Profilaktinius tyrimus sulaukus 60 metų turėtų atlikti kiekvienas senjoras. Su amžiumi negrįžtamai atsiranda biologiniai senėjimo procesai, sukeliantys daugybę lėtinių ligų. Patikrinkite, kokius tyrimus reikia atlikti sulaukus 60 metų.

Kąprofilaktinius tyrimusreikia atliktisulaukus 60 metų ? Sąrašas tęsiasi ir tęsiasi. Su amžiumi mažėja daugelio organų, tokių kaip inkstai ir kepenys, kurie yra atsakingi už organizmo detoksikaciją ir kenksmingų medžiagų pašalinimą, darbingumas. Endokrininės liaukos, tokios kaip kasa ir skydliaukė, pradeda gaminti vis mažiau hormonų. DNR atkūrimo mechanizmai taip pat pradeda žlugti, o tai padidina vėžio riziką. Dėl šios priežasties vyresniems nei 60 metų žmonėms turėtų būti suteikta speciali medicininė priežiūra.

Dažniausios vyresnių nei 60 metų lenkų ligos ir negalavimai

Žemiau esančioje lentelėje pateikiamos devynios dažniausiai vyresnių nei 60 metų lenkų ligos ir negalavimai:

VyraiMoterys
Aukštas kraujospūdis 47,2%Aukštas kraujospūdis 56,3%
Apatinės nugaros dalies skausmas 36,2%Osteoartritas 47,3 %
Osteoartritas 29%Apatinės nugaros dalies skausmas 45,5%
Vainikinių arterijų liga 24,8 %Kaklo skausmas ar kitas lėtinis kaklo diskomfortas 33,9%
Vidurio nugaros skausmas 24%Vidurio nugaros skausmas 32,4 %
Kaklo skausmas ar kiti lėtiniai kaklo negalavimai 23,7%Vainikinių arterijų liga 28%
Prostatos ligos 22,5%Diabetas 17,6 %
Diabetas 17,7 %Skydliaukės ligos 17,2%
Miokardo infarktas ir jo komplikacijos 13%Šlapimo nelaikymas 15,4 %

Deja, šiuo metu Lenkijoje nėra prevencinių programų, skirtų vyresniems nei 60 metų žmonėms. Nacionalinės sveikatos fondo lėšomis šešiasdešimtmečiai, pateikę atitinkamą gydytojo siuntimą, gali pasinaudoti profilaktiniais patikrinimais kitoms amžiaus grupėms. Sveikatos apsaugos ministerijos organizuojamos programos yra prieinamos be siuntimo. ankstyvo krūties ir storosios žarnos vėžio nustatymo programa.

Tyrimai po 60 metų -periferinio kraujo skaičius

Kraujo morfologija yra vienas pagrindinių laboratorinių tyrimų, leidžiančių ankstyvoje stadijoje nustatyti įvairias patologijas. Jos dėka galima aptikti pavojingas infekcijas, kurios vyresniems nei 60 metų žmonėms gali būti intensyvesnės eigos nei jaunesniems, nes su amžiumi mažėja organizmo imunitetas. Be to, morfologija leis diagnozuoti anemiją, kurios priežastis gali būti mitybos trūkumai arba kraujo vėžys (jų dažnis didėja su amžiumi).

Kraujo morfologija susideda iš trijų sistemų:

  • b altųjų kraujo kūnelių (bendras neutrofilų, monocitų, bazofilų, eozinofilų, limfocitų skaičius ir procentas)
  • raudonųjų kraujo kūnelių (raudonųjų kraujo kūnelių skaičius, hemoglobinas, hematokritas, MCV, MCH, MCHC, RDV)
  • trombocitų (trombocitų skaičius, MPV)

Kartu su morfologija verta nustatyti uždegimo žymenis: Biernackio testą (ESR) ir labai jautrų C reaktyvųjį b altymą (hsCRP). Pirmiau minėti tyrimai turėtų būti atliekami vyresniems nei 60 metų žmonėms bent kartą per metus.

