- Sandiferio sindromo priežastys
- Sandiferio sindromas – refleksinis mechanizmas
- Kokie simptomai gali lydėti Sandiferio sindromą?
- Sandifer sindromo diagnozė
- Sandifer sindromo gydymas
- Sandiferio sindromas – nenuvertinkite simptomų!
Sandifer sindromą 1964 m. pirmą kartą aprašė Kinsbourne, kuris pranešė apie tris šio sindromo atvejus vaikams, turintiems hiatal išvaržą. Chirurginis išvaržos gydymas pašalino sindromo simptomus. Kas yra Sandiferio sindromas ir kaip jis pasireiškia? Su kokiais ligos subjektais ji susijusi?
Sandiferio sindromastai labiau simptomas nei liga, kurios etiologija, taigi ir atsiradimo priežastys, nėra iki galo suprantamos. Sandiferio sindromu dažniausiai serga kūdikiai (t. y. vaikai iki 1 metų) ir šiek tiek vyresni, maži vaikai. Jis pasireiškia trikdančiais, būdingais kūdikio judesiais, primenančiais riestainį (galvytės pasukimas į kairę arba į dešinę). Kartais šių judesių priepuoliai painiojami su epilepsijos priepuoliu. Be to, gana būdinga stuburo sulenkimas į lanką, tokia padėtis medicinoje žinoma kaip opistotonusas. Šie simptomai paprastai atsiranda po kūdikio maitinimo. Sandiferio sindromas dažniausiai pasireiškia vaikams nuo 2,5 iki 3,3 metų.
Sandiferio sindromo priežastys
Kaip parodyta mokslinėje literatūroje, Sandiferio sindromas yra susijęs su stemplės dirginimu dėl rūgštaus skrandžio turinio. Tai reiškia, kad dažniausiai susiduriame su tokia liga kaip gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Ši liga atsiranda dėl patologinio rūgšties išsiskyrimo skrandyje į stemplę. Vaikų GERL simptomai yra šie:
- bronchospastinių būsenų,
- dantų emalio pažeidimas,
- gerklų švokštimas,
- ENT problemos,
- gerklės skausmas.
Kita galima Sandifer sindromo priežastis yra hiatal išvarža, įgimta anatominė anomalija, kai per didelė pertrauka, dėl kurios skrandis įsiveržia į krūtinę. Šio defekto pasekmė – skrandžio turinio nutekėjimas atgal į stemplę, o tai sukelia dirginimą ir lenkimo judesių atsiradimą (t. y. Sandiferio sindromas).
Sandiferio sindromas – refleksinis mechanizmas
Mokslininkai vis dar ginčijasi, koks yra lenkimo judesių atsiradimo mechanizmas vaikams, sergantiems Sandiferio sindromu. Viena teorija teigia, kad galva yra pakreipta ir pasuktasukelia greitesnį stemplės išsivalymą nuo dirginančio, rūgštaus skrandžio turinio, o tai pašalina nemalonių simptomų trukmę.
Tai tarsi gynybos mechanizmas nuo atsitraukiančio turinio, dirginančio stemplės gleivinę, kuri nėra pritaikyta rūgštiniam skrandžio turiniui (kuriame, kaip žinome, yra druskos rūgšties)
Kita, naujesnė hipotezė rodo klajoklio nervo dalyvavimą generuojant aprašytus judesius. Medicinos š altinių teigimu, rūgštus skrandžio turinys gali dirginti makšties nervų galūnes, dėl ko susitraukia krūtinkaulio ir trapeciniai raumenys, atsakingi už vaiko atliekamus šiam sindromui būdingus judesius. Šiuos judesius taip pat gali lydėti vaiko akių obuolių pasukimas į viršų, kuris taip pat yra dėl aprašyto klajoklio nervo veiklos.
Kokie simptomai gali lydėti Sandiferio sindromą?
Šį sindromą gali lydėti kiti simptomai, atsirandantys dėl stemplės gleivinės sudirginimo ir kt. Jie daugiausia apima:
- stipri liūtis, vėmimas,
- kūdikio nervingumas maitinimo metu, verksmas, nervingumas,
- atsisakymas valgyti, dėl ko nenormaliai auga svoris ir dėl to - vystymosi apribojimas,
- pasikartojančios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos,
- nepaaiškinamas kosulys ir užkimimas.
Sandifer sindromo diagnozė
Jei įtariate Sandifer sindromą, verta atlikti tyrimus, kurie patvirtins arba paneigs stemplės refliukso buvimą. Vaikams dažnai atliekamas diagnostinis testas yra 24 valandų pH-metrinis testas. Tam reikia į stemplę įkišti specialų zondą, kuris leidžia išmatuoti pH (arba rūgštingumą) stemplėje.
Tai leidžia nustatyti, ar rūgštus maistas iš skrandžio patenka į stemplę ir, svarbiausia, kiek tokių epizodų būna per dieną ir kiek jie trunka. Visą dieną, kai atliekama apžiūra, tėvai turėtų užsirašyti, kada vaikas maitinamas, kokį maistą valgo, taip pat vaiko skundų trukmę ir pobūdį.
Sandifer sindromo gydymas
Sandifer sindromo gydymas apima jį sukeliančių būklių, t. y. gastroezofaginio refliukso ligos, o kartais ir hiatalinės išvaržos, gydymą.
Gydant gastroezofaginio refliukso ligą, rekomenduojamos šios rekomendacijos:
- naudojant maisto mišinius, skirtus kūdikiams, turintiems refliukso problemų – jie pažymėti santrumpa AR – tai koncentruoti mišiniai,
- didelio likučio ir mažai riebalų turinčios dietos – taip yravyresni vaikai,
- laikantis tam tikrų mitybos taisyklių: valgyti mažomis porcijomis, vengti valgyti prieš pat miegą ir prieš mankštą,
- protonų siurblio inhibitorių naudojimas – tai pirmos eilės vaistai gydant rūgšties refliukso ligą. Šie vaistai veikia slopindami fermento aktyvumą skrandžio gleivinės ląstelėse, todėl sumažėja druskos rūgšties sekrecija ir dėl to išnyksta ligos simptomai.
Kai Sandifer sindromo priežastis yra hiatal išvarža, dažniausiai prireikia operacijos, nors galiausiai sprendimą priima gydytojas.
Sandiferio sindromas – nenuvertinkite simptomų!
Diagnozuoti Sandifer sindromą ir susieti jo simptomus su tokiomis sąlygomis kaip stemplės refliuksas ir hiatal išvarža nėra lengva. Daugeliu atvejų dėl simptomų pobūdžio vaikas pirmiausia kreipiasi į vaikų neurologą arba ENT specialistą.
Verta žinoti apie tokios ligos egzistavimą ir pajutus šiame straipsnyje aprašytus simptomus pagalvokite apie stemplės refliuksą.
Jei mūsų vaikams maitinimo metu atsiranda kokių nors nerimą keliančių simptomų, tikrai verta pasikonsultuoti su savo pediatru ir nenuvertinti šių simptomų.