus ir visą procedūrą. Taip gaunama suma apie 9 tūkst. PLN, tačiau išlaidos dažniausiai būna didesnės, nes pirmasis bandymas dažnai būna nesėkmingas. O procedūrą tenka kartoti, kartais net kelis kartus. Mokate privačiose ir valstybinėse įstaigose, pastarosiose kiek mažiau.
Beviltiški būsimi tėvai dažnai ima paskolas, kad susilauktų vaiko. Jie jaučiasi apgauti valstybės, nes moka mokesčius, draudimo įmokas ir nieko negauna mainais. Pasipiktinusieji interneto forume rašo, kad iš jų pinigai padengia išlaidas gydant ligas „savo prašymu“, pavyzdžiui, plaučių vėžiu intensyviai rūkantiems ar kepenų vėžiui alkoholikams, ir kad niekas nesirūpina savo liga be k altės.

Iš kur atsiranda nevaisingumas

Sakoma, kad nevaisingumas atsiranda, kai pora mylisi vienas su kitu du ar tris kartus per savaitę be jokios apsaugos, tačiau moteris nepastoja per metus. Gydytojai skaičiuoja, kad maždaug 30 proc. problemų priežastissu vaisingumu yra moters ir tiek vyro pusėje. Maždaug 30 proc. atvejų teigiama, kad tai santuokinis nevaisingumas („k altė“ abi pusės) ir 10-14 proc. atvejų negalima paaiškinti nevaisingumo priežastimi.
Moters vaisingumas mažėja su amžiumi, nes laikui bėgant atsiranda vis daugiau neovuliacijos ciklų. Savo ruožtu vyrų spermos būklė pablogėja (praneša PSO). Ejakuliate vis mažiau spermatozoidų, be to, jie prastesnės kokybės, mažiau judrūs, gyvybingi, su struktūros defektais.

Nevaisingumo priežastys

Prie moters

• ovuliacijos sutrikimai arba anovuliacija (įskaitant policistinių kiaušidžių sindromą ir kitus endokrininius sutrikimus),
• kiaušintakių obstrukcija,
• endometriozė,
• įgimtų ar įgytų reprodukcinio organo defektų (pvz., gimdos sąaugų, miomų),
• imunologiniai sutrikimai (įskaitant spermatozoidams priešiškas gimdos kaklelio gleives, antikūnų, trukdančių apvaisinti ir implantuoti embrioną, buvimą),
• embriono priešiškas endometriumas,
• vartoja vaistus, kurie sutrikdo menstruacinį ciklą.

Pas vyrą

• venų varikozė,
• reprodukcinės ir sisteminės infekcijos (pvz., kiaulytė berniukams),
• kriptorchizmas (nėra sėklidžių kapšelyje),
• sėklidės posūkis aplink spermatozoidinį laidą,
• sėklidžių sužalojimai, kapšelio perkaitimas,
• spermos išėjimo kelio kliūtis,
• hormoniniai sutrikimai,
• retrogradinė ejakuliacija (sperma keliauja į šlapimo pūslę),
• chemoterapija ir radioterapija, tam tikrų vaistų vartojimas,
• poveikis aplinkai (pvz., sąlytis su sunkiaisiais metalais).

Antrinis nevaisingumas

Moteriai, kuri jau pagimdė, gali kilti problemų vėl pastoti. Taip yra, pavyzdžiui, todėl, kad:

• yra vyresnis;
• po gimdymo uždegimas ar operacija sukėlė sąaugų reprodukciniame organe;
• po gimdymo, kurį lydėjo gausus kraujavimas, buvo sutrikusi hormonų pusiausvyra;
• mano vyro spermatozoidų skaičius sumažėjo ir spermos kokybė pablogėjo (nes jis dirba kenksmingą darbą).

Gali būti ir taip, kad pirmagimis buvo tiesiog pora – abu turi genetinį defektą, dėl kurio nėštumo išlaikyti neįmanoma, tačiau tai pasireiškia 25 proc. palikuonių ir per pirmąjį nėštumą ji galėjo apie save nepažinti. Genetines problemas taip pat galima įtarti, jei moteris pagimdė pirmąjį vaiką ir kelis kartus iš eilės persileido.

Nevaisingumo priežastys gali būti iš pažiūros nereikšmingos

Retai, bet pasitaiko, kad pora neišeina, pvz., negali suskaičiuoti vaisingų dienų, neslaikosi abstinencijos principo (kuo mažiau mylime vienas kitą, tuo geresnė sėklos kokybė?!). Tada pakanka dalykinio pokalbio su gydytoju ir moteris dažniausiai pastoja
Apvaisinimo problemų priežastis taip pat yra… psichika. Nuolatinis stresas, depresija – galimai dėl pasikartojančių nesėkmingų bandymų pastoti – sutrikdo kiaušidžių ir sėklidžių darbą kontroliuojančių hormonų sekreciją. Gydytojai skaičiuoja, kad psichoterapija teigiamai veikia maždaug 1/3 santuokinio nevaisingumo atvejų. Tačiau tokių problemų turi tik 6-15 proc. porų, lankančių vaisingumo klinikas. Likusi dalis turi būti išbandyta. Jų yra daug, bet ne visada reikia juos visus.

