Fistulografija – fistulės (fistulės) eigos rentgenologinis tyrimas, suleidus jai kontrastinės medžiagos. Kokios yra fistulografijos indikacijos? Kaip pasiruošti šiam testui ir kaip jis vyksta?
Fistulografijayra radiologinis tyrimas – rentgenas – naudojant kontrastą, leidžiantį patikrinti, kaip vyksta fistulė, t.y. iš lotyniškofistulė.
Fistulė yra kanalas, jungiantis gilesnius organus ar audinius su odos paviršiumi arba tarp jų esančius vidaus organus. Fistulė gali būti įgimta (dėl vaisiaus apsigimimų) arba įgyta dėl ligos, traumos ar operacijos.
Tarp įgytų fistulių yra vadinamųjų dirbtinės fistulės, atsiradusios dėl chirurginės intervencijos. Pavyzdžiui, užsikimšus galinei žarnyno daliai, atliekama storosios žarnos fistulė, jei išmatos norima išleisti į lauką. Dirbtinė fistulė taip pat įkišama atliekant dializės procedūras su dirbtiniu inkstu.
Fistulografija: indikacijos
Fistulografija atliekama siekiant nustatyti tikslią fistulės formą, dydį, galimų ertmių ir šakų buvimą ir, svarbiausia, jos vietą aplinkinių organų atžvilgiu, prieš atliekant jos pašalinimo procedūrą. Be to, fistulografijos dėka dažnai galima nustatyti fistulės priežastį.
Fistulografija atliekama esant fistulėms bet kurioje vietoje, pvz.:
- dantų fistulės
- odos fistulės
- žarnyno fistulės
- perianalinės fistulės
- makšties fistulės
- kvėpavimo fistulės
- kaulo fistulė
Fistulografija: tyrimo eiga
Pacientas, kuris ateina apžiūrai, turi būti nevalgius. Tyrimas atliekamas gydymo kabinete, dažniausiai taikant vietinę nejautrą.
Kontrastinė medžiaga įvedama į fistulę, o injekcijos vieta užblokuojama, kad ji neištekėtų. Padarius reikiamus rentgeno vaizdus, agentas pašalinamas iš fistulės.
Fistulografija: kontraindikacijos
Absoliuti kontraindikacija, kaip ir atliekant kitus rentgeno tyrimus bei atliekant fistulografiją, yra nėštumas arba jo įtarimas
Jei pacientas yra alergiškas kontrastinėms medžiagoms, jis turi apie tai informuotigydytojas.
Jei pajutote kokių nors staigių simptomų, nedelsdami praneškite apie juos apžiūrą atliekančiam gydytojui