Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Plaučių vėžio priepuoliai be įspėjimo. Simptomai paprastai yra nespecifiniai arba jų nėra. Plaučių vėžys šiuo metu yra dažniausia mirčių nuo vėžio priežastis. Jo atsiradimą mėgsta cigarečių rūkymas, tačiau pasitaiko, kad plaučių vėžiu suserga žmonės, kurie gyvenime nesurūkė nė vienos cigaretės. Kokios kitos plaučių vėžio priežastys gali būti? Kokie simptomai turėtų jus jaudinti ir koks gydymas?

Plaučių vėžystik XVIII amžiaus antroje pusėje pradėtas išskirti kaip atskiras ligos darinys. Anksčiau plaučių vėžys buvo visiškai svetimas žmogaus organizmų tyrinėtojams.

Čia galite pasiskaityti apie visus žinomus vaistus nuo vėžio ir jų klasifikaciją!

XIX amžiaus pabaigoje atliktų skrodimo tyrimų metu plaučių navikai buvo nustatyti tik 1% tirtų mirusiųjų. Šis skaičius labai išaugo XX amžiaus pradžioje, kai plaučių vėžys buvo diagnozuotas iki 15% mirusiųjų.

Sergamumas plaučių vėžiu bėgant metams nuolat didėjo, o dabarši liga yra labiausiai paplitęs piktybinis vyrų navikas ir antras pagal dažnumą (po krūties vėžio) moterims.

Plaučių vėžys: sergamumas

Plaučių vėžio paplitimo statistika gali būti baisu. Apskaičiuota, kad2012 m. buvo diagnozuota beveik 2 milijonams žmonių visame pasaulyje.

Duomenys apie Lenkiją taip pat nėra optimistiški: Nacionalinio vėžio registro duomenimis, 2013 m. šia liga sirgo daugiau nei 14 000 vyrų ir beveik 7 000 moterų.

Nerimą kelia ir tai, kad sergamumas plaučių vėžiu vis didėja. Kaip ir 1980 m. Lenkijoje buvo šiek tiek daugiau nei 10 000 plaučių vėžio atvejų, po 10 metų ši liga buvo diagnozuota daugiau nei 16 500 žmonių, o minėtais 2013 m. plaučių vėžiu susirgo daugiau nei 21 000 pacientų.

Plaučių vėžys: priežastys ir rizikos veiksniai

Pagrindinė plaučių vėžio priežastis yra genetinės medžiagos mutacijos, dėl kurių sutrinka žmogaus ląstelių diferenciacijos ir žūties procesai – jos, be kita ko, sukelia per didelis, nekontroliuojamas ląstelių dalijimasis, dėl kurio sergančiam asmeniui atsiranda plaučių navikas.

Tačiau kąsukelti šias genetines anomalijas?

Labiausiai su plaučių vėžiu siejamas veiksnys yra cigarečių rūkymas – ši asociacija tikrai teisinga, nesnet 85-90 % visų plaučių vėžio atvejų yra susiję su ilgalaikiu rūkymu .

Kuo ilgiau žmogus rūko ir kuo daugiau cigarečių per dieną surūko, tuo didesnė rizika susirgti vėžiu.

Plaučių vėžys suserga ne tik rūkantiems -pasitaiko, kad liga pasireiškia žmogui, kuris niekada gyvenime nevartojo cigaretės . Priešingai nei atrodo, tai nėra reta situacija, nes 10–15% visų plaučių navikų atvejų yra tarp nerūkančiųjų.

Vėžio diagnozė šiuo atveju dažniausiai bent jau stebina, tačiau tiesa ta, kad prie plaučių vėžio veiksnių priklauso ne tik rūkymas, bet ir:

  • cigarečių dūmų poveikis (t. y. pasyvus rūkymas)
  • įvairių toksinių medžiagų, tokių kaip radonas, asbestas ar kiti ore esantys teršalai, poveikis
  • jonizuojanti spinduliuotė
  • kvėpavimo takų ligos (pvz., lėtinė obstrukcinė plaučių liga arba plaučių fibrozė)
  • genetinė našta (padidėjusią plaučių vėžio riziką patiria žmonės, kurių šeimos istorijoje anksčiau buvo diagnozuotas šis vėžys)

Lytis taip pat susijusi su plaučių vėžio rizika – vyrų tokia rizika yra iki 3 kartų didesnė nei moterų.

Nacionalinio vėžio registro duomenimis, moterys Lenkijoje nuo plaučių vėžio miršta dažniau nei nuo krūties vėžio, nors pastarasis diagnozuojamas daugiau nei dvigubai dažniau.

Plaučių vėžys: simptomai

Plaučių vėžys tikrai gali būti laikomas gana gudria liga – iš tikrųjų taip yra dėl kelių priežasčių.

Na, visų pirma, ši liga ilgą laiką gali duoti tik simptomus, rodančius visiškai kitokią esmę – pvz., kokią nors kvėpavimo takų infekciją – o tai yra itin nepalanki situacija, nes gali atitolinti tinkamą diagnozę. pacientas.

