Pėda yra galinė apatinės galūnės dalis, turinti lokomotyvą ir atraminę funkciją. Jis sudarytas iš daugybės – net keliasdešimties – kaulų ir daugybės raumenų bei raiščių. Bet kokia yra tiksli pėdos struktūra ir kokios ligos gali paveikti šią konkrečią žmogaus kūno dalį?

Pėdayra organas, skirtas tik primatams. Taigi, be žmogaus, jo yra ir didžiosiose beždžionėse, tačiau jo struktūra šiek tiek skiriasi, todėl galima tvirtai teigti, kad žmogaus pėda yra unikalus kūrinys. Pats Leonardo da Vinci sakydavo, kad „žmogaus pėda yra meistriškos konstrukcijos mašina ir meno kūrinys“ – kaip ir galima ginčytis dėl kitos jo disertacijos dalies, neabejotinai reikia sutikti, kad pėdos struktūra yra nepaprastai sudėtinga.

Pėda: dalys

Paprastai yra trys pėdos dalys, kurios yra:

  • padikaulis,
  • stęp,
  • pirštai.

Paprastai tariant, pėdos struktūra yra daug sudėtingesnė, nei galima įsivaizduoti – vienoje pėdoje yra net 26 skirtingi kaulai.

Pėda: vaikščioti

Tarsalinius kaulus sudaro šios struktūros:

  • kulkšnies kaulas,
  • kulkšnis,
  • navikulinis kaulas,
  • kubas,
  • pleišto formos kaulai (viduriniai, tarpiniai ir šoniniai).

Blauzdikaulio kaulą sudaro trys dalys: stiebas, kaklas ir galva. Apatinėje stiebo dalyje šlaunikaulis jungiasi su kitu blauzdikaulio kauliu - kulkšniu, o šlaunikaulio galva iš priekio jungiasi su laivakauliu, o iš apačios - su kulkšniu.

  • Kulkaulio kaulas yra vienas didžiausių kaulų čiulpuose. Jis turi priedėlį, kuris vadinamas blauzdikaulio atrama – turi centrinį sąnarinį paviršių. Užpakaliniame kulno paviršiuje galima išskirti kulno auglį. Apatiniame jo paviršiuje yra du priedai - šoninis ir vidurinis. Šoninis kulkšnies paviršius taip pat svarbus, nes jis yra ant sagitalinio bloko viršaus – po juo ir virš jo yra sagitalinių raumenų grioveliai.
  • Navikulas yra tarp kaulo ir pleištinių kaulų. Priekinis šio kaulo paviršius yra sujungtas su pleišto formos kaulais,užpakalinė, savo ruožtu, jungiasi prie stiebo kaulo galvos. Jis yra vidurinėje pėdos pusėje (t. y. arčiau kūno vidurio linijos).
  • Kubinis kaulas yra čiuožyklos šone. Iš nugaros jis jungiasi su kulkšniu, nuo vidurinės pusės prie kaklo ir šoninio pleišto kaulo, o iš priekio su 4 ir 5 padikaulio kaulais.
  • Pleištiniai kaulai yra priekyje nuo navikulo. Vidurinis pleištinis kaulas jungiasi su 1 ir 2 padikaulio kaulais bei tarpiniu pleištiniu kaulu. Šoninis pleištinis kaulas jungiasi su 3 padikaulio kauliu, o tarpinis pleištinis kaulas yra mažiausias ir jungiasi su laivakauliu, kitais pleišto formos kaulais ir 2-uoju padikaulio kaulu.

Pėda: padikaulis

Yra penki padikaulio kaulai. Juos sudaro trys dalys, kurios yra:

  • bazė,
  • velenas,
  • galva.

Pėdkaulio kaulų pagrindai jungiasi su kubiniais ir pleištiniais kaulais, o jų galvos laikosi prie kojų pirštų kaulų. Jie yra skirtingo ilgio. Ilgiausias iš jų yra antrasis padikaulis.

Būdinga ir penktojo padikaulio konstrukcija, nes jo paviršius turi gumbų.

