Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

PATIKRINTAS TURINYSAutorius: lek. Katarzyna Banaszczyk

Padidėjęs lipidų kiekis visų pirma siejamas su širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis bei su padidėjusia miokardo infarkto ir insulto rizika. Ar ant paciento odos galima pastebėti padidėjusį cholesterolio kiekį? Kokius odos pokyčius tai gali sukelti? Patikrinkite, kaip vyksta jų gydymas.

Didelis arbaper didelis cholesterolio kiekisreiškia lipidų sutrikimus dislipidemijos pavidalu, kurio metu pavienių lipidų koncentracijos yra per didelės, o tai neigiamai veikia žmogaus organizmą, ypač širdies ir kraujagyslių sistemos kraujagyslės. Ar ant odos gali atsirasti per didelis cholesterolio kiekis?

Ką reiškia didelis cholesterolio kiekis?

Lipidų sutrikimams diagnozuoti atliekami paprasti laboratoriniai tyrimai, pavyzdžiui, lipidograma (kai kurie žmonės vadinama lipidų skydeliu). Lipidograma yra ne kas kita, kaip atskirų tipų lipidų kiekio (koncentracijos) nustatymas kraujyje, įskaitant:

  • bendrojo cholesterolio – tai bendro cholesterolio kiekio kraujyje įvertinimas,
  • MTL cholesterolio frakcija – tai vadinamasis „blogasis cholesterolis“, besikaupiantis kraujagyslių sienelėse, o tai savo ruožtu sukelia aterosklerozės vystymąsi, taigi ir širdies ir kraujagyslių ligų – išeminės širdies ligos, pavojingiausios kurio poveikis yra miokardo infarktas arba insultas,
  • DTL cholesterolio frakcija – vadinamasis „gerasis“ cholesterolis. Vyrams normalus DTL cholesterolio kiekis turi būti didesnis nei 40 mg/dl, o moterų – daugiau nei 50 mg/dl,
  • trigliceridai (trigliceridai) – chemiškai tai yra glicerolio ir riebalų rūgščių esteriai. Jų lygis neturi viršyti 150 mg/dl.

Dislipidemijos nėra vienalytė ligų grupė. Kokias lipidų sutrikimų grupes skiriame? Šią informaciją verta sutvarkyti prieš pradedant aprašyti odos pokyčius, būdingus padidėjusiam cholesterolio kiekiui.

Kas yra hipercholesterolemija?

Hipercholesterolemija diagnozuojama pagal blogojo MTL cholesterolio koncentraciją – tačiau koks lygis yra tinkamas konkrečiam pacientui, priklauso nuo kelių dalykų, įskaitant amžių, lytį ir gretutines ligas. Šie veiksniai turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligų rizikai- kuo didesnė rizika, tuo mažesnės turėtų būti MTL reikšmės.

Paprastai sveikų asmenų MTL lygis viršija 115 mg/dL yra laikomas nenormaliu. Daugeliu atvejų hipercholesterolemija turi genetinį pagrindą – tada tai yra pirminė hipercholesterolemija.

Tačiau ši būklė gali atsirasti ir dėl kitų ligų, tokių kaip hipotirozė, nefrozinis sindromas arba tam tikrų vaistų (steroidų, hormoninės kontracepcijos) vartojimas.

Kas yra aterogeninė dislipidemija?

Šis sutrikimas diagnozuojamas dėl padidėjusio trigliceridų kiekio, sumažėjusio DTL cholesterolio (vadinamojo „gerojo“ cholesterolio) ir nenormalių „blogojo“ cholesterolio dalelių, ty mažų, tankių MTL.

Norint patvirtinti aterogeninės dislipidemijos buvimą, reikia nustatyti visus tris lipidų sutrikimus.

Aterogeninė dislipidemija neturi būdingų simptomų, tačiau šiuo sutrikimu sergantys pacientai dažniau kovoja su diabetu, nutukimu ir antsvoriu. Gydant svarbų vaidmenį atlieka statinai – vaistai, mažinantys cholesterolio kiekį, ypač MTL, o kai kuriais atvejais ir fibratai (aprašyta toliau). Taip pat labai svarbu sumažinti kūno svorį ir laikytis dietos, rekomenduojamos esant lipidų sutrikimams.

