Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Mioklonusas yra stiprus ir staigus atskirų raumenų grupių susitraukimas. Jų atsiradimą gali sukelti įvairios problemos – vieniems išsivysto savaiminis mioklonusas, kitiems tai yra daugiau ar mažiau rimtos ligos simptomas, pavyzdžiui, hipertireozė ar smegenų auglys. Kokios yra mioklonijos priežastys ir simptomai bei koks jų gydymas?

Myoclonuskaip sąvoka (ang. Myoclonus) yra kilusi iš dviejų graikiškų žodžių junginio, kurie yra myos (raumenys) ir clonus (šurmulys, skubėjimas). Mioklonusas priklauso nevalingų judesių grupei ir pirmą kartą jį aprašė Nikolas Friedreichas. Tai ne itin dažni ligonių judėjimo sutrikimai – statistikos duomenimis, per metus patologinis mioklonusas pasireiškia 1,3 iš 100 tūkst. Tokie nevalingi judesiai gali pasireikšti bet kuriame amžiuje – tiek mažam vaikui, tiek jaunam suaugusiam, tiek pagyvenusiam žmogui.

Turinys:

  1. Mioklonusas: priežastys
  2. Mioklonusas: simptomai
  3. Mioklonusas: diagnostika
  4. Mioklonija: gydymas
  5. Mioklonija: prognozė

Viršuje pateikiamas terminas „patologinis mioklonusas“ – iš tikrųjų yra keletas skirtingų šių sutrikimų tipų. Žmonėms dažniausiai pasireiškia fiziologinis mioklonusas, kuris apima, pavyzdžiui, žagsėjimą. Tačiau mioklonija taip pat gali būti vienas iš daugelio ligos simptomų, todėl jie vadinami simptominiu mioklonija. Taip pat yra spontaninis mioklonusas (kuriuo pacientui būdingi raumenų trūkčiojimai yra vienintelis jo negalavimas), epilepsinis mioklonusas ir psichogeninis mioklonusas

Mioklonusas: priežastys

Mioklonusą gali sukelti įvairių lygių centrinės nervų sistemos veiklos sutrikimai, nes sutrikusi tiek nugaros smegenų, tiek galvos smegenų žievės, smegenų kamieno ir įvairių subkortikinių centrų veikla. Fiziologinių mioklonų priežastis gali būti fizinis krūvis, jie gali atsirasti ir užmiegant, ir miegant (tada dažniausiai pažadina žmogų).

Mioklonija yra įvairių epilepsijos formų pasireiškimas. Tada jie vadinami mioklonine epilepsija, o Lennox-Gastaut sindromas gali būti minimas kaip pavyzdžiai,jaunatvinė miokloninė epilepsija ir Aicardi sindromas.

Mioklonija gali atsirasti dėl įvairių patologijų – kitos, dar nepaminėtos tokio tipo nevalingų judesių priežastys:

  • saugojimo ligų (tokių kaip Gošė liga arba Tay-Sachs liga),
  • Friedreicho ataksija,
  • Wilsono liga,
  • Parkinsono liga,
  • Hantingtono liga,
  • kortikobazalinė degeneracija,
  • kelių sistemų nykimas,
  • įvairių tipų demencija (įskaitant Alzheimerio ligą, kortikobazinę demenciją arba demenciją su Lewy kūnais),
  • centrinės nervų sistemos infekcijos (pvz., herpetinis encefalitas, centrinės nervų sistemos sifilis ir poūmis sklerozuojantis encefalitas),
  • medžiagų apykaitos sutrikimai (mioklonija gali atsirasti esant kepenų nepakankamumui, taip pat žmonėms, sergantiems hiponatremija, hipoglikemija arba pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu),
  • išsėtinė sklerozė,
  • hipertiroidizmas,
  • potėpis,
  • paraneoplastiniai sindromai.

Aiškiai matosi, kad galimų mioklonijos priežasčių yra labai daug, tačiau vienas, gana dažnas, šių judėjimo sutrikimų pagrindas čia nepaminėtas. Na, jie taip pat gali atsirasti išgėrus įvairių vaistų – dažniausiai tokį šalutinį poveikį gali turėti šie vaistai:

  • tricikliai antidepresantai,
  • serotonino reabsorbcijos inhibitorių,
  • benzodiazepinai,
  • levodopa,
  • cefalosporinai,
  • lit,
  • klozapinas,
  • opioidų,
  • vaistų nuo epilepsijos (tokių kaip gabapentinas ir pregabalinas)
  • kalcio kanalų blokatorių,
  • bismuto druskos.

