Stuporas (stuporas) yra sutrikusio motorinio aktyvumo būsena, kurią sudaro žymiai sumažėjęs reaktyvumas iš esmės bet kokiam išoriniam dirgikliui. Atsiradus stuporui visada reikia pasikonsultuoti su gydytoju – ši būklė pavojinga ne tik dėl to, kokios gali būti jos priežastys, bet ir dėl to, kad gali atsirasti, be kita ko, iki didelio dehidratacijos laipsnio. Bet kas gali sukelti paciento apsvaigimą – kokios gali būti stuporo priežastys?
Stuporasyra terminas, kilęs iš lotyniško žodžio „stupere“, kuris verčiamas kaip „būti apsvaigusiam“. Taip galima iliustruoti, kas yra stuporas – jo atveju pacientas sustingsta ir tampa nejautrus dirgikliams, gaunamiems jį iš išorinio pasaulio, pavyzdžiui, garsams, kvapams ar prisilietimams.
Stuporas gali labai trikdyti paciento aplinką. Visiškai teisingai – šią būklę gali sukelti labai rimtos ligos, todėl bet kurį pacientą, kuriam išsivysto stuporas, turėtų skubiai apžiūrėti gydytojas.
Stuporas: priežastys
Paprastai stuporas yra susijęs su psichiatrija – ne veltui, nes daugelio psichikos sutrikimų metu žmonės gali apsvaigti. Šiuo atveju stuporo priežastys yra:
- šizofrenija
- afektiniai sutrikimai (tokie kaip manijos būsenos, bet ir depresija – pastarosios atveju stuporas gali pasireikšti ypač esant labai stipriai depresijai ir tokioje situacijoje tai vadinama depresiniu stuporu)
- disociaciniai sutrikimai (vienas iš jų tipų yra disociacinis stuporas – jis, be kita ko, gali pasireikšti kaip atsakas į kai kuriuos žmogui itin įtemptus įvykius, tokius kaip automobilio avarija, artimo žmogaus mirtis ar išžaginimas)
Tačiau praktikoje stuporą gali sukelti ne tik psichikos problemos – taip pat yra daug somatinių ligų, kuriomis sergantis pacientas gali apsvaigti. Čia galima paminėti stuporo priežastis:
- angliavandenių apykaitos sutrikimai (stuporą gali sukelti ir hipoglikemija, ir hiperglikemija)
- hormoniniai sutrikimai(pvz., hipotirozės forma)
- neoplastinės ligos (ypač smegenų augliai)
- apsinuodijimas (pvz., sunkiaisiais metalais)
- epilepsija
- infekcijos (ypač susijusios su centrine nervų sistema)
- širdies ir kraujagyslių ligos (viena iš stuporo priežasčių gali būti arterinės hipertenzijos komplikacija hipertenzinės encefalopatijos forma)
- hipotermija
- patyrė rimtų sužalojimų (ypač galvos traumų)
Stuporas yra įdomi būsena, nes daugelis mokslininkų jau ieškojo kai kurių specifinių centrinės nervų sistemos sričių, kurių disfunkcijos gali tai sukelti.
Iki šiol buvo nustatyta, kad problema gali kilti dėl tinklinio darinio kylančiosios dalies pažeidimo (atsižvelgiant į iki šiol atliktus tyrimus, stuporas gali atsirasti ypač tada, kai ši nervų sistemos dalis yra pažeista kairėje pusėje).
Stuporas: simptomai
Stuporo simptomai apima dvi pagrindines problemas:
- akinezija (motorikos susilpnėjimas – stuporo metu pacientas gali išvis nejudėti ir sustingti keistoje pozoje),
- mutizmas (visiškas žodinio kontakto nebuvimas su nepažeistais kalbos centrais)
Stulbinantis pacientas tiesiogine prasme apsvaiginamas – nejuda ir nekalba, papildomai nereaguoja į jį iš aplinkos pasiekiančius dirgiklius (išimtis čia gali būti skausmo dirgikliai – pacientas gali į juos reaguoti su gynybine reakcija).
Bet kokie bandymai užmegzti pokalbį su pacientu ar į jį nukreiptos žinutės lieka neatsakyta – su apsvaigusiu žmogumi, bent jau teoriškai, jokio kontakto nėra.
Žodis čia vartojamas teoriškai, nes realiai pacientas, apsvaigęs, išsaugo sąmoningumą (galima jį užglaistyti, nors stuporas nesukelia visiško sąmonės praradimo)
Stuporas: diagnostika
Apsvaigęs ligonis ne tik nejuda ir nekalba – jis taip pat nepriima skysčių ar maisto. Būtent dėl šios priežasties stuporas neabejotinai yra pavojinga būklė, todėl apsvaigęs pacientas turi būti vežamas į ligoninę.
Ten iš pradžių atliekami pagrindiniai laboratoriniai tyrimai, kurie, be kita ko, leidžia nustatyti galimi vandens ir elektrolitų sutrikimai – jei reikia, pacientas gydomas atitinkamu ir korekciniu gydymu.
Atmetus visas galimas sąlygas, kurios kelia grėsmę paciento gyvybei, diagnostika pradedama linkstuporo priežasčių paieška.
Šiuo tikslu gali būti atliekami įvairūs tyrimai – tiek laboratoriniai tyrimai (galintys įvertinti, pavyzdžiui, gliukozės kiekį kraujyje ar uždegimo žymenų padidėjimas), tiek vaizdo tyrimai (daugiausia galvos) arba hormoniniai tyrimai.
Paciento artimieji vaidina didelį vaidmenį ieškant stuporo priežasčių – gaunant iš jų, pavyzdžiui, informaciją, kad pacientas turi kokių nors psichikos sutrikimų ar neseniai patyrė itin įtemptus įvykius, gerokai susiaurėja. galimų stuporo priežasčių sąrašas.
Stuporas: gydymas
Stuporas gali išnykti per labai trumpą laiką, bet kad tai įvyktų, reikia vieno dalyko: surasti jo priežastis. Taip yra todėl, kad būtent į juos turi būti nukreiptas visas gydomasis poveikis.
Pavyzdžiui, pacientui, sergančiam stuporu, kuriam jis yra susijęs su depresiniais sutrikimais, rekomenduojama vartoti tinkamus antidepresantus (čia verta paminėti, kad depresinio stuporo atveju gali būti naudinga naudoti elektrokonvulsinį gydymą)
O kai stuporą sukelia kokia nors neuroinfekcija, būtina naudoti tinkamus antimikrobinius vaistus, o kai problema iškyla dėl intrakranijinio naviko, gydymas grindžiamas tokio naviko gydymu.