Tyrinėkite vyresnius nei 60 metų ir širdies ir kraujagyslių ligas

Širdies ir kraujagyslių ligos, tokios kaip hipertenzija, miokardo infarktas ar išeminis insultas, yra glaudžiai susijusios su senėjimu. Kas ketvirtas vyresnis nei 60 metų žmogus serga koronarine širdies liga, o daugiau nei 80 % mirčių šioje amžiaus grupėje sukelia kraujotakos sistemos ligos.

Lenkijoje, remiantis GUS duomenimis, arterine hipertenzija dažniausiai serga 60 metų amžiaus žmonės, ja randama daugiau nei pusei žmonių. Arterinės hipertenzijos kontrolė yra labai svarbi, nes ji gali sukelti tolesnių ligų, pvz., inkstų ligų, vystymąsi.

Vienas kraujospūdžio rodmuo paprastai yra nepatikimas. Todėl rekomenduojama reguliariai tikrintis kraujospūdį kraujospūdžio matuokliu namuose ar sveikatos priežiūros įstaigoje. Atminkite, kad gyvsidabrio manometrai yra patys tiksliausi ir būtent jų matavimo pagrindu turėtumėte diagnozuoti arterinę hipertenziją. Hipertenzija sergantiems žmonėms taip pat verta įvertinti natrio, kalio, kalcio ir magnio koncentraciją kraujyje, nes nenormalus jų kiekis gali sukelti aukštą kraujospūdį.

Kad išvengtumėte koronarinės širdies ligos, turėtumėte reguliariai tirti bendrą cholesterolio kiekį ir jo atskiras MTL, DTL ir ne DTL frakcijas bei trigliceridus. Pati senatvė yra veiksnys, didinantis riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl šios grupės žmonėms tyrimą reikėtų atlikti kartą per metus. Norint stebėti gydymo veiksmingumą, tyrimas turėtų būti atliekamas maždaug kas 3 mėnesius.

Be to, verta išmatuoti homocisteino ir hsCRP kiekį kraujyje.Padidinus šiuos du santykius, dar labiau padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Tyrimai po 60 metų ir judėjimo sistemos

Skeleto ir raumenų sistema yra antra dažniausia vyresnių nei 60 metų žmonių disfunkcijos priežastis. Apie 40 % jų skundžiasi apatinės nugaros dalies skausmais ir osteoartritu (ypač moterų). Osteoartritas ir stuburo degeneracija gali pasireikšti, be kita ko. sąnarių skausmas, patinimas ir traškėjimas bei rytinis sustingimas.

Kita senatvės liga – osteoporozė, kuria dažniausiai serga moterys po menopauzės, susijusi su kaulus saugančių hormonų kiekio sumažėjimu. Osteoporoze serga ir vyresni nei 70 metų vyrai. Osteoporozės pasekmė yra kaulų masės sumažėjimas ir padidėjusi kaulų lūžių rizika.

Esant lėtiniams stuburo ir sąnarių skausmams vyresnio amžiaus žmonėms, reikia atlikti sąnarių ir/ar stuburo rentgeno tyrimą. Sąnarių skausmą taip pat gali sukelti podagra ar reumatoidinis artritas. Jei įtariama podagra, reikia atlikti šlapimo rūgšties tyrimą kraujyje, mikroskopiškai įvertinti sinovinį skystį ir rasti natrio uratų kristalų

Vėliau prasidėjęs reumatoidinis artritas arba EORA (pagyvenusių žmonių reumatoidinis artritas) pasižymi staigiu ir ūmiu pasireiškimu ir daugiausia didelių sąnarių pažeidimu. Laboratoriniai tyrimai, kuriuos reikia atlikti įtarus reumatoidinį artritą, yra anti-CCP ir anti-RF antikūnų nustatymas kraujyje.

