Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Gimdos kaklelio vėžys yra antras pagal dažnumą moterų vėžys pasaulyje. Lenkijoje kasmet daugiau nei trys tūkstančiai įvairaus amžiaus moterų sužino, kad serga gimdos kaklelio vėžiu, dauguma jų, deja, per vėlai, kad galėtų išgyventi. Kokios yra gimdos kaklelio vėžio priežastys ir simptomai? Kas padidina sėkmingo gydymo tikimybę?

Gimdos kaklelio vėžys(lot.carcinoma cervicis uteri , gimdos kaklelio vėžys) yrapirminis gimdos kaklelio vėžys gimda . Gimdos kaklelio vėžys yra antras pagal dažnumą moterų vėžys pasaulyje ir labiausiai paplitęs moterų reprodukcinių organų vėžys.

Iš 10 Lenkijoje kasdien diagnozuojamų moterųgimdos kaklelio vėžysmiršta 5 – tai vienas didžiausių mirtingumo nuo šios ligos rodiklių Europoje.

Dažniausiasgimdos kaklelio vėžiohistologinis tipas yra plokščialąstelinė karcinoma (apie 80 proc.), o adenokarcinoma yra daug retesnė (apie 10 proc.). Labai reti histologiniai tipai yra smulkialąstelinė karcinoma, pirminė limfoma ir gimdos kaklelio sarkoma.

Gimdos kaklelio vėžysdažniausiai nustatomas 40–55 metų moterims, tačiau yra ir nemaža grupė moterų, kurioms vėžys suserga po 25 metų. Tam tikros žmogaus papilomos viruso rūšys yra atsakingos už vėžio formavimąsi –Žmogaus papilomos virusas(ŽPV), perduodamas lytiniu keliu.

Ankstyvo šio vėžio nustatymo ir veiksmingos kovos su juo pagrindas yra reguliari citologija. Būtent citologija leidžia nustatyti gimdos kaklelio intraepitelinę neoplaziją (kitas terminas yra gimdos kaklelio displazija arba ikiinvazinis vėžys), kuri yra prieš invazinįgimdos kaklelio vėžį .

Tokie žemo laipsnio displaziniai (ikivėžiniai) pokyčiai (CIN-1) dažniausiai gydomi farmakologiškai (nors kartais jie regresuoja savaime).

Ankstyvieji gimdos kaklelio ląstelių pakitimai gali būti visiškai išgydyti.

Gimdos kaklelio vėžys: pagrindinis k altininkas yra ŽPV

Ilgalaikė ŽPV infekcija yra laikoma esminiu ir svarbiausiu patogenu sergantgimdos kaklelio vėžiu .

Beveik visoms moterims, sergančiomsgimdos kaklelio vėžiuarbasu ikivėžiniais pažeidimais buvo aptiktas žmogaus papilomos viruso - ŽPV ( Human Papilloma Virus ) buvimas, tiksliau - jo kancerogeniniai tipai: ŽPV 16 ir 18 (atsako daugiau nei 70 proc. ligos) ir ŽPV 31, 33, 45.

Jei virusas turi onkogeninių požymių, ankstyvi lytiniai santykiai ir rūkymas padidina riziką susirgti šia liga du kartus, o susirgti bent trimis vaikais, lytiškai plintančiomis ligomis ar ilgai vartojant kontraceptines tabletes – net keturis kartus.

Naujausi tyrimai rodo, kad prezervatyvai neapsaugo nuo ŽPV, nebent juose yra virusų. Santykinį saugumą užtikrina vadinamasis barjerinė kontracepcija, t. y. makšties įdėklai ir žiedai. Svarbus prevencijos elementas yra išlikimas monogamiškuose santykiuose ir abiejų partnerių ištikimybė.

Gimdos kaklelio vėžys: kiti rizikos veiksniai

Norsgimdos kaklelio vėžio atvejuŽPV infekcija laikoma esminiu ir svarbiausiu patogenu (šis vėžys neaptinkamas be ŽPV infekcijos), vien viruso buvimas nepakanka, Vėžiui progresuoti būtini kiti, mažiau ištirti veiksniai. Tai apima:

  • ankstyvas lytinis aktas (iki 16 metų)
  • dažni seksualinių partnerių keitimai
  • partnerio neištikimybė
  • keli pristatymai greitai iš eilės
  • rūko (taip pat pasyviai) cigaretes
  • negydomas uždegimas ir bet kokie gimdos kaklelio pokyčiai
  • amžius -gimdos kaklelio vėžysretai užpuola iki 20 metų amžiaus, dažniau po 30 metų; sergamumas piką pasiekia sulaukus 45-55 metų, tačiau susirgti gali ir negimdžiusi, neturėjusi 20 m. jaunesnėms nei 30 metų moterims ŽPV infekcijos dažniausiai yra laikinos, vyresnėms nei 30 metų moterims lėtinė ŽPV infekcija padidina gimdos kaklelio vėžio riziką

