Leukocitozė yra padidėjęs b altųjų kraujo kūnelių (leukocitų) skaičius. Dažniausia, bet ne vienintelė šios būklės priežastis yra infekcija. Verta pasidomėti, kas yra leukocitai, kokia jų funkcija ir į kokias sąlygas reikėtų atsižvelgti esant jų pertekliui. Sužinokite apie leukocitozės priežastis, simptomus ir gydymą.
Leukocitozėyra gana plati sąvoka – taip yra todėl, kad leukocitai (b altieji kraujo kūneliai) turi daug frakcijų, kurios specializuojasi kovojant su įvairiais patogenais ir yra atsakingos už įvairaus tipo imuninį atsaką.
Leukocitozė paprastai rodo, kad b altųjų kraujo kūnelių skaičius yra per didelis, bet neinformuoja, su kokia grupe šis padidėjimas yra susijęs. Siauresni terminai atitinka minėtas populiacijas: neutrofilija, limfocitozė, eozinofilija, bazofilija, monocitozė. Dėl dominuojančio pirmųjų dviejų procentų jie dažniausiai sukelia leukocitozę.
Turinys:
- Leukocitozė: priežastys
- Leukocitozė: normos
- Leukocitozė: gydymas
Leukocitozė: priežastys
Ar padidėję leukocitai visada rodo rimtą ligą?
Leukocitų, kaip ir atskirų jų grupių, skaičiaus padidėjimas atsiranda dėl jų atliekamų funkcijų, dažnai tai rodo infekciją (tiek ūminę, tiek lėtinę) – koks tai sukėlėjas, galime sužinoti patikrinę, kuris leukocitų grupės perteklius
Kita leukocitozės priežastis, ypač labai didelė (virš 30 000), gali būti kraujo proliferacinė liga – leukemija arba limfoma.
Ši būklė rečiau stebima nėštumo metu, nutukusiems žmonėms, po traukulių, operacijų ir traumų.
B altųjų kraujo kūnelių skaičių gali padidinti ir kitos sunkios ligos, pvz., piktybiniai navikai, lėtinės uždegiminės ligos.
Labai dažnos b altųjų kraujo kūnelių padidėjimo priežastys yra visiškai nereikšmingos, atsirandančios dėl netinkamo pasiruošimo tyrimui – intensyvaus fizinio krūvio, valgymo, didelio emocinio streso ar rūkymo prieš imant kraujo mėginius.
Leukocitų padidėjimo po fizinio krūvio priežastis yra labai įdomi, nes dalis kraujo kūnelių priklauso taip vadinamam sieniniam telkiniui. Jie yra paruošti pritvirtinti prie kraujagyslių sienelių, todėl renkant kraują neįsiurbiami į mėgintuvėlį. Mankštos metudėl fizinės, greitesnės kraujotakos kai kurios iš jų atsiskiria, o tai dirbtinai padidina jų kiekį, todėl dieną prieš tyrimą, o tyrimo dieną – dar mažiau, neturėtumėte aktyviai sportuoti.
Panašiai neturėtumėte rūkyti cigarečių, o paskutinį valgį geriausia valgyti apie 18 val. dieną prieš kraujo paėmimą.
Neteisingi leukocitų kiekio rezultatai dažniausiai patikrinami kartotiniais tyrimais, kurių dėka galima pašalinti laboratorines klaidas, atsiradusias dėl neteisingo pasirengimo tyrimui ar neteisingų nustatymų
Atsitiktinai nustatyta leukocitozė dažniausiai skatina ieškoti infekcijos, pirmiausia bakterinės.
Verta žinotiLeukocitai: normos
Periferinio kraujo morfologija informuoja apie atskirų kraujo komponentų kiekį: raudonųjų kraujo kūnelių (žymimų RBC) ir jų parametrus, trombocitus (PLT) ir beveik leukocitus (WBC) bei jų frakcijų skaičių.
B altųjų kraujo kūnelių yra:
- neutrofilų (60–70 % visų leukocitų),
- eozinofilų (2–4 %),
- bazofilų (0–1%),
- limfocitų (20–48%),
- monocitų (4–8%).
Leukocitozė yra tada, kai b altųjų kraujo kūnelių skaičius pakyla virš viršutinės normos ribos, jie yra kintantys ir gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos, tačiau dažniausiai jų skaičius yra 4000-10000 / μl. Išsamesnis tyrimas – kraujo tyrimas tepinėliu, kurio dėka įvertiname atskirų kraujo kūnelių išvaizdą.
Leukocitozė: tipai
Leukocitozė yra labai bendra sąvoka, kuri suteikia tik bendrą paciento vaizdą, daug daugiau parodo, kuri frakcija yra perteklinė.
Neutrofilija gali rodyti bakterines infekcijas, sužalojimus (pvz., nudegimus, kraujavimą), tam tikrų vaistų (pvz., gliukokortikosteroidų) vartojimą, bet taip pat gali atsirasti dėl besitęsiančios leukemijos. Limfocitozė dažniausiai pasireiškia virusinėmis ligomis, rečiau mieloma, leukemija ar tuberkulioze.