  • REUMATINIS PROFILIS - tyrimai reumatinėms ligoms nustatyti

Pagrindinis osteoporozės diagnostikos testas yra kaulų mineralinio tankio įvertinimas densitometrijos metodu. Šį tyrimą reikia atlikti vieną kartą sulaukus 60 metų. Kiti tyrimai, kuriuos reikėtų atlikti įtarus osteoporozę, yra kalcio, neorganinio fosforo ir vitamino D nustatymas kraujyje.

Tyrimai sulaukus 60 metų ir diabeto

Sergamumas 2 tipo cukriniu diabetu didėja su amžiumi ir paveikia maždaug 18 % po 60 metų amžiaus. Nediagnozuotas arba netinkamai kontroliuojamas diabetas sukelia daug rimtų komplikacijų, tokių kaip galūnių amputacijos ar regos sutrikimai (diabetinė retinopatija, katarakta). Cukrinio diabeto simptomai, be kita ko, yra. per didelis troškulys, dažnas šlapinimasis, nuovargis.

Viena iš 2 tipo diabeto priežasčių yra antsvoris ir nutukimas, kuriuo serga beveik 70 % vyresnių nei 60 metų žmonių, o kas ketvirtas šios amžiaus grupės žmogus yra nutukęs.

Pagrindinis vertinimo tyrimasangliavandenių apykaita – tai gliukozės koncentracija kraujyje (norma nevalgius: 70-99 mg/dl) ir insulino. Šie tyrimai turėtų būti atliekami bent kartą per metus. Esant nenormaliam gliukozės kiekiui kraujyje nevalgius, kai gliukozės reikšmė yra nuo 100 iki 125 mg/dL, vadinamoji. gliukozės kreivė. Šis tyrimas apima gliukozės kiekio kraujyje matavimą nevalgius ir 75 g gliukozės suleidimą per pirmą ir antrą valandą po jo vartojimo.

Žmonėms, kuriems diagnozuotas 2 tipo cukrinis diabetas, naudingas gliukozės kiekio kraujyje stebėjimo žymuo yra glikozilinto hemoglobino (HbA1c) nustatymas. Šis parametras atspindi vidutinę gliukozės koncentraciją kraujyje per pastaruosius 3 mėnesius.

Kūno masės indeksas vertinamas naudojant KMI indeksą.

Vyresni nei 60 metų ir vėžio tyrimai

Piktybiniai navikai yra dar viena dažna vyresnio amžiaus žmonių liga. Jie yra antra pagal dažnumą mirties priežastis šioje amžiaus grupėje. Lenkijoje vyresni nei 60 metų vyrų piktybiniai navikai yra plaučių vėžys, prostatos vėžys ir storosios žarnos vėžys. Tačiau moterims krūties, gaubtinės žarnos ir plaučių vėžys. Todėl profilaktiniai tyrimai, kuriais siekiama nustatyti vėžį ankstyvoje vystymosi stadijoje, yra nepaprastai svarbūs.

  • Kolorektalinis vėžys

Kolorektalinio vėžio patikra – tai kolonoskopija ir slapto kraujo išmatose tyrimas. Sveikatos apsaugos ministerija per kolonoskopiją finansuoja gaubtinės žarnos vėžio prevencijos programą. Į testus gali pretenduoti 55–64 metų vyrai ir moterys. Kolonoskopija sulaukus 60 metų turėtų būti atliekama kas 5-10 metų, priklausomai nuo tyrimo rezultatų. Slapto kraujo išmatose tyrimai atliekami kas 1-2 metus

  • Plaučių vėžys

Vyresniems nei 60 metų žmonėms, kurie rūko arba rūkė praeityje, turėtų būti atlikta krūtinės ląstos rentgenograma. Taip pat 2022 metais planuojamas patikros projektas, skirtas ankstyvam plaučių vėžio nustatymui. Atranka bus atliekama naudojant mažų dozių kompiuterinę tomografiją rūkantiems ir buvusiems rūkantiems nuo 50 iki 74 metų amžiaus.

