Agranulocitozė yra pavojinga organizmui būklė, dėl kurios labai susilpnėja jo gynybiniai mechanizmai. Nors šią ligą lengva diagnozuoti, ją sunkiau gydyti, nes ją gali sukelti daugybė veiksnių. Sužinokite, kaip pasireiškia agranulocitozė, koks jos gydymas ir profilaktika.

Agranulocitozėyra reikšmingas granulocitų kiekio kraujyje sumažėjimas. Reikšmingas - tai yra mažiau nei 500 / μl. Jei jis yra mažesnis nei 1500 / µl, tai vadinama granulocitopenija. Normalus granulocitų lygis suaugusiam žmogui svyruoja tarp 1800-8000 / µl, o tai yra rodiklis, kuris apskritai lemia šį lygį, nes granulocitai skirstomi į tris grupes ir kiekvienas iš jų turi atitikti tam tikrus standartus.

Kas yra granulocitai ir kokį vaidmenį jie atlieka organizme?

Prisiminkime kraujo struktūrą iš biologijos. Šis svarbiausias mūsų organizmo skystis susideda iš plazmos ir morfozinių elementų, t.y. trombocitų (trombocitų), raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) ir b altųjų kraujo kūnelių (leukocitų). Leukocitus skirstome į granulocitus (neutrofilus, eozinofilus ir bazofilus) ir agranulocitus (monocitus ir limfocitus). Didžioji dauguma granulocitų yra neutrofilai arba neutrofilai (60-70 % visų leukocitų); eozinofilų (eozinofilų) yra 2-4%, o bazofilų (bazofilų) - 0-1%. Kadangi neutrofilų yra labai daug, jų sumažėjimas daugiausia paveikia agranulocitozės susidarymą ir dažnai dar vadinama neutropenija, nors tai yra dvi skirtingos ligos. Taigi granulocitai yra leukocitų arba b altųjų kraujo kūnelių rūšis. Juos gamina kaulų čiulpai. Kadangi jie trumpai – nuo ​​6 iki 12 valandų – gali būti gaminami nuolat ir dideliais kiekiais. Jų užduotis – kovoti su galimomis grėsmėmis organizmui. Kaip mūsų imuniteto sergėtojai, jie naikina svetimkūnius, tokius kaip bakterijos, virusai, grybeliai ir kiti patogenai. Tačiau tam jų turi būti pakankamai. Kai granulocitų skaičius sumažėja, organizmas tampa silpnas ir jautrus visų rūšių infekcijoms.

Agranulocitozės simptomai

Agranulocitozė gali būti besimptomė, tačiau paprastai ją lydi:

  • didelis karščiavimas
  • gerklės skausmas ir burnos išopėjimas bei tonzilių išopėjimas
  • galvos skausmas
  • silpnumas, nuovargis
  • bendrassutriuškinti
  • kvėpavimo takų infekcijos
  • dantų ligos, periodontitas, dantenų kraujavimas, halitozė

Tačiau visų pirma dėl agranulocitozės drastiškai sumažėja bendras organizmo imunitetas. Pacientas nuolat suserga sunkiai pagydomomis virusinėmis ir bakterinėmis infekcijomis, stipriai užsidega. Dažnai jie baigiasi plaučių uždegimu, šlapimo takų uždegimu ar meningitu. Pacientas taip pat yra labai jautrus bet kokioms parazitinėms infekcijoms. Ypatingais atvejais agranulocitozė gali sukelti sepsį.

Granulocitų kiekio sumažėjimo priežastys

Teisingai diagnozei atlikti nereikia daug sudėtingų tyrimų. Užtenka pilno kraujo tyrimo su tepinėliu. Tačiau tai tik pradžia sunkaus būdo surasti tokio drastiško b altųjų kraujo kūnelių kiekio sumažėjimo priežastį. Tarp jų daugiausia yra įvairių rūšių vaistų, galinčių pažeisti kaulų čiulpus:

  • citostatiniai vaistai
  • prieštraukuliniai ir antipsichoziniai vaistai
  • antidepresantas
  • antibiotikai
  • nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
  • antiparazitinis, daugiausia mebendazolas
  • interferonai
  • vaistai hipertiroidizmui gydyti

Be to, agranulocitozę gali sukelti chemoterapija ir radioterapija, aplazinė anemija, autoimuninės ligos, taip pat paveldimi veiksniai, tokie kaip Kostmanno sindromas ar ciklinė neutropenija. Agranulocitozės priežastis taip pat gali būti virusinės infekcijos, mielodisplaziniai sindromai, kaulų čiulpų fibrozė ir leukemijos.

B altųjų kraujo kūnelių sumažėjimas pasireiškia ir kamieninių ląstelių transplantacijos metu, kai donoro čiulpai dar nepradėjo funkcionuoti, o recipiento čiulpai yra visiškai sunaikinti. Tačiau tai laukiamas ir laikinas procesas, trunkantis kelias dienas. Per šį laiką pacientą palaiko granulocitų kolonijų augimo faktoriai (G-CSF).

Kita agranulocitozės priežastis gali būti kaulų čiulpų pažeidimas, apsinuodijus toksinėmis medžiagomis, tokiomis kaip benzenas, trinitrotoluenas, herbicidai ir insekticidai, taip pat sunkiaisiais metalais. Tyrimai taip pat parodė, kad kokaino vartojimas gali sukelti agranulocitozę.

Agranulocitozė: gydymas

Agranulocitozė yra hospitalizacijos indikacija, nes pacientas turi būti apsaugotas nuo mikrobų. Nustačius diagnozę, paprastai atliekama kaulų čiulpų biopsija, siekiant nustatyti čiulpų pažeidimo priežastį. Terapija pagrįsta žalingo faktoriaus pašalinimu. Jei tai yra vaistas, jo vartojimą reikia nutraukti arba pakeisti kitu. Jei liga – pvz.mielodisplazinis sindromas – jo gydymas subalansuos granulocitų lygį. Agranulocitozės atveju po virusinės infekcijos ar apsinuodijimo reikia tik palaukti, kol bus atkurtas tinkamas granulocitų skaičius. Kartais pacientui padeda įleisti granulocitų koncentratų arba granulocitų augimo faktoriaus. Pacientams, kuriems išsivysto bakterinė infekcija, turi būti nedelsiant taikomas tinkamai parinktas gydymas antibiotikais ir gydymas, kuriuo siekiama sumažinti sepsio išsivystymą arba, jam atsiradus, sušvelninti jo poveikį.

Guodžia tai, kad daugeliu atvejų agranulocitozė yra grįžtama būklė. B altieji kraujo kūneliai atkuriami ir natūrali organizmo apsauga. Paprastai pagerėjimas pasireiškia per kelias dienas ar savaitę nuo gydymo pradžios, o pacientai greitai visiškai pasveiksta.

Kategorija:

Kardiologija