Bazofilija, eozinofilija ir monocitozė pastebimi tik išimtiniais atvejais, jos pasireiškia tokiomis sąlygomis kaip: proliferacinės ligos, alerginės ligos, bakterinės infekcijos
Verta atsiminti, kad vienas neteisingas rezultatas paprastai nekelia nerimo, ypač jei parametrų pokytis yra nedidelis.
Toks nustatymas dažniausiai patikrinamas kitu tyrimu, kad būtų pašalintos laboratorinės klaidos, o pasikartojus rezultatui dažnai prireikia detalesnės diagnostikos
Periferinio kraujo morfologija yra pagalbinis tyrimas, o ligos diagnozę lemia visas vaizdasklinikiniai simptomai, daugiausia klinikiniai simptomai. Leukemijos ar limfomos diagnozė niekada negali būti nustatyta remiantis kraujo kiekiu!
Leukocitozė: gydymas
Nėra vienos standartinės b altųjų kraujo kūnelių pertekliaus gydymo procedūros. Pirmiausia reikia nustatyti, ar šis padidėjimas atsirado dėl patologinės organizmo būklės, ar dėl neteisingo ženklinimo.
Remiantis simptomais ir kitų tyrimų rezultatais, galima nustatyti labiausiai tikėtiną diagnozę ir pradėti gydymą, atitinkantį pagrindinę ligą.
Jei visas klinikinis vaizdas rodo bakterinę infekciją, dažniausiai skiriamas gydymas antibiotikais, virusinių ligų atveju retai turime galimybę gydytis nuo šių mikroorganizmų, tačiau vadinamieji nespecifiniai metodai gali būti naudojamas.
Įtarus labai rimtas ligas – limfomą ar leukemiją, būtina labai išsami diagnostika, dažnai įskaitant kaulų čiulpų biopsiją, šių ligų gydymas yra chemoterapija ir radioterapija.
Neatsižvelgiant į ligos priežastį, ligos progresui stebėti ir gydymo efektyvumui įvertinti naudojami vėlesni morfologiniai tyrimai ir jų populiacijos skaičiaus kitimo stebėjimas
Leukocitai saugo mūsų organizmą nuo infekcijų, kiekvienas iš jų yra atsakingas už kovą su skirtingo tipo patogenais. Leukocitų skaičiaus padidėjimas vadinamas leukocitoze, jį gali sukelti tiek fiziologiniai procesai, tiek įvairios patologijos, dažniausiai infekcijos.
Verta prisiminti, kad nedideli b altųjų kraujo kūnelių skaičiaus nukrypimai nuo normos paprastai nėra pavojingi, tačiau kiekvieną kraujo tyrimo rezultatą reikia pasikonsultuoti su gydytoju
- Leukocitai šlapime – ką jie reiškia? Leukociturijos priežastys
- Leukopenija (mažas leukocitų skaičius) – priežastys, simptomai ir gydymas
- MCHC: maža arba didelė vertė – ką tai reiškia?
- Agranulocitozė: priežastys, simptomai, gydymas
Kas yra leukocitai?
B altieji kraujo kūneliai yra atsakingi už mūsų organizmo imunitetą, dauguma jų susidaro kaulų čiulpuose. Atsižvelgiant į mikroskopinę struktūrą, jie buvo suskirstyti į dvi pagrindines grupes: granulocitus ir agranulocitus.
Pirmoji apima neutrofilus, eozinofilus ir bazofilus. Juose yra granulių su įvairiais fermentais, kurių dėka jie gali atlikti savo darbą.
Neutrofilai yra atsakingi už apsaugą nuo mikrobų – jie migruoja link uždegimo židinio, bakterijų dauginimosi ir nekrozės vietų. Jie atlieka šias funkcijas dėl gebėjimo vystytis (per kraujagyslės sienelę) ir chemotaksį.(trauka prie tam tikrų medžiagų), degranuliacija (granulių išsiskyrimas) ir fagocitozė (patogenų absorbcija).
Eozinofilai yra atsakingi už kovą su parazitais ir kai kurias alergines reakcijas.
Kita vertus, bazofilai yra susiję su padidėjusio jautrumo ir anafilaksinėmis reakcijomis.
Agranulocitai daugiausia yra limfocitai ir daug mažesnė monocitų grupė. Pirmieji iš jų atsiranda ne tik kaulų čiulpuose, bet ir limfmazgiuose, užkrūčio liaukoje ir blužnyje, kurių pagrindinė funkcija – kovoti su virusinėmis infekcijomis, aktyvinant imuninę sistemą ir gaminant antikūnus, įskaitant vadinamąsias atminties ląsteles.
Paskutinė grupė – monocitai – reguliuoja imuninį atsaką, taip pat turi galimybę fagocituoti patogenus.