  • Krūties vėžys

Sveikatos apsaugos ministerijos prevencinė programa ankstyvam krūties vėžio nustatymui taikant mamografiją skirta moterims nuo 50 iki 69 metų amžiaus. Todėl vyresni nei 60 metų žmonės gali jį naudoti be gydytojo siuntimo.

  • Prostatos vėžys

Apskaičiuota, kad apie 50% vyrų, vyresnių nei 60 metų, išsivysto prostatos padidėjimas. Tačiau tai ne visada siejama su piktybinio naviko buvimu. Norint diagnozuoti prostatos vėžį, reikia atlikti tyrimątransrektalinis ir prostatos antigeno (PSA) nustatymas kraujyje.

Tyrimai sulaukus 60 metų - inkstai

Senėjimas taip pat sukelia nuolatinius inkstų struktūros pokyčius, įskaitant aktyvių nefronų skaičiaus ir kraujagyslių fibrozės mažinimas. Savo ruožtu struktūriniai pokyčiai tiesiogiai paveiks inkstų funkciją. Vyresni nei 60 metų žmonės yra daugiausiai naujai diagnozuotų lėtinių inkstų ligų grupių. Ši liga yra labai klastinga, nes ilgą laiką nesukelia jokių simptomų.

Norint įvertinti inkstų būklę, rekomenduojama atlikti ultragarsinį tyrimą. Be inkstų funkcijos įvertinimo kraujyje, reikia tirti karbamidą (kartais pakeičiamą BUN), kreatininą ir šlapimo rūgštį. Šie parametrai padidėja, kai inkstai neveikia tinkamai. Reikia atsiminti, kad vyresnio amžiaus žmonėms, kurių inkstų funkcija pažeista, kreatinino koncentracija didėja daug lėčiau nei jaunų žmonių.

Štai kodėl daugelis specialistų pataria nenaudoti kreatinino kaip inkstų pažeidimo žymens. Labiau naudinga įvertinti vyresnių nei 60 metų žmonių inkstų funkciją yra kreatinino klirensas.

Kartą per metus vyresniems nei 60 metų žmonėms verta atlikti bendrą šlapimo tyrimą, kuris gali būti informacijos š altinis apie prasidedančias patologijas. Be šlapimo spalvos, pH ir svorio tyrimo, galite ištirti b altymų kiekį šlapime (tai gali reikšti inkstų nepakankamumą) ir gliukozės bei ketoninių kūnų buvimą (tai gali rodyti diabetą).

  • Pagyvenusių žmonių ligos. Ką dažniausiai kenčia pagyvenę žmonės?
  • SENĖJIMAS – kas yra senėjimo procesas ir nuo ko jis priklauso
  • Kaip išlaikyti gerą būklę ir protinę formą iki senatvės? [PSICHOLOGŲ TARYBOS]

Tyrimai po 60 metų – kepenys

Kepenys yra pagrindinis organizmo detoksikacijos centras. Didelę įtaką jos būklei senatvėje turėjo mūsų gyvenimo būdas – kiek vartojome alkoholio, kokius vaistus vartojome ar sveikai maitinamės. Blogai veikiančių kepenų simptomai yra pykinimas, apetito stoka, virškinimo sutrikimai, vidurių pūtimas.

Kaip ir inkstų atveju, norint įvertinti struktūrinius kepenų parenchimos pokyčius, reikia atlikti kepenų ultragarsinį tyrimą. Tačiau norint įvertinti jo funkciją, reikia atlikti alaninaminotransferazės (ALT) ir asparagino aminotransferazės (AST) bei glutariltranspeptidazės (GGTP) tyrimus kraujyje. Jie yra vadinamieji kepenų tyrimai, kurių padidėjęs kiekis gali rodyti nenormalią kepenų funkciją.

