Tiesiosios žarnos abscesas ir išangės fistulė yra retos šios srities ligos. Tarp visų proktologinių ligų jos sudaro tik apie 5-8 procentus priežasčių, kodėl kreipiamasi į specialistų pagalbą. Kokios yra perianalinio absceso priežastys ir simptomai, o kas yra išangės fistulės? Koks yra gydymas?

Perianalinis abscesasirišangės fistulėyra dvi tos pačios ligos fazės – abscesas yra ūminė fazė, ir kai jis prasiveržia odoje susidaro fistulė. Perianalinis abscesas yra uždara erdvė, kurioje yra pūlių ir bakterijų, esančių minkštuosiuose audiniuose šalia išangės ir tiesiosios žarnos. Dažniausiai pasireiškia 3 ir 4 gyvenimo dešimtmetyje, dažniau vyrams nei moterims (2-3: 1). Kai abscesas savaime prasiskverbia pro odą, susidaro išangės fistulė. Uždegusios išangės liaukos sritis išangės kanale dažniausiai yra vidinės fistulės angos vieta, o fistulės atsivėrimo ant odos vieta yra išorinė. Fistulės kanalas eina per sfinkterio raumenis skirtingu aukščiu, todėl fistulė beveik visada susilpnina sfinkterius. Fistulės kanalas dažniausiai eina toje vietoje, kur buvo abscesas, ir dėl šios priežasties išorinė anga dažnai būna rande po pūlinio pjūvio

Perianalinis abscesas ir išangės fistulė: patogenezė

Analinės šlaplės liaukos (4-10) randamos Morgagni sinusuose, dantų linijos lygyje. Jie tęsiasi giliai į pogleivinę, perveria vidinį išangės sfinkterį ir pasiekia tarpsfinkterinę erdvę.

Pūlinio vieta priklauso nuo infekcijos pradžios taško ir jo plitimo anatominėmis erdvėmis krypties

Pagrindinė šių liaukų funkcija yra drėkinti analinį kanalą. Jei jų spindis užsikimšęs, visada kaupiasi neištekėjusios išskyros ir susidaro išangės abscesas. Kadangi tokios kriptos turinys visada yra užterštas, joje yra išmatų, o pusę sausos masės sudaro bakterijos. Ši vadinamoji kriptoglandulinė teorija, kurią Hermannas pristatė 1880 m., šiuo metu galioja proktologijoje dėl perianalinio absceso kilmės. Be to, tai įrodo, kad abscesas ir fistulė - tai dvi tos pačios ligos fazės - abscesas yra ūminė fazė irJei oda prasiskverbia, susidaro fistulė.

Tiesiosios žarnos abscesas: klasifikacija

Svarbu mokėti atpažinti skirtingus abscesų tipus, nes gydymas priklauso nuo pažeidimo tipo. Yra šių tipų abscesai:

  • poodinis abscesas (60-70%) - pūlinys susidaro paviršutiniškai poodiniame audinyje aplink išangę
  • ischio-rektalinis abscesas (20%) – išsivysto pūlingam procesui prasiskverbti pro išorinį išangės sfinkterį link tiesiosios žarnos duobės
  • tarpsfinkterinis abscesas (5%) - susidaro, kai tarpsfinkterinėje erdvėje kaupiasi pūliai
  • supertempiamasis abscesas (4%) vadinamas dubens-tiesiosios žarnos abscesu – atsiranda proceso plitimo metu tarpsfinkterinėje erdvėje virš danties linijos lygio, taip pat kaip fistulės, susidariusios danties srityje, pasekmė. Krono ligos eiga, pilvaplėvės ertmės ligos (apendicitas, divertikulitas arba adnexitas) arba tiesiosios žarnos svetimkūnio pažeidimai
  • poodinis abscesas (1%)
  • analinės erdvės abscesas – pradinis taškas yra užpakalinėje vidurinėje liaukoje, prasiskverbia pro išorinį sfinkterį.

Anorektalinis tarpas tiesiogiai jungiasi su abiem šoninėmis tiesiosios žarnos ertmėmis ir laiku neįgyvendinus efektyvaus gydymo gali išsivystyti vadinamasis pasagos abscesas!

Analinė fistulė: klasifikacija

Tradiciškai priimtas Parko padalijimas į keturias pagrindines fistulių grupes, atsižvelgiant į jų eigą išorinio analinio sfinkterio atžvilgiu:

  • tarpsfinkterinės fistulės
  • transsfinkterio fistulės
  • viršspinalinės fistulės
  • papildomos sfinkterio fistulės

Paviršutiniškai išsidėsčiusios fistulės sudaro papildomą grupę

Goodsall taisyklėgali padėti įvertinti fistulės eigą, pagal kurią fistulės, atsiveriančios ant odos aplink priekinę išangės pusę, dažniausiai yra tiesios, o tos. kurios atsiveria aplink užpakalinę išangės pusę Išangės angos paprastai turi keletą išorinių angų ir yra išlenktos arba pasagos formos. Goodsall taisyklė taikoma fistulėms, kurių išorinė anga yra 3-5 cm atstumu nuo analinio krašto. Tačiau yra publikacijų, kurių autoriai abejoja visa Goodsall taisykle, nurodydami daugybę atvejų, kai ji neveikia.