Pėda: pirštai

Pėdoje, kaip gerai žinoma, yra penki pirštai. Didysis pirštas turi dvi pirštakaules: proksimalinę ir distalinę pirštakaulį, jų funkcija itin svarbi, nes palaiko pėdą.

Likę keturi pėdos pirštai turi tris pirštakaulius, kurie yra proksimalinės, vidurinės ir distalinės.

Pėda: sąnariai ir raiščiai

Pėda turi daugybę sąnarinių jungčių – jos atsiranda tiek tarp joje esančių kaulų, tiek tarp pėdos ir kitų apatinę galūnę sudarančių kaulų.

Pirmiausia verta paminėti čia:

  • kulkšnies sąnarys: susideda iš kulkšnies bloko, blauzdikaulio ir abiejų kulkšnių; tai vyrio jungtis, sustiprinta raiščiais: medialinė ir šoninė kolateralė,
  • čiurnos-kaklakaulio sąnarys: susidaro iš blauzdikaulio, kulkšnies ir kaklo kaulų, kuriuose paprastai yra du sąnariai:
    • čiurnos-blauzdos sąnarys (sustiprintas užpakaliniais kulkšnies raiščiais, medialiniais ir priekiniais, šoniniais ir tarpkauliniais)
    • ir čiurnos-kaklo sąnarys (sustiprintas padų-šlaunies raiščiais, kaulo-šlaunikaulio raiščiais ir šlaunies-kaulio raiščiais),
  • šlaunies-kubinis sąnarys: tai jungtis tarp kulkšnies ir kubinių kaulų, jį stiprina kulka-kubiniai ir kulkšnies-kubiniai raiščiainugariniai, ilgi padų raiščiai ir padų kubiniai raiščiai,
  • spenoidinis-skapoidinis sąnarys: susideda iš pleišto formos kaulų ir kubinio kaulo, jį stiprina pleištiniai-navikuliniai raiščiai: tarpkauliniai, nugaros ir padų,
  • tarpsfenoidiniai sąnariai: jungtys tarp atskirų spenoidinių kaulų, sustiprintų nugaros, padų ir tarpsfenoidiniais raiščiais,
  • padikaulio padikaulio sąnariai: stuburo ir kubinių kaulų jungtys su padikaulio kaulais, funkciškai paprastai laikomos vienu jungtimi, kurią palaiko nugariniai padikaulio raiščiai ir pleištiniai padikauliniai tarpkauliniai raiščiai,
  • tarpmetatarsaliniai sąnariai: išsidėstę tarp padikaulio kaulų, tiksliau tarp antrojo ir penktojo iš jų, jų viduje yra padikaulio nugaros, padų ir tarpkauliniai raiščiai
  • padikaulio sąnariai: jungtys tarp pirštų falangų ir padikaulių kaulų galvų, kurios sustiprinamos padų ir skersinių šalutinių raiščių dėka,
  • pėdos tarpfalanginiai sąnariai: išsidėstę tarp pirštų falangų ir sustiprinti kolateraliniais bei padų raiščiais.

Pėda: raumenys

Turbūt nenuostabu, kad pėdoje yra ne tik daug kaulų struktūrų, bet ir daug įvairių raumenų. Paprastai pėdos raumenys skirstomi į užpakalinės pėdos raumenis ir pėdos pado raumenis – pirmuosius inervuoja gilusis sagitalinis nervas, o antruosius – blauzdikaulio nervas.

Užpakalinės pėdos raumenys apima šiuos raumenis:

  • pirštų tiesiamasis raumuo,
  • trumpas piršto tiesiamasis raumuo.

Pėdos pado raumenys skirstomi į tris grupes – tai vidurinio iškilimo raumenys, tarpinio iškilumo raumenys ir šoninio iškilimo raumenys.

Viduriniai iškilūs raumenys apima:

  • piršto pagrobimo raumuo,
  • didžiojo kojos piršto lenkimas,
  • piršto pritraukiamasis raumuo.

