Ar verta gydytis savimi? Ar šis gydymas veiksmingas ir ar nekenksmingas? Kokius negalavimus galime numalšinti patys? Sąmoningas savęs gydymas daugeliu atvejų yra būtinybė. Anksčiau vaistažolės buvo verdamos namuose, šiandien užtenka nueiti į vaistinę.

Ar žmogus be medicininio išsilavinimo gali saugiai išrašyti vaistus? Arsavigydosmada nėra dėl mūsų medicinos paslaugų neefektyvumo? Į šiuos ir kitus klausimus atsako dr. hab. n. med Krzysztof Krajewski-Siuda, gydytojas, visuomenės sveikatos specialistas, Silezijos medicinos universiteto Sveikatos politikos katedros vedėjas, Jogailos universiteto Sveikatos stiprinimo katedros vedėjas, Sobieskio instituto Varšuvoje ekspertas

Ar pavojinga skatinti mus gydytis savigyda?

Dr hab. N. med. Krzysztofas ​​Krajewskis-Siuda: Pradėkime nuo to, kas yra savęs gydymas. Pasaulio sveikatos organizacija pateikia du apibrėžimus. Pirmasis reiškianereceptinių vaistų vartojimąūminiųnegalavimų , pvz., galvos skausmo, peršalimo, atveju. Antrasis – rūpinimasis savimi, t.y. rūpinimasis sveikata, bet ir geros būklės palaikymas sergant lėtinėmis ligomis, pvz., hipertenzija. Nes būtent pacientas kasdien sprendžia dėl vaistų vartojimo ar dietos. Taip pat jis, o ne tik gydytojas, yra atsakingas už ligos vystymosi sustabdymą ar komplikacijų atsiradimą. Geriausia terapija nepadės, jei pacientas nepasirūpins savimi, jis nesijaus atsakingas už savo sveikatą. Gydytojai pamiršta, kad galutinį sprendimą pradėti ar nutraukti gydymą iš tikrųjų priima pacientas. Net ir tas, kuris guli ligoninėje - priima ar nepriima procedūrą ir pan.. Mes jos nepakeisime. Jei gydytojas išrašys receptą, pasakys, kaip vartoti vaistus, kokios dietos laikytis, pacientas šių rekomendacijų laikysis ar ne.

Taigi ar savigyda vis labiau reikalinga?

K.K.-S .: Taip ir ne. Pasaulio patirtis patvirtina, kad šiuolaikiniame pasaulyje nuo savigydos nėra kelio atgal. Taip yra dėl kelių priežasčių. Dėl demografinio senėjimo didėja medicinos paslaugų paklausa, o sveikatos sistemos tampa vis mažiau veiksmingos. Žmonės turi ribotą prieigą prie gydytojo, jau vien todėl, kad negali laukti daug valandų, kol bus paskirtas susitikimas. Yra galimybė kreiptis į specialistusdar blogiau. Ši situacija perkelia atsakomybę už sveikatą nuo sistemos piliečiams.

Europoje daugelio šalių vyriausybės deda pastangas skatinti savęs išgydymą.

K. K.-S .: Tikrai taip. Dar 1996 metais Europos Parlamentas ragino skatinti sąmoningą savigydą, įžvelgdamas tame du privalumus – piliečių atsakomybę už savo sveikatą ir biudžeto išlaidų mažinimą. Savarankiškas gydymas netgi buvo pripažintas kaip ilgalaikės sveikatos politikos dalis. Pakeitimai turėjo būti susiję su žmonių sąmoningumu, bet ir įstatymais, t. Tam tikrų receptinių vaistų statuso pasikeitimas į nereceptinius vaistus. Po Europos Parlamento rezoliucijos valstybės narės pradėjo konkrečius veiksmus.

