- Karštis ir širdies ir kraujagyslių ligos
- Šilumos ir sistemos sutrikimainervingas
- Karštis, astma ir LOPL
- Šilumos ir venų problemos
Karštis ir lėtinės ligos – šis derinys gali būti pavojingas arba ne. Tačiau būtina imtis atsargumo priemonių. Tad kaip elgtis su karščiu, kai sergame širdies ir kraujagyslių ligomis, nervų sistemos sutrikimais, astma ir LOPL, diabetu ar turint problemų su venomis?
Karštis ir lėtinės ligos – kai kurių ligų atveju pati klimato kaita gali būti rimta našta organizmui ir todėl kelionės tikslas turi būti gerai apgalvotas, kad ligos simptomai nepablogėtų , o kartais kyla pavojus gyvybei. Karštyje gana greitai išsiplečia kraujagyslės, pagreitėja širdis, o oda pasidengia prakaito karoliukais.
Tai signalas, kad organizmas apsisaugo nuo perkaitimo ir stengiasi palaikyti tinkamą kūno temperatūrą. Tačiau ši natūrali organizmo vėsinimo sistema gali sutrikti, kai sergame lėtinėmis ligomis. Ir nors nereikėtų persistengti, karštomis dienomis geriau atkreipti dėmesį į savo savijautą ir apie pablogėjusį sveikatos būklę pranešti gydytojui.
Kaip karštis mieste veikia jūsų sveikatą ir savijautą?
Vėsinanti kosmetika karščiui: ką verta turėti vasaros kosmetinėje?
Ką gerti ir ko negerti karštu oru?
Karštis ir širdies ir kraujagyslių ligos
Žmonės, turintys problemų su širdimi, turėtų saugotis nuo per didelio saulės spindulių poveikio, ilsėtis daliniame pavėsyje ir visada saugoti galvą nuo saulės spindulių. Nevažiuokite į tropikus ar itin aukštus kalnus.
Aukšta temperatūra reiškia, kad žmogaus kūnas visą savo energiją sutelkia kovai su karščiu. Kad palaikytumėte kūną, venkite riebaus, sunkiai virškinamo maisto ir aukšto kraujospūdžio. Pereikime prie lengvų ir šviežių patiekalų, kurie suteiks reikalingų maistinių medžiagų. Karštomis dienomis turėtumėte išgerti bent 2 litrus skysčių per dieną, alkoholis ir kava neįtraukiami.
Žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, aukšta aplinkos temperatūra gali sukelti dusulį, regos sutrikimus ir krūtinės skausmą. Karštu oru taip pat padidėja polinkis į kraujo krešulius.
Žmonės, kenčiantys nuo hipertenzijos ir pastebėję tokius simptomus kaip: sausas, varginantis naktinis kosulys, gausus šlapinimasis, rankų drebulys, padidėjęs prakaitavimas, galvos svaigimas arba š altos kojos ir rankos, turėtų kreiptis į gydytoją.
Šilumos ir sistemos sutrikimainervingas
Iš dangaus besiliejanti šiluma mažina koncentraciją, sukelia tingumą, mieguistumą, nerimą ir susierzinimą. Todėl žmonės, turintys nervų sistemos sutrikimų karštomis dienomis, turėtų daugiau laiko skirti poilsiui ir poilsiui. Verta pridurti, kad nervų sistemos susilpnėjimas taip pat gali neigiamai paveikti kraujotakos sistemą. Tokioje situacijoje išsigelbėjimas gali būti miegas po vakarienės, kurio dėka nuraminsime nervus ir leisime širdžiai dirbti lėčiau.
Karštis, astma ir LOPL
Karščiai – sunkus metas žmonėms, sergantiems astma ir lėtine obstrukcine plaučių liga. Jie rizikuoja išsausinti kvėpavimo takus išklojančią gleivinę. Išdžiūvusi gleivinė dažniau ir greičiau reaguoja į dirginančius veiksnius, patenkančius į kvėpavimo takus.
Todėl inhaliatorių visada nešiokitės su vaistais, kuriuos galite naudoti esant dusuliam. Taip pat turite išgerti bent 2 litrus vandens per dieną ir apsisaugoti nuo saulės nuo 10 iki 16 val.
Šilumos ir venų problemos
Jei turime ilgą kelionę lėktuvu, dėvėkime laisvus drabužius ir kojines, kurios nespaudžia blauzdos. Skrydžio metu esame imobilizuoti vietoje, tačiau galite judinti pėdas, įtempti blauzdos raumenis, kad kraujas nutekėtų iš kojų.
Tačiau keliaudami automobiliu karts nuo karto sustokime ir šiek tiek pasivaikščiokime, kad suaktyvintume blauzdų raumenų siurblį, kuris paskatins kraują greičiau cirkuliuoti. Prieš išvykstant atostogauti verta palaikyti organizmą, pasitarus su gydytoju, bent savaitę vartoti kraujagysles stiprinančius ir priešuždegiminius preparatus.
Apie autoriųAnna JaroszŽurnalistas, jau daugiau nei 40 metų užsiimantis sveikatos ugdymo populiarinimu. Daugelio medicina ir sveikata sprendžiančių žurnalistų konkursų nugalėtojas. Ji, be kita ko, gavo „Auksinio OTIS“ pasitikėjimo apdovanojimas kategorijoje „Žiniasklaida ir sveikata“, Šv. Kamilas apdovanotas Pasaulinės ligonių dienos proga, du kartus „Krištoliniu rašikliu“ nacionaliniame sveikatą propaguojančių žurnalistų konkurse ir daug apdovanojimų bei apdovanojimų „Metų medicinos žurnalisto“ konkursuose, kuriuos organizavo Lenkijos asociacija. Žurnalistai už sveikatą.