Ilga kelionė autobusu, automobiliu ar traukiniu gali išsekinti ir sukelti didelį krūvį organizmui. Ką daryti, kad praeitų patogiai? Išmokite saugios kelionės taisykles ir išmokite išlikti saugiai keliaujant į užsienį.

Turinys:

  1. Kaip saugiai keliauti? Neperkraukite stuburo
  2. Kaip saugiai keliauti? Būkite atsargūs, ką geriate
  3. Kaip saugiai keliauti? Pagalbos numeriai
  4. Kaip saugiai keliauti? Rūpinkitės savo kojomis
  5. Kaip saugiai keliauti? Nesirgti
  6. Kaip saugiai keliauti? Cirkadinio ritmo sutrikimas
  7. Kaip saugiai keliauti? Saugokitės maisto
  8. Kaip saugiai keliauti? Nepersistenkite su oro kondicionavimu

Jūsų laukia ilga kelionėkelionė ? Nesvarbu, kuo keliautumėte, galite žymiai sumažinti nuovargį ir stresą. Laikykitės šių kelių taisyklių ir jūsų kelionė iš baisios kančios pavirs patogia ir saugia.

Kaip saugiai keliauti? Neperkraukite stuburo

Kai sėdite valandas,stuburaspradeda daryti savo, nes ilgalaikis nervų galūnėlių spaudimas sukelia skausmą. O kai keliate sunkius krepšius arba nešiojate juos iš vienos vietos į kitą, jūs patiriate didžiulę apkrovą savo stuburui. Jei tai kartojama dažnai, raiščiai gali visam laikui ištempti, o diskai išnirti arba iškristi.

Mūsų patarimas:

  • Sureguliuokite automobilio sėdynę taip, kad kūno svoris būtų perkeltas nuo šlaunų iki sėdmenų.
  • Įlipdami į automobilį, pirmiausia atsisėskite ant sėdynės, tada įkiškite kojas.
  • Važiuodami šiek tiek pakreipkite galinio vaizdo veidrodėlį į viršų – turėsite išlaikyti vertikalią padėtį, kad galėtumėte visapusiškai pasinaudoti.
  • Jei esate keleivis, įsigykite pusmėnulio formos pagalvę – ji apsaugo nuo raumenų įtempimo aplink kaklinę stuburą. Vairuotojams reikės vadinamųjų juosmens pagalvė, palaikanti apatinę stuburo dalį.
  • Ilgose kelionėse automobiliu sustokite kas valandą ir eikite 5–10 minučių, kad ištemptumėte kaulus ir atliktumėte pratimus.
  • Keliaudami autobusu, traukiniu, laivu, lėktuvu karts nuo karto atsikelkite ir pasivaikščiokite.
  • Mikliai susipakuokite lagaminus – geriaupaimkite du mažesnius nei vieną didelį ir labai sunkų.
  • Keldami sunkius krepšius, pirmiausia pritūpkite, o tada kelkite juos, ištiesdami abi kojas vienu metu.
  • Nešiokite bagažą abiejose rankose, tolygiai paskirstydami svorį. Dar geresnis sprendimas yra lagaminai ant ratukų su ištraukiama rankena.

Kaip saugiai keliauti? Būkite atsargūs, ką geriate

Kai vykstate į atogrąžų šalis ar keliaujate toli nuo civilizacijos, būkite atsargūs, ką gąsdinate (tačiau ir skalaukite burną tuo, kuo plaunate vaisius). Neaiškios kilmės geriamasis vanduo geriausiu atveju gali baigtis viduriavimu ir karščiavimu, blogesniu atveju – pavojinga jūsų sveikatai liga.

Užterštame arba nešvariame vandenyje gali būti virusų, bakterijų, spirochetų, žarnyno parazitinių pirmuonių, kurie, be kita ko, sukelia amebiazė, cholera, dizenterija, vidurių šiltinė.