Be to, yra ir kitų veiksnių, kurie tikriausiai gali turėti įtakos ligos atsiradimui:

  • ilgalaikė geriamoji hormoninė kontracepcija
  • mažai antioksidantų turinti dieta
  • ŽIV infekcija
  • dažnas vaginitas, kurį sukelia gonorėja irChlamydia trachomatis

Gimdos kaklelio vėžys: simptomai

Gimdos kaklelio vėžys yra pavojingas daugiausia dėl to, kad ikivėžinė būklė nesukelia jokių simptomų. Dažnai pirmasis požymis, kurį moteris pastebės, kad kažkas negerai, yra kraujavimas iš makšties po lytinių santykių arba tepimas tarp menstruacijų. Gimdos kaklelio simptomai yra nespecifiniai, be kita ko, jie apima:

  • stiprus iškrovimas
  • skausmas lytinio akto metu
  • skausmas pilvo apačioje
  • kraujavimas po lytinių santykių arba ginekologinės apžiūros
  • ilgesni ir sunkesni laikotarpiai nei įprastai
  • kraujavimas tarp reguliarių mėnesinių kraujavimų
  • neįprastas kraujavimas iš makšties
  • kraujavimas po menopauzės

Gimdos kaklelio vėžys: diagnostiniai tyrimai

Pagrindinis testas, leidžiantis aptiktigimdos kaklelio vėžįpradinėje stadijoje yra citologija, kurią sudaro mikroskopinis ląstelių, paimtų iš gimdos kaklelio, įvertinimas specialiu šepetėliu. Gimdos kaklelio epitelio ląstelės skirstomos į normalias, netipines, ikivėžines ir vėžines. Netipinių ląstelių buvimas reikalauja citologijos replikacijos po gydymo nuo uždegimo.

Jei įtariami ikivėžiniai pakitimai, skiriama gimdos kaklelio kolposkopija arba endoskopija. Neaiškiems rezultatams patikrinti taip pat atliekami kolposkopijos ir ŽPV DNR tyrimai, tai yra onkologinis viruso tyrimas.

Kitas diagnostikos etapas – klinikinės pažangos stadijos nustatymas ir gydymo planavimas. Šiuo tikslu:

  • visa medicininė apžiūra (anamnezė ir fizinė apžiūra), ypatingą dėmesį skiriant turimų limfmazgių apžiūrai
  • ginekologinis tyrimas (per makštį ir tiesiąją žarną)
  • krūtinės ląstos rentgenograma
  • pagrindiniai kraujo ir šlapimo tyrimai (pilnas kraujo tyrimas, šlapimo tyrimas, šlapalas, kreatininas, kepenų fermentai)

Papildomi papildomi tyrimai apima transvaginalinį ultragarsą ir pilvo ertmės ultragarsą.

Ankstyvosiose naviko vystymosi stadijose reikalinga chirurginė konizacija (biopsija, atliekama taikant bendrąją nejautrą), kuri leidžia patvirtinti, kad pažeidimas yra ne didesnis nei IA1.

Aukštesnėse stadijose, norint planuoti gydymą, patartina atlikti limfmazgių ir (arba) paratifoidų vaizdinius tyrimus (KT, MR, PET-CT) ir smulkiosios adatos aspiracijos (FNAB) biopsiją. atvejų).

Jei įtariama šlapimo pūslės ir tiesiosios žarnos infiltracija, reikia atlikti cistoskopiją, rektoskopiją ir mikroskopinį medžiagos, surinktos iš įtariamų šlapimo pūslės ir tiesiosios žarnos pažeidimų, tyrimą. Kai kuriais atvejais gali būti atliekama laparoskopija.

Pažangos stadijai įvertinti naudojama FIGO (Tarptautinės akušerių ir ginekologų federacijos) sukurta klinikinė klasifikacija, kuri priima šiuos tyrimus kaip papildomų tyrimų dalį:

  • Krūtinės ląstos rentgenograma
  • Kaulų rentgenograma
  • Storosios žarnos rentgenas su kontrastu
  • cistoskopija
  • urografija
  • medžiagų tyrimas dėl pakitimų tiesiojoje žarnoje ir šlapimo pūslėje

Gimdos kaklelio vėžys: stadijos

Stadijų klasifikacijagimdos kaklelio vėžyspagal FIGO (2009)

ĮvertinimasCharakteristikos
IVėžys griežtai apsiriboja gimdos kakleliu
IAMikroinvazinis vėžys diagnozuotas tik mikroskopiškai, remiantis medžiaga, apimančia visą neoplastinį pažeidimą
IA1Stromos infiltracijos gylis ≤ 3 mm nuo pamatinės membranos, pažeidimo skersmuo ≥ 7 mm
IA2

Stromos infiltracijos gylis ≤ 5 mm nuo pamatinės membranos, pažeidimo skersmuo ≥ 7 mm