Nevaisingumo diagnozė

Vaisingumo klinikoje pirmiausia apžiūrimas vyras. Dėl paprastos priežasties – reikia mažiau tyrimų. Potencialiam tėčiui atliekamas spermos kokybės tyrimas, o prireikus – laboratorinis kraujo tyrimas, kraujo hormonų patikrinimas, ultragarsinis tyrimas, kariotipas (chromosomų rinkinys). Kartais taip pat atliekamas tyrimas, ar nėra antikūnų, kurie atakuoja jūsų spermą. Kai spermoje nėra spermatozoidų, atliekama sėklidžių biopsija.
Potenciali mama turi daugiau tyrimų ir yra sudėtingesnė. Tai prasideda nuo ginekologo apžiūros, bendro sveikatos įvertinimo ir kraujo analizės. Tikrinama, ar moteriai vyksta ovuliacija ir kada. Gydytojas taip pat nurodo hormonų lygį tikrinti atskiromis ciklo dienomis ir transvaginaliniu ultragarsu. Jis taip pat gali nukreipti jus į kitus tyrimus. Hysterosalpingografija – tai gimdos formos ir kiaušintakių praeinamumo įvertinimas remiantis rentgeno spinduliais. Panašią informaciją suteikia histerosalpingosonografija, atliekama naudojant ultragarsą. Laparoskopija – tai gimdos, kiaušidžių ir kiaušintakių įvertinimas naudojant laparoskopą, įkištą į pilvo ertmę.

Nevaisingumo gydymas - apvaisinimas

Jei šie tyrimai nerodo jokių pažeidimų, partneriams atliekami vadinamieji. postkoitalinis testas. Tai apima gimdos kaklelio gleivių tyrimą praėjus kelioms valandoms po lytinių santykių. Gali pasirodyti, kad tai kliūtis spermos ląstelėms. Tada porai gali būti naudingas intrauterinis apvaisinimas. Šio gydymo indikacijos taip pat yra sumažėję spermos parametrai. Jis taip pat naudojamas naudojant sušaldytą donoro ar partnerio spermą, jei nepavyksta nustatyti nevaisingumo priežasties arba partneriai negali turėti lytinių santykių, pvz., dėl negalios.
Apvaisinimo sąlyga – kiaušintakio praeinamumas vamzdeliai. Pora taip pat turi išlaikyti bakteriologinius ir virusologinius tyrimus (ŽIV, hepatitas B ir C, WR)
Prieš pačią procedūrą reikia susilaikyti 2 ar 4 dienas. Vėliau, kol moteriai vyksta ovuliacija, jos partnerispo masturbacijos jis atiduoda savo spermą į sterilų indą.
Prieš apvaisinimą sperma išvaloma ir specialiai apdorojama, todėl pagerėja jos parametrai.
Naudojant specialų kateterį ir švirkštą, jie suleidžiami tiesiai į gimdą. Iš ten spermatozoidai keliauja į kiaušintakio svogūnėlį, kur apvaisinamas kiaušinėlis. Tikimybė pastoti pirmą kartą yra 5-19 proc.

In vitro (IVF) nevaisingumo gydymas

Šis apvaisinimo būdas vadinamas „in vitro“, o tai reiškia „stiklinėje“. Jis vartojamas, kai moteris neturi kiaušintakių arba jie yra užsikimšę; kai sutrinka ovuliacija ir Graafijos folikulai neišeina iš subrendusių kiaušinėlių; sunkiais, nekontroliuojamais policistinių kiaušidžių sindromo ar endometriozės atvejais. IVF taip pat taikomas, kai vyro spermoje yra mažai judrių spermatozoidų ir neįmanoma atlikti intrauterinio apvaisinimo. Gydytojai taip pat rekomenduoja šią techniką poroms, kurios jau kelerius metus laukia kūdikio ir sunku nustatyti jo priežastį.
Pirmiausia moteriai reikia atlikti hormoninį kiaušidžių stimuliavimą – dažniausiai jai atliekamos hormonų injekcijos. Kai kiaušialąstės subręsta, gydytojas atlieka punkciją (dūrimą specialia adata ant Graaf pūslelių), patekęs į makšties skliautą. Procedūra atliekama kontroliuojant ultragarsu, dažniausiai taikant bendrąją nejautrą. Kadangi hormoninės stimuliacijos metu dažniausiai subręsta daug kiaušialąsčių, gydytojas vienu metu dažniausiai surenka nuo kelių iki keliolikos kiaušinėlių. Jie eina į specialų maistinį skystį. Tada į juos pridedama partnerio spermos. Maždaug po 18 valandų gydytojas patikrina, ar apvaisinimas įvyko, ar ne. Dažniausiai nuo 60 iki 80 proc. kiaušialąstės apvaisinamos spermatozoidu.
48-72 valandos po punkcijos, kai embrionai suskirstomi į 2-8 blastomerus (ląsteles), jie kateteriu įvedami tiesiai į gimdos ertmę. Jaunesnėms moterims, neturinčioms sunkios ligos istorijos, gydytojas į gimdą įterpia 1–2 embrionus. Vyresniems ir tiems, kuriems nepavyko apvaisinimo mėgintuvėlyje ciklai – 3. Esmė – padidinti tikimybę, kad embrionas įsitvirtins į gimdą. Pasitaiko, kad visi embrionai priims ir gims dvynukai (18%) arba trynukai (4%)
Likę embrionai užšaldomi skystame azote, kad būtų panaudoti, jei pirmasis IVF testas nepasiseks (tai yra 20–40 % sėkmingų).

