- Difuzinė intravaskulinė koaguliacija
- Diseminuota intravaskulinė koaguliacija – DIC sindromo provokatoriai
- Diseminuota intravaskulinė koaguliacija – simptomai
Diseminuota intravaskulinė koaguliacija arba DIC sindromas nėra atskira liga, o sindromas, atsirandantis dėl įvairių ligų ir klinikinių būklių. Jis gali išsivystyti, pavyzdžiui, patyrus šilumos smūgį, vėžį ar placentos atsiskyrimą, taip pat po organų transplantacijos. Kas yra diseminuota intravaskulinė koaguliacija? Kokios jo priežastys ir simptomai? Kaip gydomi pacientai, sergantys DIC sindromu?
Difuzinė intravaskulinė koaguliacija
Diseminuota intravaskulinė koaguliacijaarbaDIC sindromas(DIC sindromas) priskiriamas trombohemoraginiam sindromui. Ligos esmė – kraujo krešėjimo procesų suaktyvėjimas, kad susidarytų didelis kiekis fibrino. Trombocitai pradeda sulipti, todėl mažose kraujagyslėse susidaro kraujo krešuliai, kurie, blokuodami kraujotaką, prisideda prie išemijos ir dėl to organų nepakankamumo. Tuo pačiu metu generalizuotas krešėjimas sukelia pernelyg didelį krešėjimo faktorių naudojimą, o tai sukelia kraujavimą.
Diseminuota intravaskulinė koaguliacija – DIC sindromo provokatoriai
DIC sindromas gali išsivystyti sergant sepsiu, hemoragine karštine, šilumos smūgiu, neoplazmomis, pvz., leukemija, arba kraujagyslių apsigimimais (didelės aortos aneurizmos, milžiniškos hemangiomos). Didelės traumos, organų pažeidimai (pvz., ūminis pankreatitas) ir sunki kepenų liga taip pat gali sukelti DIC. Kitos klinikinės būklės, kuriomis gali išsivystyti išplitusi intravaskulinė koaguliacija, yra akušerinės komplikacijos (pvz., priešlaikinis placentos atsiskyrimas, amniono embolija, negyvo vaisiaus sindromas), taip pat ūmus apsinuodijimas ir imuninės reakcijos (pvz., reakcijos po perpylimo, organų transplantacijos atmetimas). reakcija). , nuodingų gyvačių įkandimai).
Diseminuota intravaskulinė koaguliacija – simptomai
Ūmi išplitusi intravaskulinė koaguliacija yra greita, su simptomais:
- hemoraginė diatezė (t. y. gausus, tuo pačiu metu vykstantis kraujavimas, pvz., iš žaizdų, dūrių vietų, gleivinių, lytinių takų), atsirandanti dėl trombocitų, fibrinogeno ir kitų kraujo krešėjimo faktorių vartojimokrešulių susidarymo procesas
- organų nepakankamumas, kurį sukelia išemija. Inkstų išemijos atveju tai bus anurija arba oligurija. Savo ruožtu plaučių nepakankamumui būdingas dusulys, kosulys ir hemoptizė. Smegenų išemijos pasekmė bus dezorientacija ir koncentracijos problemos. Sutrikusios kraujotakos smegenyse simptomai dažnai pasireiškia traukuliais, sąmonės sutrikimais ir net koma
Savo ruožtu lengva DIC sindromo forma pasižymi nesunkiais kraujavimo sutrikimų simptomais pasikartojančiais gleivinės (nosies ir burnos) kraujavimais, be organų išemijos, nes organizmas sugeba iš dalies kompensuoti patologinį krešėjimą. . Lengvo DIC sindromo požymis yra polinkis į mėlynes. Neretai DIC būna visiškai besimptomis.
Diseminuota intravaskulinė koaguliacija – diagnostika ir gydymas
Norint diagnozuoti DIC sindromą, būtina nustatyti ligą, kurios metu suaktyvėjo sisteminis kraujo krešėjimas. Todėl diagnostikos procese naudojama kelių laboratorinių tyrimų grupė, kurios rezultatas aiškiai patvirtintų arba paneigtų ligos buvimą (kraujo serume, be kita ko, nustatomas trombocitų skaičius, D-dimerų koncentracija, kraujo krešėjimo laikas, fibrinogeno koncentracija kraujyje )
Pagrindinis būdas yra kovoti su pagrindine liga, kuriai išsivystė DIC. Be to, taikomas pakaitinis gydymas, kurio metu skiriamas raudonųjų kraujo kūnelių koncentratas (esant dideliam kraujo netekimui), trombocitų koncentratas (esant mažam trombocitų kiekiui), taip pat heparinas, aktyvintas b altymas C ir labai retai antifibrinolitikai.