Simptomai, kurie gali pasireikšti sergant plaučių vėžiu, yra šie:

  • kosulys (jis turi skirtingą pobūdį, bet visada nuolatinis, nereaguojantis į gydymą, bet ir neaiškios priežasties kosulys, turėtų būti indikacija, leidžianti atmesti paciento plaučių vėžio buvimą; cigarečių rūkaliai, kuriems kosulys nėra neįprastas, turėtų būti visų pirma susirūpinęscharakterio pasikeitimas visiems)
  • užkimimas
  • dusulys
  • krūtinės skausmas
  • hemoptizė (dėl simptomo visada reikia pasitarti su gydytoju)

Sergant plaučių vėžiu, ypač progresavusiu plaučių vėžiu, taip pat gali pasireikšti bendrieji simptomai, tarp kurių visų pirma yra netyčinis svorio kritimas ir didelis silpnumas, fizinio krūvio tolerancijos pablogėjimas ir apetito praradimas.

Plaučių vėžys pasireiškia labai netipiškai – mes čia kalbame apie vadinamąjį. paraneoplastiniai sindromai, kurie gali atsirasti dėl įvairių hormonų ir citokinų išskyrimo iš plaučių naviko arba dėl to, kad pokytis sukelia autoimuninę organizmo reakciją.

Paraneoplastinių sindromų, galinčių atsirasti dėl plaučių vėžio, grupės problemų pavyzdžiai:

  • hiperkalcemija
  • Lambert-Eaton miasteninis sindromas
  • netinkamos antidiurezinio hormono hipersekrecijos sindromas (sutrumpintai SIADH)
  • negimdinė kortikotropino gamyba (AKTH – šį hormoną paprastai išskiria hipofizė)

Kartais plaučių auglys gali sukelti Hornerio sindromą su tokiais simptomais kaip nukritęs vokas, vyzdžio susiaurėjimas ir akies obuolio griūtis į akiduobę.

Su šia problema kartais susiduria žmonės, kuriems išsivysto vadinamasis Pancoast navikas, t.y. pažeidimas, esantis plaučių viršūninėse dalyse (Hornerio sindromas išsivysto tiems pacientams, kurių plaučių vėžys pažeidžia simpatinės nervų sistemos nervines skaidulas).

Plaučių vėžys: tipai

Grupėje yra keletas skirtingų plaučių vėžio tipų. Pagrindinis skirstymas išsiskiria:

  • nesmulkialąstelinė plaučių karcinoma (NSLPV)
  • smulkialąstelinė plaučių karcinoma (SCLC)

Nesmulkialąsteliniai plaučių navikaiyra labiausiai paplitę – jie sukelia iki 85% visų plaučių vėžio atvejų. Šioje grupėje pateikiami pakeitimai, tokie kaip:

  • adenokarcinoma: pažeidimas, paprastai esantis periferinėse plaučių dalyse, yra mažiau susijęs su rūkymu nei kitų tipų plaučių vėžys; Kitas būdingas plaučių adenokarcinomos bruožas yra tai, kad ji gana dažna moterims
  • plokščialąstelinė karcinoma : navikas, vienareikšmiškai susijęs su cigarečių dūmų poveikiu, dažniausiai vystosi centrinėse dalysekvėpavimo sistema, pvz., dideliuose bronchuose
  • didelių ląstelių karcinoma: gana retas plaučių vėžio tipas, kurio lokalizacija labai skiriasi

Daug retesnis nei NSCLC navikas yrasmulkialąstelinė plaučių karcinoma . Kaip ir plokščialąstelinę karcinomą, ją daugiausia sukelia rūkymas.

Pirminis pažeidimas dažniausiai atsiranda apie plaučių ertmes,navikas plinta ir gana greitai metastazuoja- smulkialąstelinis plaučių vėžys laikomas vienu iš agresyviausių plaučių navikų rida.

Be jų, minimos kitos plaučių vėžio rūšys, nors ir rečiau, pavyzdžiui:

  • sarkoma
  • mezenchiminės kilmės navikai
  • karcinoidas

Plaučių vėžys: diagnozė

Atsiradus simptomams, kurie gali būti susiję su plaučių vėžiu – ypač žmogui, kuris, pvz., rūkydamas cigaretes, turi didesnę tikimybę susirgti šia liga – visada reikalauja diagnostikos, kurios dėka liga gali būti patvirtinta arba atmesta.

Atliekami pirminiai vaizdiniai tyrimai: dažniausiai iš pradžių užsakoma krūtinės ląstos rentgenograma

Daug išsamesnis tyrimas – ypač užsakomas, kai rentgeno spinduliai nustato kokių nors nukrypimų nuo normos – yra krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija

Minėti tyrimai leidžia konstatuoti paciento pakitimus, atitinkančius plaučių naviką, tačiau tiksliai nenurodo, koks pakitimas jam pasireiškė. Norint tai išsiaiškinti, gali būti paskirti ir kiti tyrimai - tai gali būti skreplių citologija, bet ir bronchofiberoskopija (kurios metu galima rinkti medžiagą histopatologiniams tyrimams)

Patomorfologiniai tyrimai diagnozuojant plaučių vėžį

Dėl to, kad plaučių vėžys dažnai diagnozuojamas palyginti vėlai nuo jo pradžios,daugeliui pacientų, deja, diagnozės nustatymo metu vėžys jau metastazavo

Piktybiniai plaučių pokyčiai gali išplisti į daugybę skirtingų kūno organų, įskaitant limfmazgius ir smegenis, kepenis ir kaulus.