Kelionės metu nežinome, ar tam tikroje vietovėje esantį vandenį saugu gerti. Bet mes galime patys nukenksminti naudodami nešiojamąjį SteriPen filtrą. Jis naudoja baktericidinę UVC šviesos bangą, kuri naikina patogeninius mikrobus. Šį prietaisą (atrodo kaip nedidelį žymeklį) labai paprasta naudoti – tereikia pamerkti į indą su vandeniu ir šiek tiek palaukti. Tai kainuoja apie 500 PLN.

Visada turėkite su savimi mineralinio vandens buteliuose.

Taip pat skaitykite:

  • Ar galima gerti vandenį iš čiaupo?
  • Kaip pasiruošti išvykti į užsienį? Patarimas gydytojo požiūriu
Svarbu

Kaip keliauti saugiai? Pagalbos numeriai

Įvykus nelaimingam atsitikimui, pavojui saugai, sveikatai ar gyvybei, skambinkite pagalbos numeriu:

  • Europos pagalbos numeris - 112
  • Greitoji pagalba - 999
  • Priešgaisrinė tarnyba - 998
  • Policija - 997
  • Savivaldybės policija - 986
  • Upės avarija (veikiama ribotoje zonoje) - 984
  • Gelbėjimas kalnuose (taip pat naudojamas TOPR) - 985

Kaip saugiai keliauti? Rūpinkitės savo kojomis

Kai keliaujate ilgą laiką, sulenktomis kojomis, per ankštais drabužiais, labai sutrinka kraujotaka venose. Ir kai kraujas negali laisvai tekėti į širdį, jis teka atgal link kojų ir lieka kraujagyslėse, padidindamas slėgį.

Dėl to gali būti pažeistos venos ir vožtuvai, o tai skatina venų varikozės susidarymą. Ypatingą pavojų kelia žmonės, kurie kasdien dirba sėdėdami ir vengia judėti.

Kita problema, kuri gali kilti ilgos kelionės metu, yra krešulių susidarymo rizika (tai yra, pvz., netirpaus fibrino, b altymų arbasusikaupusių kraujo kūnelių) kojų venose. Dėl jų kraujagyslės spindis susiaurėja arba užsidaro, o tai trukdo tinkamam kraujo tekėjimui.

Taip pat yra pavojus, kad krešulys atsiskirs nuo kraujagyslės sienelės ir su krauju nukeliaus link širdies, o tada užkimš plaučių arterijas, sukeldamas gyvybei pavojingą plaučių emboliją.

Trombozė dažniausiai yra besimptomė, tačiau kartais ji yra susijusi su kojų patinimu ir tirpimu. Rizika susirgti sveikam keliautojui yra minimali. Labiausiai pažeidžiami, be kita ko, yra žmonės po operacijos, vėžiu sergantys pacientai, vyresni nei 60 metų amžiaus, antsvorio turintys, nėščios moterys, vartojančios hormonų terapiją (kontracepciją, pakaitinę hormonų terapiją), rūkaliai.

Mūsų patarimas:

  • Daug mineralinio vandens keliaujant (venkite alkoholio ir gėrimų su kofeinu).
  • Retkarčiais ištieskite kojas priešais save (jų nesukryžiuokite).
  • Retkarčiais masažuokite kojas nuo kulkšnių iki kelių.
  • Kai tik galite, sulenkite kojas, ištieskite rankas, pajudinkite kojų pirštus, pasukite pėdą į ratus, įtempkite blauzdos raumenis, pasivaikščiokite, atlikite kelis pritūpimus, kulnais trenkite į grindis.
  • Dėvėkite lengvus, neįpareigojančius drabužius, be rankogalių.
  • Kad išvengtumėte kojų patinimų, avėkite patogius batus plačiais pirštais (kad pirštai galėtų laisvai judėti).
  • Jei turite venų varikozę, dėvėkite specialias kojines ant kelių arba medicinines pėdkelnes.

Kaip saugiai keliauti? Nesirgti

Judesio liga (kinetozė) dažniausiai suserga keliaujant automobiliu, traukiniu, autobusu, rečiau lėktuvu, o jūroje turi kitą pavadinimą – jūros liga.

