Beveik pusė moterų skundžiasi nemaloniais simptomais, lydinčiais menopauzę. Kaip palengvinti menopauzės simptomus, kai negalite naudoti PHT (pakaitinė hormonų terapija)? Pasiekite augalų hormonus (fitoestrogenus). Patikrinkite, kaip veikia fitoestrogenai ir ar jie tikrai palengvina menopauzės simptomus.

Menopauzės simptomuspalengvinsfitoestrogenų- ypač moterims, kurios negali naudoti pakaitinės hormonų terapijos (HRT) ir nevartoja estrogenų.

Kaip veikia fitoestrogenai?

Daugelio augalų fitoestrogenai yra struktūriškai susiję su moteriškais hormonais. Panašumas toks didelis, kad organizmas apgaunamas, o estrogenų receptoriai užfiksuoja augalinio hormono molekulę.Fitoestrogenai yra daug silpnesni už tiek žmogaus hormonus, tiek tuos, kurie naudojami pagal PHT (jie turi 1-2% savo galios). Taigi jie veikia, kai menopauzės simptomai nėra per stiprūs arba kai vartojame juos kaip priedą prie PHT.

Svarbu

Estrogenai atveria apsauginį skėtį virš moters. Jų išsekus, didėja rizika susirgti koronarine širdies liga, sutrinka riebalų apykaita (padidėja trigliceridų ir blogojo cholesterolio – MTL – lygis). Be estrogeno kaulai taip pat tampa silpnesni, o tai skatina osteoporozę.

Po menopauzės: dieta ir tabletės su fitoestrogenais

Mes geriausiai žinome izoflavonus, esančius sojos pupelėse, ir triterpeno glikozidus, esančius europinėje šeivamedžio šeivame (Cimicifuga racemosa). Jų pagrindu pagaminti preparatai veiksmingai kovoja su simptomais.

Kadangi moters organizme gaminamo estrogeno kiekis pradeda mažėti maždaug sulaukus 35 metų, gydytojai siūlo nelaukti, kol bus pradėtas gydymas fitoestrogenais.

Atliekama tik pasikonsultavus su ginekologu, nes augalinių tablečių galima ir perdozuoti (yra pykinimas, galvos skausmai, dėmės iš lytinių takų)

Gydymo fitoestrogenais poveikis paprastai matomas po 2-3 mėnesių. Nors fitoestrogenai yra silpnesni už hormonus, naudojamus PHT, ne visos moterys gali juos vartoti.

Augaliniai junginiai, turintys į estrogeną panašų poveikį, esantys, pavyzdžiui, sojos pupelėse, nerekomenduojami sergant krūties ar endometriumo vėžiu (arba BRCA geno nešiotojais). Tada geriau griebtis cimicifuga preparatų.

Svarbu

Hipofizėvaldo moteriškų lytinių hormonų (kiaušidėse) – estrogenų ir progesterono – gamybą. Jie paruošia moters organizmą dauginimuisi: estrogenai įtakoja Graafo folikulų brendimą, kiaušinėlių išsiskyrimą (ovuliaciją); progesteronas paruošia gimdą embriono implantacijai, palaiko nėštumą ir stabdo ovuliaciją.Po maždaug 30 metų veiklos hipofizė sulėtėja, sumažėja hormonų koncentracija. Laikui bėgant kiaušidės nustoja išskirti kiaušinėlius, o mėnesinės nutrūksta.

Menopauzė ir klimaksas

Menopauzėirmenopauzėnėra tas pats, kasmenopauzė . Menopauzė yra paskutinis moters gyvenimo laikotarpis ir po to 12 mėnesių nekraujuoja (bet koks kraujavimas po šio pertraukos yra anomalija, apie kurią reikia pranešti ginekologui). Žodžiai „menopauzė“ ir „menopauzė“ reiškia kelių metų laikotarpį prieš ir po menopauzės, kai organizmas greitai keičiasi. Jei menopauzė atsiranda iki 45 metų, ji vadinama ankstyva menopauze, o sulaukus 55 metų – vėlyvąja. Menopauzė yra susijusi su hormonų pusiausvyra organizme, kuriai, be kita ko, turi įtakos genetika. Todėl dukra dažniausiai menopauzę išgyvena tokio pat amžiaus kaip ir mama. Specialistai taip pat pastebėjo, kad anksti subrendusios moterys greičiau sulaukia menopauzės. Pavyzdžiui, bendra sveikata ir… rūkymas taip pat gali turėti įtakos menopauzės pagreitėjimui.

Menopauzės simptomai

Menopauzė yra ilgas procesas. Prasideda premenopauzė – „pokyčių prieš pokyčius“ laikotarpis, kuris paprastai trunka 5–10 metų. Tada simptomai vadinamieji pradinė linija, liudijanti apie vaisingumo amžiaus pabaigos pradžią. Daugeliui moterų jos prasideda nuo 45 iki 47 metų amžiaus ir paūmėja pomenopauziniu laikotarpiu, t. y. per metus ar dvejus po paskutinių menstruacijų. Dažniausios yra:

  • Karščio bangos plinta nuo veido iki likusio kūno. Paprastai jie vyksta 2-3 kartus per dieną. Juos gali lydėti š altkrėtis, permirkęs naktinis prakaitavimas.
  • Psichologiniai negalavimai: nuotaikų kaita, nemiga, nerimas ir depresija, atminties pablogėjimas, dirglumas, koncentracijos sutrikimai, sunkumai priimant sprendimus
  • Urogenitalinės sistemos simptomai: makšties sausumas, vaginitas, šlapinimosi sutrikimai, skausmingi lytiniai santykiai, sumažėjęs lytinis potraukis

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Moteriškos ligos