- Parasomnija NREM ir REM fazėse
- Parasomnijos tipai: vaikščiojimas lunatizmas (somnambulizmas)
- Parasomnijos tipai: intoksikacija
- Parasomnijos tipai: nakties siaubas
- Parasomnijos tipai: bruksizmas
- Parasomnijos tipai: REM miego elgesio sutrikimas
- Parasomnijos tipai: miego paralyžius
- Parasomnijos tipai: košmarai
Parasomnija – tai miego sutrikimų grupė, pasireiškianti nevalingais judesiais ir keistu elgesiu miego metu. Dažni parasomnijos pavyzdžiai yra vaikščiojimas per miegus, kalbėjimas miego metu, miego paralyžius ir naktiniai siaubai. Įvairių tipų parasomnija serga nuo vieno iki kelių procentų žmonių ir dažniausiai pasireiškia vaikams ir vyresniems nei 50 metų žmonėms.
Parasomnija , nors tai gali atrodyti pavojinga, ji paprastai nekelia grėsmės aplinkiniams ar pačiam miegančiajam. Suaugusiesiems miego sutrikimai pasireiškia epizodiškai ir dažniausiai atsiranda dėl netaisyklingo gyvenimo būdo, streso ar per mažai miego. Jų atsiradimo riziką lengva sumažinti einant miegoti nustatytu laiku ir nepamirštant pakankamai išsimiegoti.
Parasomnija NREM ir REM fazėse
Parasomnijos gali atsirasti gilaus miego fazėje NREM (negreitas akių judėjimas) arba REM (greitas akių judėjimas).
Sutrikimai, atsirandantys NREM stadijoje, yra susiję su nepilnu pabudimu iš gilaus miego ir paveikia nuo 1 iki 4% suaugusiųjų. Jie dažniau pasitaiko vaikams iki 8 metų, kurių gilus miegas trunka ilgiau.
REM miego metu atsirandantys skėčiai paveikia apie 0,5 % gyventojų ir yra susiję su sapnais. Sveikam žmogui REM miego metu nervų ryšys tarp smegenų ir raumenų nutrūksta, kad būtų atpalaiduotas raumenų tonusas. Kai to neįvyksta, svajotojas savo elgesį iš miego perkelia į realybę – spardosi kojomis, rėkia, trūkčioja. Šio tipo sutrikimai dažniau pasitaiko vyresniems nei 50 metų žmonėms.
Parasomnijos tipai: vaikščiojimas lunatizmas (somnambulizmas)
Ėjimas miegu yra sutrikimas, atsirandantis gilaus miego fazėje. Tai pasireiškia sudėtingiausiu, nenuspėjamu elgesiu, pavyzdžiui, sėdėjimu ant lovos, atsikėlimu, vaikščiojimu po kambarį ir kraštutiniais atvejais išėjimu į lauką. Lunatakis nesuvokia, ką daro, dažnai patiria nerimą ir baimę. Todėl lunatikų niekada nereikėtų pažadinti, nes jis gali agresyviai reaguoti, kad apsigintų. Vietoj to, patartina švelniai ją laikyti ir lėtai nunešti į lovą.
Suaugusiesiems somnambulizmas pasireiškia retai – mažiau sunkus lunatizmas pastebimas 4 proc.priepuolių atsistojus ir vaikščiojant po kambarį tik 1 proc. Šia liga dažniau serga vaikai – manoma, kad net 1/3 jų gyvenime patyrė bent vieną vaikščiojimo lunat epizodą.
Parasomnijos tipai: intoksikacija
Miego apsvaigimas atsiranda staiga pabudus iš gilaus miego. Jam būdingas painus kelių minučių periodas, kai pusiau pabudęs žmogus murma, neteisingai reaguoja į klausimus ir komandas, netvarkingai juda. Tai būdingas jaunesnių nei 5 metų vaikų elgesys – tada vaikas nerimsta lovelėje, garsiai verkia, gali mėtyti žaislus. Tarp suaugusiųjų miego intoksikacija pasireiškia 4 % atvejų.
Parasomnijos tipai: nakties siaubas
Naktiniai siaubai turi audringiausią visų rūšių parasomnijos eigą. Paprastai jie atsiranda netrukus po užmigimo NREM fazėje. Nukentėjęs asmuo atsisėda ant lovos ir staiga pradeda rėkti, verkti, jaučia stiprią baimę ir sunkiai nusiramina. Jis gali reaguoti agresyviai, kai bando pažadinti, ir gali net bandyti pabėgti. Pacientas nėra visiškai sąmoningas ir po kelių minučių priepuolio neprisimena, kokios būklės buvo.
Naktinis siaubas nutinka maždaug 1 % suaugusiųjų ir 3 % vaikų.
Parasomnijos tipai: bruksizmas
Bruksizmas arba dantų griežimas miegant yra sutrikimas, diagnozuojamas 8-10% gyventojų. Jei tai kartojasi nuolat, tai gali greitai nubrozdinti danties vainikėlius, trūkinėti emalį, atšokti dantys, o kraštutiniais atvejais sukelti degeneracinius smilkininio apatinio žandikaulio sąnarių pakitimus.
Bruksizmo priežastys nėra iki galo ištirtos, tačiau dažniausiai minimas ilgalaikis stresas ir sąkandis.
Parasomnijos tipai: REM miego elgesio sutrikimas
Miego sutrikimai, atsirandantys antroje nakties pusėje, yra susiję su didesniu REM miego dažniu. Tai metas, kai atsiranda sapnai, o tuo pačiu pilnai atsipalaiduoja raumenys, kurių dėka apie judėjimą svajojantis žmogus nejuda. Tačiau pasitaiko, kad raumenys lieka įtempti, todėl miegant atsiranda įvairių sutrikimų – miegantis žmogus nejučiomis mojuoja kojomis, rankomis, spardosi, bando gaudyti neegzistuojančius daiktus. Jis atlieka tuos pačius judesius kaip ir sapne.
Jei miego sutrikimai REM miego metu kartojasi nuolat, nurodomas gydymas vaistais. Taip pat rekomenduojama, kad asmuo, kenčiantis nuo panašių simptomų, miegotų vienas ir nepasiektų jokių daiktų, kurie galėtų susižaloti.
Parasomnijos tipai: miego paralyžius
Miego paralyžius, kitaip žinomas kaip miego paralyžius,atsiranda pabudus iš miego, rečiau užmiegant. Tai pasireiškia kaip visiška arba dalinė kūno inercija, sukelianti stiprų nerimą ir baimę. Miego paralyžiumi sergantis žmogus negali atlikti jokių judesių, negali leisti garso, jaučia didžiulį svorį ant krūtinės, todėl jam sunku kvėpuoti.
Nepaisant sukeliamų nemalonių pojūčių, miego paralyžius nėra pavojingas ir po kelių minučių išnyksta savaime. Šio sutrikimo priežastys yra nereguliarus miegas, stiprus stresas, priklausomybė nuo alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų.
Parasomnijos tipai: košmarai
Košmarai yra sutrikimas, panašus į naktinį siaubą, tačiau košmarų atveju sapnuojantysis juos patiria sąmoningai ir pabudęs prisimena ilgai. Tyrimų duomenimis, 75% žmonių, vaikystėje sapnavusių košmarą, tai prisimena suaugę. Dažniausia tokio tipo sapnų priežastis – trauminė patirtis arba potrauminio streso sutrikimas. Jei košmarai ir toliau kartojasi, rekomenduojama psichoterapija, kartais kartu su antidepresantais.