Kinetozės simptomai – nuovargis, galvos skausmai, pykinimas ir vėmimas – yra organizmo reakcija į prieštaringus signalus, pasiekiančius smegenis.

Błędnik siunčia jam informaciją, kad mes judame (jaučiame transporto priemonės smūgius), o akys tai neigia – mato, kad sėdime kėdėje. Dėl šio informacijos chaoso smegenys negali tinkamai įvertinti situacijos.

Įdomu tai, kad žmonės, kurie kenčia nuo šios ligos vairuodami kaip keleiviai, patys vairuodami nejaučia jokių simptomų. Mes, vairuotojai, galime numatyti kitą transporto priemonės judėjimą ir tinkamai į jį reaguoti (pasilenkiame, sulenkiame kojas), todėl į smegenis siunčiama informacija yra nuosekli.

Mūsų patarimas:

  • Neišeik į kelią tuščiu skrandžiu – suvalgyk ką nors lengvo ir išgerk imbiero arbatos (imbieras kovoja su pykinimu). Keliaudami čiulpkite imbierinius saldainius arba išgerkite š altos melisos arbatos.
  • Prieškeliaujant negerti stiprios kavos, arbatos, alkoholio, gazuotų gėrimų, nerūkyti
  • Tvankumas ir karštis skatina galvos skausmą, todėl plačiai atidarykite orlaidę, atidarykite langą, o jei keliaujate automobiliu, įjunkite oro kondicionierių (temperatūrą mažinkite palaipsniui), darykite dažnas pertraukas.
  • Keliaudami neskaitykite – žiūrėkite į priekį, į horizonto tašką (nesekite akimis besikeičiančio kraštovaizdžio, nes svaigs galva), užmerkite akis plokštumoje. Atremkite galvą į galvos atramą.
  • Venkite intensyvių kvapų (pvz., kvepalų, cigarečių dūmų), jei tai neįmanoma, uždenkite nosį servetėle.
  • Sėskite atsuktą į važiavimo kryptį ir ten, kur ji mažiausiai drebina: automobilyje - priekyje, autobuse - priekyje (bet ne vaire) arba viduryje, laive - laivagalyje, plokštumoje - gretimuose sparnuose.
  • Paimkite plastikinius maišelius, jei vemtumėte.
  • Jei vairuodami pykina, greitai išlipkite ir kelis kartus giliai įkvėpkite. Kitose transporto priemonėse užmerkite akis, giliai įkvėpkite ir, jei įmanoma, atidarykite stiklą ir įkvėpkite gryno oro. Jei vemiate, papildykite skysčius – po porą gurkšnių kas pusvalandį.
  • Jei iš patirties žinote, kad niekas neveikia, gaukite preparatų iš vaistinės.

Kaip saugiai keliauti? Cirkadinio ritmo sutrikimas

Kai keliaujate dangumi ir kertate skirtingas laiko juostas, pasiekę kelionės tikslą galite jaustis silpni, irzlūs, skaudėti galvą, sutrikti virškinimas, sutrikti miegas.

Šie simptomai, žinomi kaip jet lag, yra susiję su natūralaus dienos ir nakties ritmo sutrikimu. Jie labiau erzina keliaujant iš vakarų į rytus (kūnui lengviau pereiti prie ilgesnės dienos, nei prarasti kelias valandas), išnyksta po kelių dienų.

Problemas, susijusias su jet lag, nėra lengva išspręsti, tačiau jas galima sumažinti. Keliaudami į vakarus eikite miegoti vėliau nei įprastai likus kelioms dienoms iki išvykimo. Jei įmanoma, rinkitės skrydį apie vidurdienį. Aš budiu keliaudamas. Kartkartėmis pasivaikščiokite, gerkite daug vandens, valgykite lengvai virškinamą maistą, kuriame gausu b altymų (pvz., žuvies, sūrio).

Kai pasieksite tikslą, nepasiduokite mieguistumui – miegoti galite tik vakare.

