Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!
Jei jūsų vaikas turi tarimo sunkumų, kuo greičiau kreipkitės į specialistą. Kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo geresnis bus jo poveikis.
Šiuolaikinis logopedas moko ne tik taisyklingo tarimo, bet ir tinkamo bendravimo. Dirba su pacientu dėl fonetinio ir gramatinio teisingumo, loginio posakių kūrimo ir bendrųjų bendravimo įgūdžių.
Kuo anksčiau, tuo geriau
Dvejų ar trejų metų vaikų kalbos defektai ištaisomi gana greitai. Šešerių metų vaikas reikalauja daug daugiau laiko. Pas logopedą lankantis mokyklinio amžiaus vaikas dažniausiai reikalauja papildomo perauklėjimo, nes kalbos defektai yra tokie nuolatiniai, kad turi įtakos jo intelektualiniam vystymuisi, funkcionavimui mokykloje ir bendraamžių grupėje
Pirmieji signalai
Jei kažkas yra "negerai", tėvai pirmiausia turėtų pastebėti. Dvejų metų vaikui atsiranda kalbos defektų. Pavyzdys – kai kurių garsų tarpdančių tarimas, kai vaikas įkiša liežuvį tarp dantų (defektas ne tik girdimas, bet ir matomas). Uždelstas kalbos vystymasis taip pat turėtų trikdyti, todėl visada reikia pasitarti su specialistu. Dažniausi simptomai mažiems vaikams yra sunkiausiais laikomų garsų tarimas lenkų kalboje: „sz“, „ż“, „cz“, „dż“ ir „r“. Jų artikuliacijos gebėjimas susiformuoja maždaug 5 metų amžiaus, tačiau klaidingą tarimą galima pastebėti anksčiau, kol jis netampa nuolatinis. Trejų metukų kalbos raidą reikėtų stebėti ir namuose, ir tėvų, ir darželyje, o dėl bet kokių trikdančių signalų geriau pasikonsultuoti su logopedu.
Kur yra priežastis
Problemų pradininkas gali būti nenormali kalbos aparato anatomija, kurią gydytojas turėtų atpažinti jau esant kūdikiui. Tyrimus sudaro burnos ertmės struktūros patikrinimas ir išankstinė kalbėjimui būtinų refleksų (pvz., čiulpimo reflekso) diagnostika. Kartais mažiems vaikams perauga frenulum (sausgyslės tarp liežuvio ir apatinio gomurio). Toks defektas vėlesniu laikotarpiu beveik visada sukelia kalbos sutrikimą. Esant tokiai situacijai, geriau apsispręsti dėl chirurginės korekcijos, nei laukti, kol vaikas paaugs – nebent frenulio hipertrofija nedidelė, logopedas gali rekomenduoti tik pratimus (pvz., specifinę gimnastiką ar pasyvaus masažo rūšį). Kalbos defekto priežastis taip pat gali būti klausos organo pažeidimas, anomalijos vidujeapatinio žandikaulio, neurologinių ligų, paveldimų veiksnių ir galiausiai mažesnių intelektinių gebėjimų. Todėl logopedinė terapija turėtų būti visapusiška ir remtis atitinkamų specialistų (pvz., ENT specialisto, otorinolaringologo, ortodonto, neurologo ar psichologo) bendradarbiavimu.
Pasak ekspertoRemiantis medžiaga iš svetainės www.dopalaczeinfo.plEsu prieš metodus, kurie remiasi tik sėdėjimu su vaiku prieš veidrodį ir garsų kartojimu.
Tinkama terapija paliečia ir kitas vystymosi sritis. Stengiuosi, kad mano pacientas geriau suvoktų garsų skirtumus. Priklausomai nuo vaiko, taikau ir atitinkamus metodus, pvz., Dennisono kinestezijos metodą, t.y. judesių palaikymą ir įvairių kūno taškų stimuliavimą. Pavyzdžiui, horizontalių aštuntukų piešimas yra geras pratimas. Tai gali būti ir judesys su muzikiniais elementais.
Idėja yra skatinti signalų srautą tarp smegenų pusrutulių ir padidinti gebėjimą sutelkti dėmesį. Stengiuosi parinkti tokias mankštas, kad užsiėmimai nebūtų nuobodūs ir vaikas norėtų dirbti namuose su globėju. Taip pat kreipiuosi į tėvus, kad jie turėtų laiko savo vaikams.
Atsiminkite, kad negydomi kalbos defektai neigiamai veikia suaugusio žmogaus gyvenimo kokybę, o tai, deja, pastebiu savo kabinete.
Laikas svarbus
Kodėl taip svarbu anksti pradėti gydymą? Nes negydomi kalbos defektai išlieka, dažnai turintys rimtų pasekmių vystymuisi. Šiuo metu pas logopedus ateina daug suaugusiųjų, kurie dėl netaisyklingo tarimo turi įvairaus lygio bendravimo problemų, o tai turi įtakos jų asmeniniam gyvenimui ir profesinei karjerai. Nesugebėjimas perduoti turinio yra rimta kliūtis tarpasmeniniams kontaktams. O dirbti su suaugusiaisiais, sako logopedais, daug sunkiau nei su vaikais, nes žalingų įpročių sunku atsikratyti. Kol vaikas neužauga, mokykloje jam iškyla daug problemų. Kalbos sutrikimai dažniausiai virsta rašybos klaidomis, ypač dėl klausos. Tuomet kalbos klausos pratimai yra vienas svarbiausių terapijos elementų. Dar blogiau, kai vaikas turi klausos ar klausos suvokimo sutrikimų, reikia daugiau pastangų ištaisyti klaidas. Laikas čia taip pat turi didelę reikšmę. Jei vaikas laiku nesulaukia pagalbos, jo pasiekimai mokykloje gali būti mažesni nei bendraamžių, o tai taip pat sukelia emocinių problemų. Gali atsirasti papildomų sutrikimų. Pavyzdžiui, žinoma, kad dauguma vaikų, kuriems diagnozuota disleksija, anksčiau turėjo kalbos problemų. Tai reiškia, kad visiems vaikams, turintiems kalbos sutrikimų, gresia disleksija – tačiau taip būna ne visada. Statistika taip pat rodo, kad vaikai,kurie pradeda kalbėti anksti, yra labiau intelektualūs nei jų santūrūs bendraamžiai. Nors taip būna ne visada. Yra labai talentingų vaikų su negalia – dažniausiai jie yra kalbos, o ne kalbos defektai. Viena aišku: kalbos raida skatina protinį vystymąsi, o mąstymo raida atsispindi kalboje.