Svarbu
  • Pasakykite gydytojui, kokius preparatus vartojate be recepto.
  • Neviršykite leistinų vitaminų paros dozių
  • Nenaudokite kelių skausmą malšinančių vaistų vienu metu. Išgerkite vaistą iš karto, kai tik atsiranda skausmas, tada tik viena dozė turėtų padėti. Prieš gerdami kitą tabletę, palaukite bent 20–30 minučių.
  • Tirpieji vaistai veikia greičiau.
  • Vartokite vaistus su virintu drungnu vandeniu (ne mineraliniu vandeniu), niekada sulčių, kavos ar pieno.
  • Skaitykite indus, atkreipkite dėmesį į indikacijas, dozavimą, sąveiką.
  • Jei simptomai neišnyksta po 3–5 savarankiško gydymo dienų, kreipkitės į gydytoją.
  • Jei abejojate, kaip vartoti vaistą, skambinkite į vaistinę.

Didžioji Britanija pirmauja?

K. K.-S .: Taip. Savarankiškas gydymas Didžiojoje Britanijoje turi senas tradicijas ir kasmet tampa vis populiaresnis, nes skatina vyriausybė, kuri savigydą vertina ne tik kaip galimybę sutaupyti sveikatos priežiūros, bet ir kaip būdą susidoroti. sunku gauti sveikatos priežiūros paslaugas.gydytojas. Britų tyrimai patvirtina, kad tinkamai taikomas savarankiškas gydymas duoda didelę naudą sveikatai. Didžiosios Britanijos prognozėmis, 40 proc. krenta apsilankymų pas gydytojus skaičius, o 17 proc. apsilankymų namuose skaičius. Greitoji pagalba kviečiama perpus rečiau.

Sunku susitaikyti su tuo, kad užuot kreipęsi į gydytoją, turime rinktis gydymą.

K. K.-S .: Esmė ta, kad savarankiškas gydymas būtų atsakingas. Kiekvienas iš mūsų, savo naudai, turėtume įgyti pagrindinių žinių, kaip susidoroti su peršalimo ligomis, gerklės skausmais ir pan.. Privalome žinoti arba pasiteirauti vaistininko, ką taikyti, kad nepakenktume sau. Žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, tenka sunkesnė užduotis. Be kasdienio bandomojo gydymo, kuriam reikia žinių apie ligą, jie turėtųtaip pat žinoti, ką daryti peršalus, peršalus gerklei. Turėtumėte iš anksto pasiteirauti savo gydytojo, ar galite vartoti, pavyzdžiui, aspiriną, panadolį ar kitą vaistą. Tai ir yra atsakingas savęs gydymas, kuris arba išlaisvins mus nuo negalavimų, arba suteiks galimybę apsilankyti pas gydytoją.

Ar turime tokių žinių? Juk lenkai nesaikingai vartoja narkotikus, o daugelis mamų net nežino, kad vaikams negalima duoti aspirino.

K. K.-S .: Manau, reikalas neturėtų būti sudėtingas. Nėra rimtų įrodymų, kad lenkai piktnaudžiauja narkotikais. Kalbant apie vaikus, reikia pabrėžti, kad iki 2 metų mama nepasitarusi su gydytoju neturėtų duoti vaikui jokių preparatų. Tad savigydos mažiesiems nėra. Tačiau sveikatos švietimo lygis kelia nerimą. Tai bendrojo išsilavinimo, dažnai ekonominio statuso, vedinys. Žinau apie jūsų paminėtą riziką, bet taip pat žinau, kad savigyda yra faktas. Mes nuo jo nepabėgsime. Esmė ta, kad tai turėtų būti daroma saugiai. Sunku įsivaizduoti, kaip bėgti pas gydytoją su kiekviena „nesąmone“.

Ar nekyla pavojaus perdozuoti nereceptinius vaistus? Ar jie lengvai prieinami, nuolat reklamuojami?