Tyrimai sulaukus 60 metų - skydliaukė

Skydliaukės funkcijos sutrikimas (hipertiroidizmas arba hipotirozė) dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms neijaunų žmonių ir daugiausia rūpi moterims. Tuo pačiu metu juos sunkiau diagnozuoti, nes vyresnio amžiaus žmonėms jie gali būti besimptomiai arba su silpnai išreikštais simptomais. Tiek hipertiroidizmas, tiek hipotirozė yra susiję su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Skydliaukės funkcijai įvertinti naudojamas TSH, fT4 ir fT3 nustatymas kraujyje. Tačiau turėtume prisiminti, kad vyresnio amžiaus žmonių TSH ir fT3 lygis gali būti didesnis nei jaunų žmonių, o fT4 lygis yra santykinai žemas.

Be to, verta atlikti skydliaukės echoskopiją ir anti-skydliaukės antikūnų kraujyje (anti-TG ir anti-TPO) nustatymą. Tačiau apskaičiuota, kad antikūnų prieš skydliaukę gali būti iki pusės vyresnių nei 60 metų žmonių be klinikinių skydliaukės disfunkcijos simptomų. Tai rodo, kad anti-skydliaukės autoantikūnų nustatymas vyresnio amžiaus žmonėms yra mažiau klinikinis ir diagnostinis nei jaunesniems žmonėms,

Tyrimai po 60 metų – regėjimas

Metams bėgant jutimo organų, ypač regėjimo, darbingumas mažėja. Tik kas šeštas senyvo amžiaus žmogus nenaudoja akinių ir kontaktinių lęšių. Katarakta, glaukoma, su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija ir diabetinė retinopatija yra dažniausios vyresnių nei 60 metų žmonių aklumo priežastys.

Nors dauguma su amžiumi susijusių akių ligų yra nepagydomos, reguliarūs oftalmologiniai tyrimai lėtina ligos eigą ir apsaugo pagyvenusius žmones nuo priešlaikinio regėjimo praradimo.

Vyresni nei 60 metų žmonės, kurie pradeda turėti regėjimo problemų, turėtų būti nuolat prižiūrimi oftalmologo. Oftalmologo atliekami specialisto tyrimai: akispūdžio matavimas (tonometrija), II nervo disko stereoskopinis įvertinimas, drenažo kampo tyrimas (gonioskopija), ragenos storio matavimas (pachimetrija) ir regėjimo lauko tyrimas (perimetrija). ).

Apie autoriųKarolina Karabin, medicinos mokslų daktarė, molekulinė biologė, laboratorijos diagnostė, Cambridge Diagnostics PolskaPagal profesiją biologas, specializuojasi mikrobiologijoje ir laboratorinis diagnostikas, turintis daugiau nei 10 metų laboratorinio darbo patirtį. Molekulinės medicinos koledžo absolventas ir Lenkijos žmogaus genetikos draugijos narys. Mokslinių tyrimų stipendijų vadovas Varšuvos medicinos universiteto Hematologijos, onkologijos ir vidaus ligų katedros Molekulinės diagnostikos laboratorijoje. Varšuvos medicinos universiteto 1-ajame medicinos fakultete apgynė medicinos biologijos krypties medicinos mokslų daktarės vardą. Daugelio mokslinių ir populiarių mokslo darbų laboratorinės diagnostikos, molekulinės biologijos ir mitybos srityse autorius. Kasdien kaip specialistas diagnostikos srityjelaboratorijoje, jis vadovauja Cambridge Diagnostics Polska esminiam skyriui ir bendradarbiauja su CD dietos klinikos dietologų komanda. Praktinėmis žiniomis apie ligų diagnostiką ir dietoterapiją jis dalijasi su specialistais konferencijose, mokymuose, žurnaluose ir interneto svetainėse. Ją ypač domina šiuolaikinio gyvenimo būdo įtaka molekuliniams procesams organizme.

Kategorija:

Geriatrica