Judėjimas yra svarbus
Kalbėjimas yra protinė veikla, tačiau labai susijusi su mūsų vidiniu ritmu ir veikla. Todėl dirbant su juo svarbūs atramos metodai, tokie kaip ritmika ar įvairūs judesio žaidimai (geriausia derinami su garsu). Šokis lavina klausos-vizualinę-motorinę koordinaciją tarp smegenų pusrutulių. Tai daro didžiulę įtaką intelektualiniam vystymuisi. Vaikas pirmiausia išgirsta ritmą, tada pradeda judėti, o tuo pačiu stebi mokytojo judesius. Judėjimo, regos ir klausos pratimai taip pat skatina kalbos raidą ir žymiai sumažina mokyklinio amžiaus disleksijos riziką (disleksija susijusi su šių sferų koordinacijos stoka). Jei klausos suvokimas geras, vaikas nedarys tarimo ir rašybos klaidų, kurias vaikas gali atpažinti iš klausos.
Kalba yra judesio veiksmas
Garsas pradedamas gerklėje, tada apdorojamas liežuviu, skruostais, lūpomis ir kaukolės kaulais (sudarančiomis rezonatorių). Mažiau judrus vaikas taip pat dažnai yra mažiau iškalbingas. Jei aukštoji motorika yra gerai išvystyta, tas pats pasakytina ir apie smulkiąją motoriką, kuri yra taisyklingo kalbėjimo sąlyga. Be to, vaikas nėra labai judrus ir mažiau nori tyrinėti aplinką, mažiau mokosi, todėl yra mažiau išsivystęs.
Verta žinotiRašybos ar kalbos klaidų?
Kalbos sutrikimas yra siauresnė sąvoka ir susijusi tik su fonine sfera – artikuliacija, tai yra garso kūrimo būdas kalbos aparate. Kalbos defektai yra susiję su plačiai suprantamu bendravimu. Jie taip pat apima gramatiką, stilistiką, loginę teiginių struktūrą ir kalbinę kompetenciją, t. y. gebėjimą vartoti gimtąją kalbą.
- Kalbos ir tarimo sutrikimai yra apie 40 proc. 6 metų vaikai.
Lopšio darbas
Dirbant su taisyklinga kalba, pačių tėvų dalyvavimas yra neįkainojamas – nuo pat pirmųjų vaiko gyvenimo akimirkų. Logopedai pasisako už natūralų maitinimą, nes tuo metu dirbantys liežuvio, lūpų ir žandikaulio raumenys yra fiziologiškai treniruojami būsimojo tarimo labui. Jei kūdikį reikia maitinti dirbtinai, atkreipkite dėmesį į spenelio ilgį ir formą bei angos dydį. Maitindami kūdikį laikykite pusiau vertikalioje padėtyje, o ne horizontaliai. Kita vertus, miego padėtis turėtų užtikrinti horizontalią stuburo padėtįLovytėje ir vežimėlyje turi būti plona pagalvė, nes per žema arba per aukšta galvos padėtis sukelia raumenų ir smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimus.Nuolat pravira burna yra nerimą keliantis simptomas mažyliui. Kūdikius, kurie kvėpuoja per burną, turi apžiūrėti specialistas. Mes galime padaryti tiek daug, kol mūsų vaikas atsistos ant kojų.
Ir vėliau?
Vaikai turėtų judėti, dainuoti, šokti, piešti, mėgdžioti. Jie taip pat turėtų suprasti savo kūno schemą (pvz., žinoti, kur yra kairioji pusė, o kur dešinioji). Reikėtų kuo daugiau kalbėtis su vaiku, jį skaityti, dalyvauti jo žaidimuose ir… kantriai atsakyti į klausimus. Jei vaikas neklausia arba užduoda mažai klausimų, tai ženklas, kad jam reikia atidaus dėmesio. Klausdamas vaikas mokosi pasaulio. Taip pat mokosi bendrauti. Trejų metų vaikas per dieną vidutiniškai užduoda apie 50 klausimų. Ir gerai! Tėvams geriau apsišarvuoti kantrybe ir nepardavinėti vaikui bet ko, nes klausimų ignoravimas žudo įgimtus pažintinius gebėjimus.
Visą laiką kalbu
Atrodo, kad interneto amžiuje, kai tėvai vis geriau mokosi, mūsų vaikai turėtų kalbėti geriau. Deja, kalbos defektai yra proporcingai tokie patys, kaip ir prieš metus. Kodėl? Nes mes neturime laiko kalbėtis su vaikais, būti su jais, aiškinti pasaulį. Internetas ir kompiuteriniai žaidimai skatina regimąjį, bet ne girdimąjį suvokimą. Jie taip pat nesukurs tinkamų santykių, neišmoks bendrauti su žmonėmis. Tai, kaip mūsų vaikas bendraus su pasauliu, daugiausia priklauso nuo mūsų.
„Zdrowie“ mėnesinis