Mioklonusas: simptomai

Šnekamojoje kalboje mioklonusas vadinamas raumenų trūkčiojimu ir ši nomenklatūra iš esmės atspindi šios problemos esmę. Mioklonija gali paveikti vieną raumenį arba kelias raumenų grupes tuo pačiu metu ir gali būti staigus, nevalingas jų susitraukimas (dažniau) arba atsipalaidavimas (rečiau). Paprastai jie atsiranda viršutinėse galūnėse arba pečiuose, tačiau gali sukelti nevalingus galvos ar net viso kūno judesius. Mioklonija gali atsirasti tiek ramybėje, tiek žmogui užsiimant kokia nors veikla.

Mioklonija gali atsirasti spontaniškai, o būna, kad jie atsiranda dėl tam tikrų dirgiklių. Refleksinis mioklonusas stebimas būtent reaguojant į dirgiklį (pvz., regos, klausos ar jutimo). Be to, kai kuriems žmonėmsmioklonijos intensyvumas padidėja, kai jie jaučia baimę ar didelį stresą.

Mioklonusas: diagnostika

Žvelgiant į tai, kokios skirtingos yra mioklonijos priežastys, nesunku atspėti, kad diagnozuoti pacientui, pranešusiam apie tokio tipo nevalingus judesius, tikrai nėra lengva. Visų pirma, būtina nurodyti, kad pacientas iš tikrųjų kovoja su mioklonija, o ne su kitais nevalingais judesiais (pvz., drebuliu, tiku ar chorėja). Šiuo tikslu gali būti naudojami įrašai, rodantys, kad pacientui yra mioklonusas.

Iš pradžių kiekvienam pacientui atliekama fizinė apžiūra (t. y. renkama ligos istorija) ir fizinė apžiūra (šiuo atveju būtina įvertinti paciento neurologinę būklę). Vėliau skiriami įvairūs tyrimai – galvos vaizdiniai tyrimai, elektroencefalografija (EEG), elektromiografija (EMG), įvairūs laboratoriniai tyrimai (pvz., skydliaukės hormonų kiekio kraujyje įvertinimas ar įvairių jame esančių elektrolitų koncentracijos tyrimas).

Kokius tiksliai tyrimus pacientui rekomenduos, lemia medicininio pokalbio metu gauta informacija ir neurologinio tyrimo metu nustatyti nukrypimai – diagnostinių tyrimų apimtis priklauso nuo įtariamos mioklonuso priežasties

Mioklonija: gydymas

Tiksli diagnozė pacientui, kuriam įtariamas mioklonusas, yra svarbi, nes dažniausiai ją sukėlusią problemą reikia gydyti. Pavyzdžiui, žmonėms, sergantiems virusine centrinės nervų sistemos infekcija, vartojant tinkamus antivirusinius preparatus, kurių dėka infekcija kontroliuojama, kartais išnyksta mioklonusas.

Panašiai yra ir pacientams, sergantiems hipertireoze, kurių hormonų pusiausvyros normalizavimas gali lemti paciento nevalingų judesių nutrūkimą. Tada, kai pacientui vartojant vaistą atsirado mioklonusas, jo vartojimą nutraukus ir pakeitus kitu preparatu, judėjimo sutrikimai gali išnykti.

Gydant mioklonusą galimas ir simptominis gydymas, kurio tikslas – sumažinti tik nevalingus judesius. Šiuo tikslu pacientams gali būti rekomenduojama vartoti įvairius vaistus. valproinė rūgštis, levetiracetamas, klonazepamas ir primidonas. Paprastai vartojant vieną vaistą neįmanoma pasiekti patenkinamų rezultatų, todėl gydant mioklonusą dažniausiai taikoma polifarmakoterapija.

Mioklonija: prognozė

Pacientai, kuriems išsivysto mioklonija, dažnai klausia, ar jie visą likusį gyvenimą patirs tokio tipo nevalingus judesius. Čia nėra vieno atsakymo – viskas priklauso nuo problemos priežasties. Simptominis mioklonusas paprastai išnyksta po to, kai išgydoma pagrindinė liga.

Šiek tiek kitaip yra spontaninio mioklonijos atveju – jie gali visiškai išnykti dėl tinkamo simptominio gydymo, bet, deja, taip pat gali būti, kad nepaisant paciento vartojamų vaistų, nevalingi judesiai bus labai intensyvūs. ir dėl jų atsiradimo sunku atlikti įprastą kasdienę veiklą, pvz., vaikščioti, valgyti ar kalbėti.

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Skaityti daugiau iš šio autoriaus

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Neurologija