Perianalinis abscesas ir išangės fistulė: simptomai

Pūlinys ūmiai pasireiškia kaip skausmingas sustorėjimas aplink išangę. Skausmas sustiprėja per kelias dienas, o kartais net per keliasdešimt valandų,priklausomai nuo absceso dydžio ir gylio. Gali padidėti sėdmenis aplink išangę. Simptomai dažnai būna labai sunkūs, pacientas negali sėdėti ar atsigulti. Neretai augančio gumuliuko viduje jaučiamas pūlingo turinio „užkimšimas“. Yra karščiavimas, silpnumas ir negalavimas. Būdingas perianalinių abscesų požymis yra tas, kad kuo abscesas yra aukščiau išangės atžvilgiu, tuo silpnesni vietiniai simptomai ir bendresni simptomai.

Po absceso proveržio odos paviršiuje atsiranda nemalonaus kvapo. Pūlinio punkcija dažniausiai sumažina skausmą. Fistulės simptomas yra nuolatinis pūlingo turinio nutekėjimas, dantis apatinius, skausmas tuštinimosi metu ir niežėjimas aplink išangę.

Perianalinis abscesas ir išangės fistulė: diagnozė

Be fizinės apžiūros ir pagrindinių endoskopinių tyrimų, tokių kaip sigmoidoskopija (paprastas ir minimaliai invazinis storosios žarnos galo įvertinimas lanksčiu endoskopu) arba anoskopija (išangės įvertinimas skaidriu, trumpu, standžiu speculum), atliekami vaizdiniai tyrimai, siekiant parodyti pažeistos vietos anatomiją ir tikslią jo vietą abscesas bei galimas fistulas. Šie tyrimai apima magnetinio rezonanso tomografiją ir intrarektalinę endosonografiją, ty transrektalinį ultragarsą. Šie labai specializuoti tyrimai taip pat leidžia prognozuoti ligos eigą.

Analinis abscesas ir išangės fistulė: gydymas

Fistulės ir abscesai išangės srityje žmonijai būdingi nuo istorijos aušros, chirurginis fistulių gydymas turi kelių tūkstančių metų tradicijas, o chirurginius metodus aprašė jau medicinos tėvas – Hipokratas.

Tačiau šios ligos pasižymi dideliu gydymo sunkumu – fistulės operacijos pagrįstai laikomos sunkiausia proktologijos dalimi. Tokį sunkumą lemia tiek galimas išangės sfinkterio pažeidimo pavojus ir dėl to išmatų nelaikymas, ir nemažas procentas pooperacinių recidyvų – iki 30 procentų, remiantis įvairiais literatūros duomenimis. Jei šiaip sveikam žmogui pūlinys paviršutiniškas, ambulatoriškai taikant vietinę nejautrą daromas pjūvis. Nesudėtingu atveju gydymas antibiotikais nėra būtinas. Jie rekomenduojami pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, leukemija, širdies vožtuvų defektais ir tiems, kurie gydomi imunosupresantais. Esant dideliems abscesams ar pūliniams, atsirandantiems dėl kitų ligų, taip pat fistulių atveju, būtinas chirurginis gydymas.

Norint tinkamai ir tiksliai įpjauti ir ištuštinti išangės abscesą (išskyrus lengvas poodinio absceso formas) visada reikia bendrosios nejautros (anestezijos). Būtina atsargiai atidaryti visas kamerasabscesas, kuris gali prasiskverbti tikrai giliai ir turi iki pusės litro nemalonaus kvapo pūlingo turinio.

Tinkamas absceso įpjovimas, ištuštinimas iš sekreto ir leidžiantis jo ertmei išsivalyti (drenažuoti) nedelsiant palengvina negalavimus. Paprastai pūlinys greitai užgyja, tačiau jam užgijus tikimybė, kad fistulė liks, deja, yra didelė – šiuo metu skaičiuojama apie 40 proc. Siekiant išvengti pasikartojimo po savaiminio ar chirurginio pūlinio pašalinimo, rekomenduojama seansą sėdėti, t.y. perianalinę sritį sėdimoje padėtyje panardinti į dezinfekuojančius skysčius, laikytis taisyklingą tuštinimąsi palengvinančios dietos, atpalaiduojančių ir skausmą malšinančių vaistų.

Išangės fistulės gydomos chirurginiu būdu. Fistulės operacijos turėtų būti atliekamos centruose, kurie specializuojasi proktologinėse operacijose. Išangės fistulės operacijos dažniausiai atliekamos taikant epidurinę nejautrą. Gydymas nesibaigia iškart po operacijos. Chirurgo lieka nenupjauta fistulės žaizdos dalis arba visa jos dalis. Tokia žaizda gyja ilgai. Ligoninėje pabuvus maždaug savaitę, gydymas tęsiamas namuose. Kontrolinius tyrimus atlieka pacientą operavęs gydytojas. Tokia priežiūra trunka mažiausiai 6–8 savaites po operacijos. Pastaraisiais metais pradėtos taikyti išangės fistulių užkimšimo procedūros naudojant klijus (pvz., paciento natūralaus fibrino pagrindu) ir vadinamuosius kamščius iš biologinės medžiagos. Šie gydymo būdai Lenkijoje nėra plačiai naudojami dėl didelės medžiagos kainos ir ribotų indikacijų tam tikrais atvejais.

Kategorija:

Gastrologija