Tarpinės iškilumo raumenyse galima paminėti:

  • piršto trumpas lenkimas,
  • trapecinis raumuo,
  • apvaliųjų kirmėlių raumenys,
  • tarpkauliniai pado raumenys,
  • nugaros tarpkauliniai raumenys.

Paskutinė pėdos raumenų grupė – šoniniai iškilūs raumenys – apima:

  • mažojo piršto pagrobimo raumuo,
  • trumpasis mažojo piršto lenkiamasis raumuo,
  • priešininko mažojo piršto raumuo.

Pėda: vaskuliarizacija

Pėdą vaskuliarizuoja pėdos nugarinė arterija ir šoninės bei vidurinės padų arterijos. Nugarinė pėdos arterija yra kilusi iš priekinės blauzdikaulio arterijos ir galiausiai dalijasi į giliąją padų arteriją ir nugarinę pirmąją padikaulio arteriją, taip pat išskiria tokias šakas:

  • vidurinės tarsalinės arterijos,
  • šoninė liemens arterija,
  • lankinė arterija.

Tiek šoninė padų arterija, tiek medialinė padų arterija yra kilusios iš užpakalinės blauzdikaulio arterijos.

Esant venų vaskuliarizacijai pėdos srityje, yra paviršinės ir giliosios venos. Pirmuosius iš jų sudaro du veniniai lankai: nugaros ir padų. Šios arkos yra sujungtos per medialines ir šonines kraštines venas. Jie ilgainiui išsiplėtė į dvi venas – apatinę ir apatinę.

Giliosios pėdų venos savo ruožtu yra:

  • pėdos nugaros venos,
  • šoninės padų venos,
  • medialinės padų venos,
  • padikaulio padų venos.

Minėtos veninės kraujagyslės galiausiai suformuoja padų venų lanką.

Pėda: inervacija

Pėdos raumenis – kaip minėta aukščiau – inervuoja gilieji sagitaliniai ir blauzdikaulio nervai. Nugarinio paviršiaus odą inervuoja paviršinis sagitalinis nervas, o pėdos padų dalį aprūpina medialiniai padų nervai (2/3 vidurinės dalies) ir šoniniai padų nervai (1/3 pėdos nervo). šoninė dalis).

Pirštų padų dalies odą savo ruožtu inervuoja šakos, kylančios iš medialinių padų ir šoninių padų nervų.

Pėda: ligos ir jų nustatymas

Pėdų ligos yra labai plati kategorija – galima išskirti asmenis, susijusius su kaulų struktūrų ir raiščių disfunkcija bei problemomis, turinčiomis tik pėdų odą.

Apskritai ligos, kurios gali paveikti pėdą, yra šios:

  • pėdos struktūrų išnirimai ir lūžiai,
  • plokščiapėdystė,
  • hallux valgus (paprastai vadinamas hallux),
  • pėdos sąnarių pakitimų, atsirandančių dėl reumatoidinio artrito arba osteoartrito,
  • podagra,
  • Mortono neuralgija,
  • pėdų nuospaudos,
  • pėdos atletas,
  • pėdų nagų grybelis,
  • įaugę kojų nagai.

Pėdų ligų diagnozė gali būti pagrįsta įvairiais tyrimais. Pagrindas yra fizinis pėdos tyrimas. Jo dėka galima įvertinti asmens mobilumąpėdų struktūras, stebint grybelinius pokyčius ant kojų piršto odos ar valgus.

Vaizdo testai taip pat naudojami diagnozuojant įvairius su pėda susijusius sutrikimus, pavyzdžiui:

  • RTG,
  • kompiuterinė tomografija
  • arba magnetinio rezonanso tomografija.
  • Pėdų skausmas – priežastys. Kokia liga pasireiškia pėdų skausmu?
  • Metatarso lūžis – simptomai. Metatarso lūžio gydymas ir reabilitacija
  • Tuščiavidurė pėda – priežastys, gydymas ir profilaktika
  • Pėdos atletas – priežastys ir simptomai. Koks yra pėdos grybelio gydymas?
  • Kaip prižiūrėti pėdas – praktinis pėdų priežiūros vadovas

Kategorija:

Anatomija