Hipertrigliceridemija – kas tai per liga?

Tai diagnozuojama dėl didelio trigliceridų kiekio kraujyje. Sunkia trigliceridemija laikoma tada, kai trigliceridų koncentracija yra didesnė nei 500 mg/dl. MTL cholesterolio kiekis paprastai yra žemas, o bendras cholesterolio kiekis gali būti padidėjęs. Kai kuriais atvejais trigliceridų koncentracija gali viršyti 1000 mg/dl.

Simptomai, kuriuos gali lydėti didelis trigliceridų kiekis, visų pirma yra priepuolis pilvo skausmas, kuris gali būti ūminio pankreatito (ūminio pankreatito) požymis. Didelė trigliceridų koncentracija yra veiksnys, skatinantis šios ligos vystymąsi.

Hipertrigliceridemijos gydymas visų pirma susideda iš dietos, alkoholio vartojimo draudimo, o pažengusiais atvejais ir farmakologinio gydymo fibratais, t. y. medžiagomis, mažinančiomis šios lipidų frakcijos koncentraciją.

Be to, šie vaistai gali padidinti gerojo cholesterolio, DTL frakcijos, lygį. Fibratų vartoti draudžiama žmonėms, sergantiems tam tikromis kepenų ir inkstų ligomis, pacientams, sergantiems tulžies pūslės akmenlige, taip pat moterims nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Omega-3 riebalų rūgštys taip pat padeda sumažinti trigliceridų kiekį.

Didelis cholesterolio kiekis ir odos pokyčiai. Kas yraGeltona?

Ar didelis cholesterolio kiekis gali būti matomas ant mūsų odos? Kai kuriose situacijose taip. Kalbame apie šeiminę hipercholesterolemiją, t.y. genetiškai nulemtą ligą, sukeliančią pagreitintą aterosklerozės vystymąsi.

Esant šiai būklei, odoje gali atsirasti vadinamųjų geltonumo, dar vadinamų geltonais kuokšteliais. Tai plokščiai iškilę mazginiai pažeidimai, kurie paprastai yra minkšti ir dažniausiai yra:

  • akių vokai,
  • virš tvenkinių,
  • ant tiesių galūnių paviršių, virš sausgyslių (paprastai ant odos virš Achilo sausgyslės)
  • kartais ant rankų ir odos raukšlėse.

Geltoni kuokšteliai, atsirandantys virš sąnarių, vadinami mazginiu atmainu. Jie dažnai yra didesni nei esantys ant akių vokų ir turi rausvesnį atspalvį.

Geltoni kuokšteliai yra ne kas kita, kaip makrofagai, t. y. imuninės sistemos ląstelės, kurios absorbavo lipidus. Tokios lipidų turinčios ląstelės vadinamos putplasčio ląstelėmis arba Toucon ląstelėmis.

Odos pokyčiai hipercholesterolemijos eigoje – gydymas

Reikėtų pabrėžti, kad odos pažeidimams gydyti hipercholesterolemijos metu visų pirma reikia gydyti pagrindinę ligą

Būtina gerokai pakeisti gyvenimo būdą, įvesti tinkamą mitybą, fizinį aktyvumą, taip pat atitinkamą farmakologinį gydymą, kuriuo siekiama sumažinti cholesterolio kiekį

Tai nepaprastai svarbu ne tiek dėl savo kosmetinių savybių, kiek dėl būtino rimtų aterosklerozės komplikacijų, tokių kaip miokardo infarktas ar insultas, rizikos sumažinimo

Verta pasitikrinti cholesterolio lygį. Laboratorinį tyrimą, pavyzdžiui, lipidų profilį, gali paskirti mūsų šeimos gydytojas. Tai ypač svarbu, kai kas nors iš mūsų šeimos kenčia nuo dislipidemijos, taip pat kai kovojame su tokiomis ligomis kaip nutukimas, diabetas ar širdies ir kraujagyslių ligos.

Zondas

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Dermatologija