Norint išsiaiškinti, ar plaučių vėžys nesukėlė paciento metastazių, gali būti paskirti kiti nei pirmiau minėti vaizdo tyrimai, pvz., PET arba magnetinio rezonanso tomografija.

Plaučių vėžys: gydymas

Plaučių vėžiui gydyti naudojami trys pagrindiniai metodai:

  • chirurgija
  • chemoterapija
  • spindulinė terapija

Pirmas dalykas, kuris nusprendžia, kuris iš jų bus pritaikytas pacientui, yra jo turimo plaučių naviko tipas – štai kodėl taip svarbu atlikti išsamią diagnozę.

Nesmulkialąstelinių karcinomų atveju chirurginis gydymas yra gydymo pagrindas, o pacientams, sergantiems smulkialąsteliniu vėžiu, svarbiausia yra chemoterapija.

Čia reikia pabrėžti, kad aukščiau pateikta informacija apie plaučių vėžio gydymą iš tikrųjų yra supaprastinimas.

Tiesą sakant, gydymo planas sudaromas labai individualiai ir tik atidžiai išanalizavus paciento ligos progresavimą.

Pavyzdžiui, pacientui, sergančiam nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu, operacija atliekama ne visada – tai gali būti neįmanoma, pvz., kai pažeidimas įsiskverbia į svarbias, gretimas struktūras (pvz., stambias kraujagysles) arba kai pacientas diagnozuojama, kad yra daug tolimųjų vėžio metastazių, todėl naudingiausias gydymo metodas gali būti, pavyzdžiui, radioterapija.

Be minėtųjų, plaučių vėžio gydymas vis dažniau atliekamas taikant kitus metodus.

Čia kalbame, pavyzdžiui, apie molekuliniu būdu nukreiptą gydymą – jis gali būti naudojamas, be kita ko, pacientams, sergantiems nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu, kuriems diagnozuota EGFR geno mutacija (tokioje situacijoje pacientams gali būti skiriamas, pavyzdžiui, erlotinibas arba afatinibas). Vis dažniau bandoma taikyti imunoterapiją (t. y. tinkamų monokloninių antikūnų vartojimą pacientams).

Plaučių vėžys: prognozė

Plaučių vėžio atveju prognozę sunku vertinti kaip palankią – ją pagerinti galima tik anksti diagnozavus ligą ir kuo anksčiau pradėjus gydymą, todėl taip akcentuojama, kad turėtumėte apsilankyti pas gydytoją, kai tik jie pasireikš, kad pacientas turi simptomų, rodančių plaučių vėžį.

Plaučių vėžiu sergančių pacientų išgyvenamumas pirmiausia priklauso nuo jų sirgusio plaučių vėžio tipo.

Pacientų, sergančių NSŠPV, prognozė paprastai yra geresnė, tačiau tai sunku laikyti optimistiška, nes tik 1 iš 10 visų pacientų išgyvena 5 metus po diagnozės.

Pacientų, sergančių smulkialąsteliniu plaučių vėžiu, prognozė dar blogesnė – jiems net ir tinkamai gydant 3 metų išgyvenamumas fiksuojamas 20% pacientų.

Plaučių vėžys: prevencija

Vėžio gydymasPlaučiai yra labai sunkus ir, deja, nepaisant gydytojų pastangų, ne visada įmanoma išgydyti pacientą. Dėl šios priežasties profilaktika atrodo pati svarbiausia, bet kaip išvengti plaučių vėžio?

Na, visų pirma, apribojant jo atsiradimo rizikos veiksnių poveikį.

Kai kurių iš jų tikrai sunku išvengti – mes kalbame apie oro, kuriuo kvėpuojame, taršą – tačiau kitų galime kiek įmanoma vengti.

Tabako dūmų vengimas , tiek aktyvaus, tiek pasyvaus rūkymo forma, yra labai svarbus užkertant kelią plaučių vėžiui

Ilgalaikiai rūkaliai dažnai neigia galimybę mesti priklausomybę, aiškindami, kad kadangi jie rūko cigaretes daug metų, metimas rūkyti visai neturės įtakos jų rizikai susirgti plaučių vėžiu.

Tikrai netiesa – tęsiantis priklausomybei didėja rizika susirgti plaučių vėžiu, o jei žmogus net ir po daugelio metų nustoja rūkyti, tai šio vėžio tikimybė bent jau nustoja augti.

Svarbus įvykis gydant pacientus, sergančius pažengusiu plaučių vėžiu. Naujas vaistas daug efektyvesnis nei chemoterapija

Š altinis: biznes.newseria.p

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Onkologija