Jei vykstate į rytus, darykite priešingai: eikite anksčiau miegoti, stenkitės užmigti skrydžio metu, bet venkite migdomųjų tablečių ir alkoholio (tai atitolina organizmo prisitaikymą prie naujo ritmo), geriau valgykite ką nors, kas padeda užmigti (pvz., ryžiai, makaronai).

Pastaba: jei tam tikru laiku vartojate vaistus, prieš kelionę pasitarkite su gydytoju. Norėdami reguliuoti užmigimo laiką, galitevartokite preparatus su melatoninu (be recepto).

Kaip saugiai keliauti? Saugokitės maisto

Skrandžio problemos yra keliautojų bėda. Valgymas nepatikimuose pakelės baruose, ragaujant vietinių patiekalų ar prastai laikomą pasenusį maistą gali baigtis varginančiu viduriavimu, dažniausiai kartu su pilvo skausmu, pykinimu, vėmimu, galvos svaigimu ir net karščiavimu.

Mūsų patarimas:

  • Nevalgykite žalios mėsos, nepakankamai termiškai apdorotų patiekalų, pyragų, majonezo salotų, ledų ir grietinėlės desertų.
  • Venkite visko, ko reikia nuplauti vandeniu (žaliavų vaisių ir daržovių) prieš valgydami. Juos drąsiai galite valgyti tik penkių žvaigždučių viešbučiuose.
  • Vandenį gerkite tik iš žinomo š altinio – geriausia gamykloje išpilstytą.
  • Nedėkite į gėrimus ledo kubelių – jie gali būti pagaminti iš užteršto vandens.
  • Nusiplaukite rankas išėję iš tualeto ir prieš valgydami – jei negalite to padaryti, turėkite su savimi mineralinio vandens ir servetėlių, kad prireikus galėtumėte jais nusiplauti ir nusausinti rankas.
  • Jei viduriuojate, kreipkitės pagalbos į vaistinę.
  • Gerkite bent 3 litrus skysčių per dieną, kad išvengtumėte dehidratacijos. Geriausias yra labai mineralizuotas vanduo (papildo elektrolitų nuostolius), karti arbata, žolelių užpilai (pvz., ramunėlių, mėtų), lengvai pasūdytas vanduo.
  • Pakeiskite savo mitybą. Pirmą dieną tiesiog gerkite. Kai atlėgo vėmimas ir viduriavimas, ištieskite ranką sausainių. Kitomis dienomis valgykite įprastą maistą, kurį lengva virškinti.
  • Jei esate Afrikoje, Azijoje, Pietų Amerikoje ir viduriavimas trunka ilgiau nei pusę dienos, kreipkitės į gydytoją (geriausia per rezidentą). Specialistas suteiks jums priemonių, kurios yra daug veiksmingesnės prieš vietines bakterijų padermes nei lenkiški preparatai.
Privalai tai padaryti

Kaip keliauti saugiai? Nepersistenkite su oro kondicionavimu

Oro kondicionavimas turi daug privalumų. Tačiau sausas oras kenkia odai, burnos ir akių gleivinei. Todėl prieš keliaudami būtinai:

  • sutepkite odą drėkinamuoju kremu su filtru (UVA spinduliai prasiskverbia pro langus),
  • taip pat pasiimkite terminio vandens, kad retkarčiais papurkštumėte juo veidą
  • keliaudami lėktuvu atsineškite drėkinamųjų priemonių mėginėlių, taip pat veido drėkinamųjų servetėlių – į lėktuvą galite atsinešti tik skysčių iki 100 ml.
  • keliaudami gerkite daug vandens (net jei nejaučiate troškulio).

Jei nešiojate kontaktinius lęšius, pasiimkite lašų (taip pat vadinamų dirbtinėmis ašaromis) ir retkarčiais naudokite, kad akies obuolys būtų drėgnas. BetTaip pat turėkite su savimi akinius, nes kai lašai nepadeda, tiesiog išsiimkite lęšius.

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Sveikata