K. K.-S .: Iš ​​tiesų, agresyvi reklama prisideda prie dažnesnio vaistų ir maisto papildų vartojimo. Vieną imame dėl sveikatos, kitą – dėl grožio, dar kažką – dėl geros nuotaikos. Kita vertus, iš viso skelbiami keli nereceptinių vaistų perdozavimo atvejai. Įdomių tyrimų šia tema rezultatus konferencijoje Stokholme pristatė amerikiečiai. Pasirodo, informaciją apie vaistus ar gydymo būdus pateikia vadinamieji autoritetai ar žinomi žmonės neįtikina paprasto žmogaus. Jie taip pat įrodė, kad agresyvi reklama vargina žiūrovą ar klausytoją ir kelia abejonių. Todėl nematau didesnės grėsmės, jei reklamuotojai laikysis etikos standartų.

O kaip savigyda atrodo mūsų šalyje?

K. K.-S .: Lenkų tyrimai rodo, kad esame ištikimi naminiams negalavimų įveikimo metodams. Net trys iš keturių apklaustųjų teigia vartojantys nereceptinius vaistus – tai rodytų didelį lenkų sveikatos sąmoningumą. Tačiau kyla klausimas, ar teisingai pasirenkame preparatus, nes apie sveikatą žinome mažai. Tyrimai rodo, kad apie šiuos vaistus sužinome iš ankstesnės patirties, iš lankstinukų, reklamų, žurnalų, perkame rekomendavus gydytojui, vaistininkui, bet ir draugams. Būtent Lenkijoje susiduriame su nerimą keliančiu reiškiniu, vadinamu „Goździkowa sindromu“. Jis pagrįstas tuo, kad rinkdamiesi vaistus pacientai juos vartoja per dažnaiiš draugų, o ne specialistų sveikatos patarimų. Tai įrodymas, kad reikalingas patikimas išsilavinimas.

Taigi kur turėtume sužinoti apie nereceptinius vaistus?

K. K.-S .: Su tuo yra tam tikra problema. Prie vaistų priklijuotuose lapeliuose dažniausiai vartojama pacientui nesuprantama kalba, todėl iš jų mažai naudos. Be to, dauguma iš mūsų jų neskaito. Spaudoje yra skelbimų, o visuomenė jais nepasitiki. Taip pat nėra gerai išplėtoto ir patikimo portalo, skirto nereceptiniams vaistams, kuriame, be informacijos apie vaistą, būtų informacijos apie saugias dozes, sąveiką su vaistais ir maistu.

Taigi yra didelė rizika, kad savigydymas gali pakenkti?

K. K.-S .: Netinkamai arba per ilgai vartojamas savigydymas gali būti pavojingas. Nereceptinių vaistų vartojimas pagal indikacijas, atsakingas, ne tik teigiamai veikia mūsų sveikatą, bet ir duoda didelę naudą sveikatos apsaugos sistemos požiūriu. Mes lengviau pasiekiame gydytojus tiems pacientams, kuriems reikalinga profesionali pagalba. Savarankiškai gydantis sutaupo pinigų sveikatos priežiūros sistemoje, jei jis naudojamas racionaliai, t. y. negeneruoja išlaidų, susijusių su nepageidaujamu vaistų poveikiu.

Vėl grįžtame prie švietimo.

K. K.-S .: Taip. Svarbų vaidmenį šiame procese atlieka vaistininkas, kuris turėtų suteikti žinių apie perkamą vaistą, įspėti, kad, pavyzdžiui, jo negalima vartoti esant hipertenzijai, venų varikozei ir pan., kaip elgtis kritinėse situacijose, kaip sumažinti karščiavimą, kokių vaistų nevartoti naktimis, kokių nederinti Dėl to pacientas taps gydytojo partneriu kovojant su liga, o terapija bus daug veiksmingesnė.

„Zdrowie“ mėnesinis

Kas trečias lenkas naudojasi gydymu namuose, o 90 proc. vartoja nereceptinius vaistus

Š altinis: Biznes.newseria.pl

Kategorija:

Alternatyvi medicina