IBVisi pažeidimai, didesni nei IA2 laipsnio, kliniškai akivaizdūs ar ne
IB1Kliniškai akivaizdus pažeidimas ≤ 4 cm
IB2Kliniškai akivaizdus pažeidimas>4 cm
IIVėžys praeina už gimdos kaklelio, nepasiekdamas dubens sienelės, bet įsiskverbia į makštį tik viršutinėje 2/3 jo ilgio dalyje
IIAInfiltracija patenka į skliautą ir (arba) makštį, bet neviršija 2/3 viršutinės dalies ir neįsiskverbia į parasimpatinę
IIA1Kliniškai akivaizdus pažeidimas ≤ 4 cm
IIA2Kliniškai akivaizdus pažeidimas>4 cm
IIBParašiutiniai infiltratai, nepasiekiantys dubens kaulų (be infiltracijos arba su makšties infiltracija)
IIIVėžys pasiekia dubens sieneles (tiesiosios žarnos tyrime nelieka laisvos vietos tarp infiltracijos ir dubens kaulo), makšties infiltracija apima apatinę 1/3 ilgio, visi hidronefrozės ar neveikli inksto atvejai (nepriklausomai nuo neoplastinio proceso masto, nustatyto sudarytame tyrime) taip pat priskiriamas III stadijos vėžiui
IIIAVėžys įsiskverbia į 1/3 apatinės makšties dalies, parazituose nėra kaulų infiltracijų
IIIBBestuburių gyvūnų infiltracijos į kaulus, hidronefrozės buvimas arba neaktyvus inkstas
IVVėžio judėjimas už dubens srities arba šlapimo pūslės ar tiesiosios žarnos gleivinės pažeidimas
IVAInvazija į gretimus organus
IVBTolimos metastazės

Gimdos kaklelio vėžys: gydymas

Gydymasgimdos kaklelio vėžyspriklauso nuo jo stadijos ir bendros paciento būklės.Taip pat atsižvelgiama į tai, ar pacientė nori išsaugoti savo vaisingumą.

Vėžiui progresuojant prognozė blogėja, o penkerių metų išgyvenamumas – vis mažesnis.

Žemo laipsnio displaziniai (ikivėžiniai) pokyčiai (CIN-1) dažniausiai gydomi farmakologiškai (nors kartais jie regresuoja savaime). Po gydymo būtina pasitikrinti pas gydytoją.

Esant pažengusiems displaziniams pažeidimams (CIN-2, CIN-3) ir pradėjusgimdos kaklelio vėžiui(IA-IB1 ir IIA1 stadijos) chirurgija yra gydymo metodas (dažnas a šios pacientų grupės bruožas yra pažeidimo dydis ne didesnis kaip 4 cm ir parametro nebuvimas) – pašalinamas sergantis gimdos kaklelio fragmentas.

Tausojantys gimdos kaklelio vėžio gydymo metodaiapima:

  • elektrokauterija (audinių deginimas naudojant elektrokauteriją)
  • kriochirurgija (audinių sunaikinimas užšaldant)
  • lazerinė chirurgija (lazerio terapija)
  • LEEP metodas (LEEP-LOOP) - supjaustykite elektrine kilpa
  • konizacija – kūginis audinio iškirpimas aplink gimdos kaklelio kanalą

Jei yra vėžio pasikartojimo rizika, po operacijos rekomenduojama radiochemoterapija Esant invaziniam gimdos kaklelio vėžiui, reikalinga didelė operacija – dažniausiai tai yra radikali histerektomija pašalinant dubens limfmazgius, kurią galima atlikti laparoskopiškai arba transvaginiškai, bet dažniausiai atliekama atidarant pilvą (metodo pasirinkimas priklauso nuo to, kiek pažengęs ir lokalizuotas navikas bei nuo chirurgo įgūdžių).

  • Histerektomija – eiga ir sveikimas

Spindulinė terapija yra papildomas gydymas. Jei atsirado metastazių į kitus organus, taikoma ir chemoterapija.Lenkijoje, kai gimdos kaklelio vėžys dažniausiai diagnozuojamas pažengusioje stadijoje, jo gydyme reikšmingą vaidmenį atlieka radioterapija ir radiochemoterapija

Spindulinė terapija gydant gimdos kaklelio vėžį taikoma dviem formomis:

  • naviko švitinimas per odą ir sveikus naviką supančius audinius
  • naviko apšvitinimas įdedant radioaktyvų elementą į gimdos kaklelio kanalą, kuris išsaugo sveikus audinius

Chemoterapija sergantgimdos kaklelio vėžiudažniausiai naudojama kartu su radioterapija, nes citostatikai padidina spindulinės terapijos efektyvumą. Nepagydomai sergantiems pacientams skiriama vien chemoterapija, kai negalima taikyti kitų metodų.

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija: