Burnos skausmas yra dažna būklė. Jų susidarymo priežastys įvairios – nuo netinkamos burnos higienos, iki dygstančių dantų iki mechaninių pažeidimų. Paprastai jie išnyksta savaime, bet prieš tai gali apsunkinti kasdienį gyvenimą. Ką mes žinome apie opas?
Pakvietėme Poradnikzdrowie.pl vartotojus dalyvauti apklausoje ir atsakyti į klausimus apie burnos higieną ir burnos opų problemas. Ar tikrai žinome, kaip atpažinti opas, kaip jų išvengti ir kaip gydyti, kai atsiranda?
84 proc apklausoje dalyvavusių žmonių burnos opas apibūdino kaip skausmingas, apvalias ar ovalias žaizdas burnoje. Už 13 proc opos vadinamos pienligėmis, savo ruožtu 3 proc. aftas suvokia kaip bakterijų rūšį.
Atsižvelgiant į šią statistiką, verta pabrėžti, kad opos – t.y. eroziniai ar opiniai burnos pažeidimai – neturėtų būti painiojami su b altais arba b altai raudonais išsiveržimais, atsirandančiais dėl grybelinės infekcijos, paprastai vadinamas pienligė. Paprastai sveikų žmonių pienligei gydyti reikalingas priešgrybelinis gydymas, taip pat tinkama burnos higiena ir dieta1) .
Savo ruožtu aftos gydymas turėtų prasidėti nuo burnos ertmės suteikimo iki tinkamos higieninės būklės ir pašalinus visus trauminius ir dirginančius veiksnius. Taip pat verta naudoti vietinio poveikio preparatus, kurie izoliuoja aftą nuo dirgiklių, malšina skausmą ir palaiko natūralų gijimo procesą (pvz., Anaftin). Su šiuo teiginiu sutinka labiausiai, net 99 proc. apklausos dalyviai.
Tuo pačiu didžioji dauguma respondentų (97 proc.) kaip galimas burnos opų priežastis nurodė mechaninius pažeidimus, susilpnėjusį imunitetą ir netinkamą burnos higieną. Tik 2 proc. apklaustųjų kaip simptomų priežastį nurodė citrusinių vaisių sulčių vartojimą, o 1 proc. - valgyti š altus patiekalus ir gėrimus.
Tačiau reikia atsiminti, kad dauguma erozinių ar opinių burnos ertmės pažeidimų (išskyrus mechanines traumas) yra sisteminės kilmės ir turėtų būti nustatyti.Todėl medicininė apžiūra turėtų būti laikoma esminiu tinkamo gydymo elementu.
EKSPERTO NUOMONĖ80% atvejų pastebimi pasikartojantys pokyčiaimažos opos, užgyjančios per 1-2 savaites. Apie 10% pacientų turi didelių opų, kurios išlieka keletą savaičių, vadinamosios Suttono aftos. Kartais išsiveržimai apima visą burnos gleivinės plotą ir atrodo kaip pūslelinės formos aftos.
Sunkiausiais atvejais skausmingi pokyčiai gali kartotis kelis kartus per mėnesį daugelį metų. Jų susidarymą gali lemti imuninės sistemos sutrikimai, geležies ir vitamino B12 trūkumas, o mažiausiems – parazitinės ligos. Panašūs burnos gleivinės išsiveržimai gali būti sisteminių ligų, įskaitant alergijas, Behceto sindromą, Adisono-Biermerio anemiją ir net uždegiminę žarnyno ligą ar celiakiją, simptomas. Diagnozuojant pasikartojančią aftą, svarbu išskirti pagrindinę ligą ir atlikti tyrimus, įskaitant kraujo tyrimą, geležies ir vitamino B12 kiekį.
Renkantis preparatą vietiniam naudojimui, reikia atsižvelgti į pažeidimų tipą ir vietą. Pavyzdžiui, gelis tiks pavieniams ir lengvai pasiekiamiems pažeidimams, tačiau esant sunkiai pasiekiamoms burnos vietoms (pvz., ant minkštojo gomurio ar užpakalinės gerklės sienelės), purškalas gali būti geresnis pasirinkimas. . Burnos skalavimo skystį galima pasirinkti esant daugybiniams ir difuziniams pažeidimams (pvz., ortodontiniams pacientams). Svarbus ir preparato gebėjimas išsilaikyti ant pažeisto audinio, t.y. jo lipnumo savybės. Seilių ir liežuvio judesių buvimas žymiai sumažina vietinio poveikio preparatų efektyvumą ir veikimo trukmę. Tie, kurių sudėtyje yra polivinilpiridono (PVP) polimero arba hialurono rūgšties, tarnaus ilgiau, nes ant sudirgintos dantenos susidaro biologiškai lipnus sluoksnis.
Joanna Rasławska-Socha, medicinos mokslų daktarė, daktarė
97 proc mūsų apklausoje dalyvavusių žmonių žino, kad aftų problema kamuoja ir suaugusius, ir vaikus. Renkantis preparatą nuo aftų ir vaiko burnos gleivinės pažeidimo, pasitikrinkite, ar jis skirtas patiems mažiausiems (daugelis prekyboje esančių preparatų nėra registruoti vartoti vaikams). Taip pat verta rinktis tokį, kuris yra gero, vaikams priimtino skonio ir lengvai tepamas.
Tiek pat respondentų (97 % tyrimo dalyvių) taip pat žino, kad netinkama burnos higiena, be kita ko, gali sukelti dėl aftinio stomatito.
Kaip rūpintis burnos higiena? Daugumai tyrimo dalyvių nekyla abejonių – kartą per dieną valyti šepetėlį, vengti saldumynų, kramtyti gumą po valgio neužtenka. Valytis dantis reikia po kiekvieno valgio (būtinai ryte ir vakare),siūlu ir naudokite specialius skalavimo skysčius – mano 98 proc.
Ką daryti, jei opos jau atsiranda? Anaftin rekomenduojamas, nes jis greitai apsaugo nuo skausmo, sukurdamas biologiškai lipnų apsauginį sluoksnį ant atvirų nervų galūnėlių. Jis yra 3 formų: gelis, purškalas ir burnos skalavimo skystis. Jį gali naudoti tiek suaugusieji, tiek vaikai.