Svarbu

IVF metodo dėka JAV kasmet gimsta 10 000 gimimų. vaikų, Vakarų Europoje – apie 8 tūkst. Mūsų pirmoji IVF mergaitė gimė 1987 m. instituteAkušerijos ir moterų ligos, Balstogės medicinos universitetas. Nuo tada Lenkijoje gimė kiek daugiau nei 2 tūkst. mėgintuvėlio vaikai.

Nevaisingumo gydymas – mikromanipuliacija

Kitaip tariant, intracitoplazminė injekcija (ICSI) naudojama tada, kai nevaisingumo priežastys yra sumažėję spermatozoidų parametrai arba mažas skaičius arba abejotina punkcijos metu surinktų kiaušialąsčių kokybė.
Jei spermos gamyba išlieka sėklidėje, bet nėra spermos (pvz., Užsikimšusi kraujagyslės, retrogradinė ejakuliacija į šlapimo pūslę), kartais gali prireikti atlikti sėklidės arba prielipo biopsiją, kad būtų galima gauti spermą. Tai atliekama pagal bendrąją anesteziją. Kartais surinktos medžiagos ilgai ieškoma laboratorijoje, kad pagaliau būtų išskirtas geriausias spermatozoidas (kartais galima pasirinkti tik vieną)
ICSI metodas susideda iš vieno spermos įvedimo į surinktą kiaušinėlį mikropipete. Jis įvedamas permatomą apvalkalą į kiaušialąstės citoplazmą. Likusi dalis yra tokia pati kaip in vitro metodu. Apskaičiuota, kad ICSI efektyvumas yra 30–90 proc.

Nėštumas po IVF

Praėjus maždaug dviem savaitėms po embrionų įnešimo į gimdą, moteris turi atlikti kraujo tyrimą, kad išsiaiškintų, ar ji nėščia. Tačiau šis testas ne visada prognozuoja normalų nėštumo vystymąsi. Siekiant padidinti embrionų implantacijos tikimybę ir tinkamą nėštumo eigą – net prieš duojant embrionus ir pirmuosius tris mėnesius po pastojimo, moteris turi gauti palaikomųjų vaistų
Nėščios moterys, kurioms atliekamas dirbtinis apvaisinimas, dažniausiai gimdyti per terminą. Kartais, ypač su vadinamaisiais daugiavaisis nėštumas, kurį jie pagimdo anksčiau. Kai kurie nusprendžia atlikti cezario pjūvį.

Spermos bankai

Kai patinas negamina spermos arba negali apvaisinti kiaušinėlio (net mikromanipuliacijos metu) arba yra genetinio defekto nešiotojas, sukeliantis, pavyzdžiui, partnerio nevaisingumą ar persileidimą, arba jei yra yra didelė tikimybė, kad defektas bus perduotas palikuonims – pora gali naudoti specialiame banke deponuotą spermą (Lenkijoje jų yra trys).
Spermos donorai privalo būti iki 35 metų amžiaus, nevartoti stimuliatorių (cigarečių, alkoholio, narkotikų), turėti savo vaikų, būti sveiki, turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir gražios išvaizdos. Jai atliekami išsamūs tyrimai (įskaitant lytiniu keliu plintančias ligas).

Pastaba!

• Po persileidimo pora turėtų palaukti nuo trijų iki šešių mėnesių prieš bandydama vėl pastoti. Moters organizmui reikia laiko atsigauti.
• Pora, kuri jau turivaikai iš apvaisinimo mėgintuvėlyje ciklo, gali atsisakyti likusių šaldytų embrionų ir paaukoti juos kitai nevaisingai porai.

Kiek kainuoja nevaisingumo gydymas?

Valstybinėse klinikose

• Sėklinimas - 400 PLN + vaistai
• apvaisinimas in vitro
• 1 ciklas: 2,5-3,5 tūkst PLN + vaistai (2-3 tūkst. PLN)
• intracitoplazminė injekcija
• 1 ciklas: 3-4 tūkst PLN + vaistai (2-3 tūkst. PLN)

Privačiose klinikose

• apvaisinimas – 700–900 PLN
• apvaisinimas in vitro
• 1 ciklas: 4,5-6,5 tūkst PLN
• intracitoplazminė injekcija
• 1 ciklas: 5,5-7,5 tūkst PLN

„Zdrowie“ mėnesinis

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!